Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-27 · Administracinė byla Nr. I1-5429-1029/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-27
Bylos Nr.
I1-5429-1029/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00734-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Giedrė Kairienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Trečiasis asmuo
VšĮ ,,Bruneros“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5429-1029/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00734-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ ,,Bruneros“, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei jo patikslinimu (toliau pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, priteisti 5000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta VšĮ ,,Bruneros“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde nurodo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime (iki reorganizacijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2-asis sektorius) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pažymi, jog pataisos įstaigoje nebuvo užtikrinamas jo saugumas, nes kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, pataisos įstaigos viduje neveikė vaizdo kameros, dėl ko pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo sumuštas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ant kamerų langų buvo grotos, langai buvo murzini, pataisos įstaigoje nebuvo sporto inventoriaus, virtuvės, poilsio kambario, bibliotekos, kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo netinkamas apšvietimas, kamerose neužteko kėdžių prie stalo, spintelių daiktams susidėti, lovų, pataisos įstaigoje buvo tiekiamas šaltas maistas. Dėl tokių neteisėtų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, orumo pažeminimu, sveikatos suprastėjimu (b. l. 1-4, 18-19).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino savo skunduose išdėstytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, ginčo laikotarpis nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. byloje neturėtų būti vertinamas, nes pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje buvo laikomas tik iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Nurodo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kaip tą numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ 2 punktas (kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti užtikrinama ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto). Pripažįsta, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje pareigūnų iškvietimo mygtukas nebuvo įrengtas, tačiau čia nuolat buvo budintis pareigūnas, kurį bet kada buvo galima išsikviesti, pataisos įstaigos koridoriuose yra įrengtos filmavimo kameros. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje nuteistieji gali sportuoti lauke, čia yra įrengtos lygiagretės, tinklinio, krepšinio aikštelės, 21-ajame būryje yra įrengtas poilsio kambarys, nuteistieji turi teisę gauti literatūros. Paaiškina, jog Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, patalpos yra vėdinamos per langus. Švarą gyvenamosiose patalpose turi palaikyti patys nuteistieji, tam padaryti nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Pabrėžia, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, virtuvėlė drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems nepriklauso. Nuteistieji maistą gali laikyti patalpose esančiose spintelėse. Pravieniškių PN-AK maitinimą pagal sudarytą maitinimo paslaugos sutartį užtikrina VšĮ ,,Bruneros“. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas (b. l. 57-64).

Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ ,,Bruneros“ pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad VšĮ ,,Bruneros“ maitinimo paslaugas pataisos įstaigoje teikia griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, ji yra kontroliuojama tiek Kalėjimo tarnybos administracijos, tiek kitų valstybės institucijų, kuriems yra deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad jam buvo tiekiamas šaltas maistas, tačiau šio savo teiginio pareiškėjas skunde nedetalizuoja. Mano, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas (b. l. 122-127).

VšĮ ,,Bruneros“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (iki reorganizacijos Pravieniškių PN-AK 2-asis sektorius) dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis netinkamomis sąlygomis pataisos įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 2, 18-19). Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktais duomenimis, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje buvo laikomas iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 58, 104). Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytas terminas iki kada truko jo teisių pažeidimai (2023 m. rugpjūčio 8 d.), pareiškėjo skundo priėmimo metu net nebuvo suėjęs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje vertina laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, pataisos įstaigos viduje neveikė vaizdo kameros, dėl ko pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo sumuštas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.11 papunktis numato, kad kamerose turi būti įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Lietuvos kalėjimų tarnyba byloje neginčija fakto, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje pareigūnų iškvietimo mygtukas nebuvo įrengtas, nurodydama, jog čia visuomet yra budintis pareigūnas, kurį galima bet kada iškviesti (b. l. 58-59, 108). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos kalėjimų tarnyba byloje nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovės atstovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Pravieniškių PN-AK 2-ajam sektoriui numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau pataisos įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, jog nesant kameroje pareigūno iškvietimo mygtuko, pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos, dėl ko pataisos įstaigoje jis buvo sumuštas. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2022 m. vasario 7 d. pareiškėjas buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kuriame pareiškėjas skundėsi kairės rankos, čiurnos, dilbio skausmu, veido sutrenkimu. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje jį sumušė kiti nuteistieji, tačiau iš pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjas pats nurodė, jog patirtus sužalojimus patyrė buityje, jam kritus iš savo ūgio (b. l. 28-29). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus administraciją ar teisėsaugos institucijas su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaigos viduje taip neveikė filmavimo kameros, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus koridoriuose yra įrengtos filmavimo kameros (b. l. 60, 109). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių pareiškėjo skundo teiginį, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu suteikti jam filmuotą medžiagą kaip kiti nuteistieji nutempė jį į kamerą ir ten sumušė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog dėl pareigūno iškvietimo mygtuko kameroje neįrengimo, koridoriuose neveikiančių filmavimo kamerų, nebuvo užtikrintas jo saugumas, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja ir su ta aplinkybe, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma.

