Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2S-288-252/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2S-288-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01187-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
  • 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-288-252/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3- 01187-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-30 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. G. teismui pateiktu ieškiniu prašė: nutraukti jo ir E. G. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti T. G. iš E. G. piniginę kompensaciją 21 845,92 Eur ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2020-02-12 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės E. G. kaltės; palikti šalių santuokines pavardes; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti iš E. G. 43 782,50 Eur kompensaciją; išspręsti prievolės kreditoriui (duomenys neskelbtini) klausimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. E. G. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nutraukti jos ir T. G. santuoką, įregistruotą . (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos aktų registracijos knygoje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo T. G. kaltės; palikti šalims jų santuokines pavardes; priteisti iš T. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš T. G. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019-04-29) iki jos gyvos galvos, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti – grąžinti jai (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi registro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui dovanotą nekilnojamąjį turtą ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė teismui pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš T. G. laikiną išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2019-12-19) iki teismo sprendimo ar patvirtintos taikos sutarties šioje byloje.

4. Atsakovė tokį prašymą argumentavo tuo, kad yra neįgali, jai nustatytas 50 procentų nedarbingumas, be to ji augina visiškai neįgalų iš pirmos santuokos nepilnametį sūnų, dėl ko jai reikalingas išlaikymas.

5. Akcentavo savo sunkią finansinę padėtį, kad vienintelis jos turimas turtas yra (duomenys neskelbtini) jai mamos padovanotas gyvenamasis būstas, kurio ½ dalį (duomenys neskelbtini) ji padovanojo ieškovui. Kadangi šis turtas nedalus, ji negalinti jo parduoti ar iš jo gauti pajamų. Dirbi ji negali dėl sūnaus sveikatos būklės ir jam būtinos nuolatinės priežiūros. Visos jos mėnesio pajamos tesudaro 248,23 Eur, nors būtiniausioms minimalioms pragyvenimo reikmėms jai reikia apie 550 Eur per mėnesį. Jai finansiškai padeda mama ir patėvis.

6. Pabrėžė, kad atsakovas neprisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo ir neteikia jai materialinės paramos, nors įvertinus jo užsienyje uždirbtas pajamas, jo finansinė padėtis gera ir jis gali teikti atsakovei išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-12-30 nutartimi atsakovės E. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti.

8. Teismas pasisakė, kad aplinkybė, jog atsakovė nedirba, savaime nereiškia, kad turi būti priteisiamas išlaikymas iš ieškovo, nevertinant išlaikymo reikalingumo (nedarbingas ar nedirbantis sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti), ir galimybės išlaikymą teikti (antrajam sutuoktiniui lieka pakankamai lėšų savo poreikių patenkinimui).

9. Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) r., bendros 1368,31 Eur vertės. Kitą šio turto dalį ji yra padovanojusi sutuoktiniui. Ieškovas yra dirbantis, tačiau taip pat turi sveikatos problemų.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš dalies nedarbinga tapo dar iki santuokos sudarymo su ieškovu, ieškovas nėra nepilnamečio vaiko, kurį prižiūri atsakovė, tėvas. Teismas vertino, kad tik po išsamaus teisminio nagrinėjimo bus galima spręsti dėl tikslingumo sutuoktiniui priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio, o permesti ieškovui atsakomybę teikti laikiną išlaikymą, tik dėl to, kad atsakovė nesiekia įsidarbinti dėl sūnaus priežiūros, būtų nepagrįsta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-30 nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Pabrėžia, kad visą parą slaugo neįgalų sūnų, kuris yra jos dabartinės šeimos narys, todėl visai nesvarbu, kad ieškovas nėra jo tėvas. Ji pati yra 50 procentų nedarbinga, neįgalumo pašalpa yra 105,73 Eur. Santuokos metu susirgo depresija. Dirbti neturi jokių galimybių, taip pat neturi turto kurį galėtų parduoti. Ieškovas gi yra visiškai darbingas ir dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie gaunamas pajamas neteikia, nors buvo įpareigotas. Jos teigimu 2018 m. jis uždirbo apie 35 000 Eur, 2017 m. – 50 000 Eur, turi 10 000 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini).

13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė sutuoktinių interesų pusiausvyros, pažeidė jos interesus, neatsižvelgė į tai, kad ji yra socialiai pažeidžiamas asmuo, neįvertino kaip sunku 24 valandas per parą rūpinti visiškai neįgaliu vaiku.

14. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą taikyti mediaciją, ir įtraukti į bylą Socialinių reikalų skyrių bei Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kartu pabrėžia, kad išlaikymo sūnui neprašo. Dėl užsitęsusio teisminio proceso jos materialinė padėtis yra itin sunki, ji nebeturi lėšų kasdieniniams būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

16. Nurodo, kad šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kurioje pasisakyta, kad išlaikymas reikalingas sutuoktiniui, kuris augina bendrą nepilnametį vaiką, negali būti taikoma. Neįgalaus sūnaus slauga ir rūpestis nėra pagrindas sutuoktinės išlaikymui. Juolab, kad bylos duomenimis E. G. gauna pakankamas pajamas - 802,55 Eur per mėnesį iš kurių gali pragyventi su sūnumi.