Ginčo metu minimalų gyvenamųjų patalpų plotų pataisos įstaigose reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtintos ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (galiojo iki 2023 m. sausio 5 d.). Minėto teisės akto 2.2 papunktis numatė, jog nuteistajam laikomam kameros tipo patalpoje tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2022 m. birželio 5 d. buvo apgyvendintas 21-o būrio 3-ioje brigadoje, kurios plotas 51,64 kv. m., joje yra įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,68 kv. m. gyvenamojo ploto (51,64 / 14 = 3,68). Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 21-o būrio 4-oje brigadoje, kurios plotas 31,56 kv. m., joje yra įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,50 kv. m. gyvenamojo ploto (31,56 / 7 = 4,50) (b. l. 58, 104, 109). Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje daroma išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo ventiliacijos, buvo netinkamas apšvietimas.

Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o patalpos yra vėdinamos per langus (b. l. 59, 108). Pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus gyvenamosios patalpos atitinka Higienos normos 14 ir 17 punktų reikalavimus. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos įstaigos administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo netinkamas apšvietimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ant kamerų langų buvo uždėtos grotos, kurios trukdė darinėti langus, juos valyti.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 papunktis numato, kad kamerose iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atsižvelgiant į tai, kad grotų įrengimą ant langų reglamentuoja teisės aktai, nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, jog kamerų langai buvo murzini, teismas pažymi, kad Higienos normos 36 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistiesiems buvo išduotos valymo priemonės, todėl teismo vertinimu švarą kamerose turėjo palaikyti patys nuteistieji. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų dėl nešvarių langų.

Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje nebuvo virtuvės, poilsio kambario, bibliotekos.

Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų korpusų patalpų įrengimą reglamentuoja Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punktas. Šių Taisyklių 8.9 papunktyje nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimo) kambarys. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus 21-ame būryje poilsio kambarys yra įrengtas (b. l. 60, 108). Tuo tarpu, Taisyklių 8 punktas nenumato, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengta virtuvė, biblioteka. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje neįrodė, kad atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo teiginiai, kad pataisos įstaigų patalpos yra įrengtos netinkamai, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pataisos įstaigoje nebuvo sporto inventoriaus, pareiškėjas negaudavo spaudos, literatūros.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17 punktas nustato, kad kamerų tipo sąlygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje nuteistieji gali sportuoti lauke, čia yra įrengtos lygiagretės, tinklinio, krepšinio aikštelės, nuteistieji turi teisę gauti literatūros (b. l. 59, 108). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad pataisos įstaigoje nebuvo sporto inventoriaus, jog jis negaudavo spaudos, literatūros, tačiau šių savo teiginių pareiškėjas skunde nedetalizavo, nepagrindė jų jokiais įrodymais. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog pataisos įstaigoje nebuvo sporto inventoriaus, kad pareiškėjas negaudavo spaudos, literatūros, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaigos kamerose neužteko kėdžių prie stalo, spintelių daiktams susidėti, lovų.

Pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais reglamentuoja Kalėjimo departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 9 punktas nustato, kad kalėjimų kamera aprūpinama: sanitariniu mazgu (gali būti ir tupiamas), praustuve (1 komplektas); metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui); spintele (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims); stalu (1 vnt.); suolu arba kėde, arba taburete (1 sėdima vieta 1 asmeniui); maisto produktų spintele arba lentyna (1 spintele ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui); viršutine drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui); šiukšlių dėže (1 vnt.); valymo inventoriumi (išduodama: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės) (1 komplektas); veidrodžiu (1 vnt.); elektriniu virduliu (1 vnt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad kamerose trūko baldų (kėdžių prie stalo, spintelių daiktams susidėti, lovų), tačiau šių aplinkybių pareiškėjas skunde nedetalizavo, nenurodė, kaip baldų trūkumas pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai aprūpindavo kameras baldais, kaip tą numato Aprūpinimo normų 9 punktas, byloje taip pat nenustatyta, kad dėl baldų trūkumo pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais į pataisos įstaigos administraciją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai dėl baldų trūkumo kamerose, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad į kameras jam būdavo tiekiamas šaltas maistas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje maitinimą užtikrina VšĮ ,,Bruneros“, kuri laikosi maitinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas konkrečiai nedetalizavo savo nusiskundimų dėl maitinimo, tik subjektyviai nurodė teiginį, kad maistas jam būdavo patiekiamas šaltas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas įstaigas su skundais ar konkrečiais prašymais, siekiant šalinti jo teisių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su jo netinkamu maitinimu Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės atstovo teiginiai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Giedrė Kairienė