17. Atkreipia dėmesį, kad nedarbingumas atsakovei nustatytas iki šalių santuokos, ji nedirba ne dėl savo ligos, o dėl to, kad pageidauja slaugyti sūnų. Be to, pagal bylos duomenis E. G. nuo 2014 m. kovo iki 2018 m. lapkričio dirbo sunkų darbą (duomenys neskelbtini) ir nežinant sutuoktiniui apie jos neįgalumą, naudojosi gaunamomis neįgalumo išmokomis Lietuvoje. Kita vertus, atsakovės sūnus gali būti priimtas į dienos slaugos įstaigas, sudarant sąlygas mamai dirbti

18. Ieškovo vertinimu, joks išlaikymas atsakovei nėra reikalingas. Pabrėžia, kad T. G. dėl savo sveikatos būklės ir turtinės padėties negalėtų atsakovei teikti laikino išlaikymo. Santuokos metu jis sunkiai susirgo. Jam diagnozuota hipertiroidizmas, Greivso liga, dešinės alkūnės epikondilitas, (duomenys neskelbtini) 2019-10-27 jis patyrė subendokardo infarktą. Dėl progresuojančios ligos jis gali netekti darbo. Pabrėžia, kad šalys santuokoje pragyveno tik daugiau nei ketverius metus, bendrų vaikų nesusilaukė, todėl jis neprivalo išlaikyti sutuoktinės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2020-01-20 išrašą iš medicininių dokumentų. Ribojimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsakovės teikiami įrodymai yra susiję su šalių ginču, jo priėmimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, todėl atsižvelgus į šio dokumento turinį, į tai, kad ieškovas turėjo galimybes su juo susipažinti bei pareikšti savo nuomonę, teismas išrašą iš medicininių dokumentų priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės E. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su kitais civilinės bylos nagrinėjimo procese teiktų prašymų išnagrinėjimo rezultatais, šiuo atveju nevertintini.

22. Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) iš esmės.

23. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis, kurios 1 dalis teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi.CK 3.72 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

24. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pareiga įrodyti, jog turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012, 2018-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti (LAT 2018-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).

25. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atsakovės argumentus, kad ginčijamą nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas aktualias ginčijamam klausimui, laiko teisiškai nepagrįstais.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė būtinybės šioje proceso stadijoje taikyti ieškovo atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – jos laikiną išlaikymą.

27. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasarį į jos sąskaitą buvo pervedama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 105,73 Eur dydžio išmoka, 273,50 Eur ir 68,40 Eur išmokos, iš . (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos – 69,92 Eur išmoka ir 285 Eur šalpos išmoka, viso 802,55 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši informacija leidžia spręsti apie atsakovės gaunamų kas mėnesį pajamų, įskaitant ir neįgaliam sūnui skirtas socialines išmokas, dydį. Iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė pakankamai ilgą laikotarpį disponavo ženkliomis pinigų sumomis. Ji pripažino, kad 2014 - 2018 metais kartu su sutuoktiniu dirbo (duomenys neskelbtini).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įplaukų į atsakovės sąskaitą ankstesniais laikotarpiais dydis bei aktualiu ginčo klausimui laikotarpiu gaunamų pajamų dydis, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad dalies jų tikslinė paskirtis - ieškovės neįgalaus sūnaus poreikių tenkinimas, neleidžia spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad šioje proceso stadijoje būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei dar net neišnagrinėjus bylą iš esmės ir neįvertinus tokio materialaus priešieškinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Apeliantė akcentuoja turimą nedarbingumo lygį ir esamas emocinės sveikatos problemas, kurias iš esmės patiria dėl paties skyrybų proceso, o ne dėl lėtinių susirgimų. Kaip minėta, atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigė ieškovo nurodomos aplinkybės apie jos darbinę veiklą . (duomenys neskelbtini), tad akivaizdu, kad atsakovės turimos sveikatos problemos ir sūnaus neįgalumas nebuvo kliūtis net keletą metų dirbti užsienio valstybėje.

30. Sutiktina su atsakove, kad sūnaus sveikatos problemos riboja jos galimybes dirbi, tačiau ji yra pakankamai jauno amžiaus ir pasinaudodama artimųjų pagalba, ką pripažino jau yra dariusi, ar teikiamomis socialinėmis priemonėmis, turi galimybes, kad ir nepilnai darbo dienai užsiimti darbine veikla, ar ieškoti būdų dirbti iš namų. Kita vertus, ieškovas nors ir neneigia, kad toliau dirba, tačiau taip pat turi rimtų sveikatos problemų, dėl ko natūralu patiria papildomų išlaidų ir yra rizika ar jis apskritai galės tęsti darbinę veiklą.

31. Sunkios atsakovės turtinės padėties ir būtinybės ją laikinai išlaikyti nepatvirtina ir abiejų ginčo šalių pareikštų reikalavimų apimtys - pakankamai didelės prašomos priteisti sumos ir turto vertė. O atskirajame skunde dėstomi teiginiai, kad atsakovė neturi galimybių patenkinti net būtiniausių poreikių, grindžiami tik prielaidomis. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą, jokių duomenų apie savo poreikius neteikė ir jų nedetalizavo.

32. Kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, šiuo atveju remtis CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagrindo nėra, nes šalys bendrų vaikų taip ir nesusilaukė, o atsakovės sūnui (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu yra priteistas išlaikymas iš jo tėvo. Aplinkybė ar pastarasis vykdo ar nevykdo teismo sprendimą, negali nulemti ieškovui pareigos, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta vaiko tėvui.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju, nesant vienos būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino atsakovės prašyme suformuluoto reikalavimo šioje dalyje pagrindimo, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti su atsakovės vertinimu, kad netenkinus jos prašymo, pažeidžiama ginčo šalių interesų pusiausvyra.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti išlaikymo kitam sutuoktiniui reikalingumą, juolab, kad nagrinėjamos civilinės bylos procesas užtruko pakankamai ilgai ir faktinė situacija šiam klausimui reikšmingais aspektais gali pakisti. Šias aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

35. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

36. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-30 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė