Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 250 MGL dydžio, t. y. 12 500 Eur bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. A. paskirta 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur bauda.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš V. A. 39 323 Eur (trisdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt trys eurai) turtinės žalos atlyginimo valstybei.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota iš V. A. 6 514,85 (šeši tūkstančiai penki šimtai keturiolika eurų 85 ct).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)), direktoriumi vadovaudamas ir organizuodamas bendrovės ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „R.“ naudai išvengti pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo, žinodamas, jog UAB „R.“ sandoriai nėra įforminti buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentais, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „R.“ pajamas, pelną ar turtą, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. neapskaitė ir nedeklaravo gautų pajamų už parduotas prekes ir nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių, būtent:

UAB „R.“ už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. nepildė ir nepateikė PVM mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos (forma FR0608); nepaskaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. PVM; nepateikė PVM deklaracijų (forma FR0600) ir nesumokėjo PVM į biudžetą, būtent:

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos (forma - FR0608) už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir 8 laukelyje nedeklaravo 10251 Eur prekių (paslaugų) tiekimų, apmokestinamu standartiniu tarifu, 12 laukelyje - 2153 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 10225 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2 147 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 10606 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2227 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 9989 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2098 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už Laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir11 laukelyje nedeklaravo 6129 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1287 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 . rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 6563 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1378 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 7629 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1602 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 11562 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2428 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 14889 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 3127 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 8595 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1805 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 10306 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2164 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 7200 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1512 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 6396 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1343 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 7549 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 1585 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 11472 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2409 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 14 899 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 3129 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 11940 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 2507 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 16578 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 3481 Eur PVM sumos;

UAB „R.“ nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ir 11 laukelyje nedeklaravo 4482 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 941 Eur PVM sumos;

tokiu būdu iš viso UAB „R.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d., 11 laukelyje nedeklaravo 177 009 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 37 170 Eur PVM sumos, tokiu būdu nepateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., nepaskaičiavo, nesumokėjo ir nedeklaravo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 37 170 Eur ir tuo padarė 37 170 Eur žalą valstybės biudžetui, tokiu būdu V. A. padarė nusikalstą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 ir 2 dalis kuriose nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais kuriose nurodyta, kad „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 30 punktą, kuriame nurodyta, kad „Kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras. Užpildytas kasos operacijų žurnalas turi būti saugomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 ir 10.19 papunkčiais, kuriuose nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų; 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (nauja redakcija 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) 6 punktą kuriame nurodyta, kad „Sąskaitoje faktūroje turi būti serija ir numeris. Sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: <...> numeris turi būti sudaromas didėjančia seka, <...> numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų, <...> ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“, 31 punktą kuriame nurodyta, kad Jeigu išrašymo metu mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai sugadinami, jie iš karto žymimi žodžiu „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo data ir anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. Asmuo anuliuotus ir panaudotus mokesčiams apskaičiuoti naudojamus apskaitos dokumentus saugo laikydamasis Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. pažeisdamas Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021 m. lapkričio 23 d.) 3 straipsnio 1 dalį kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalį kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“; 6 straipsnio 1 dalį kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos“; 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu“; Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų kuriuose nurodyta, kad „privatūs juridiniai asmenys privalo <...> saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“ bei „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 30 punktą kuriame nurodyta, kad „Kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras. Užpildytas kasos operacijų žurnalas turi būti saugomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 papunkčiais kuriuos nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai“ turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų; 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (nauja redakcija 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) 6 punktu, kuriame nurodyta, kad „Sąskaitoje faktūroje turi būti serija ir numeris. Sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: <...> numeris turi būti sudaromas didėjančia seka, <...> numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų, <...> ūkio subjektai privalo užtikrinti sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“. 31 punktu kuriame nurodyta, kad Jeigu išrašymo metu mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai sugadinami, jie iš karto žymimi žodžiu „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo data ir anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. Asmuo anuliuotus ir panaudotus mokesčiams apskaičiuoti naudojamus apskaitos dokumentus saugo laikydamasis Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nes laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. nesudarė UAB „R.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Lenkijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių pardavimų UAB „R.“ už 71 818,37 Eur, tačiau UAB „R.“ apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų, skerdienos pirkimų; laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. nesudarė apskaitos registrų, t. y. - neužregistravo ūkinių operacijų pagal Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 21-ą sąskaitą faktūrą, kurių bendra suma 52 593,38 Eur; - neužregistravo ūkinių operacijų pagal Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 2-i sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 5994 Eur; - neužregistravo ūkinių operacijų, pagal UAB „R.“ vardu įformintas 65-ias sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 31 563,25 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. pagal pateiktų Turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalų, sąskaitų faktūrų, gamybos atsekamumo žurnalų, apklausos protokolų duomenis, apskaitos registruose neužregistravo 47 589,844 kg mėsos gaminių pardavimų fiziniams ir juridiniams asmenimis už 172 032,97 Eur; (duomenys neskelbtini); nevedė elektroninio kasos aparato „DATECS MP-500T“(unikalus EKA Nr. (duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnalo, todėl negalima nustatyti, kiek tiriamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. gautų pajamų buvo įforminta EKA kvitais, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „R.“ finansinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d.

4. Nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo priimtas sprendimas konfiskuoti 6 514,85 Eur kaip V. A. gautą nusikalstamos veikos rezultatą ir priimti naują nuosprendį šioje dalyje, grąžinti UAB „R.“ 6 514,85 Eur įpareigojant bendrovę šias lėšas panaudoti mokestinės prievolės vykdymui sumokant į valstybės biudžetą kaip PVM.

4.1. Skunde cituojama teismų praktika susijusi su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu. Nurodama, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „R.“ prekybos vietose ir UAB „R.“ priklausančiose transporto priemonėse kratų metu buvo rasti ir paimti 6 514,85 Eur, kurie buvo gauti realizuojant UAB „R.“ produkciją, pagamintą iš skerdienos neįtrauktos į bendrovės apskaitą, specialisto išvadoje yra įtrauktos į bendrą apmokestinamų PVM pajamų sumą (177 009 Eur), kurios nebuvo deklaruotos ir nuo kurių buvo priskaičiuota 37 170 Eur PVM mokėtina suma. Kratos metu rastos UAB „R.“ piniginės lėšos, kurios nebuvo apskaitytos bendrovės apskaitoje, buvo pripažintos UAB „R.“ apmokestinamomis PVM pajamomis ir nuo jų buvo priskaičiuotas PVM.

4.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių aplinkybių, nesivadovavo suformuota teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, priimdamas nuosprendį ginčo dalyje darė išvadas prieštaraujančias bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

5. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama kaltė ar inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, taip pat nėra ginčijama ir nuteistajam V. A. paskirta bausmė, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti V. A. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta nuosprendžio priėmimo metu. Visgi, įvertinus tai, jog V. A. pirmosios instancijos teismo paskirtos artimos minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, bausmės, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo peržiūrėti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ją švelninti. Juolab, jog to neprašoma ir apeliaciniame skunde. Taigi, nagrinėjamu atveju, nuteistojo kaltės ir bausmės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kratų metu rasti pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atliktų kratų metų, UAB „R.“ įmonės registracijos vietoje, prekybos vietose bei UAB „R.“ priklausančiuose automobiliuose be kitų reikšmingų dokumentų, buvo rasta viso 6 514,85 Eur grynųjų pinigų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šie grynieji pinigai pripažintini V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo – rezultatas, todėl turi būti konfiskuojami. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, įvertinęs pateikto skundo argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismas, nepagrįstai minėtus grynuosius pinigus konfiskavo kaip nusikalstamų veikų rezultatą, dėl ko skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tai yra V. A. būdamas UAB „R.“ direktoriumi, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „R.“ naudai išvengti pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. neapskaitė ir nedeklaravo gautų pajamų už parduotas prekes ir nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių. Iš viso UAB „R.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma - FR0600) už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d., 11 laukelyje nedeklaravo 177 009 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje - 37 170 Eur PVM sumos, tokiu būdu nepateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., nepaskaičiavo, nesumokėjo ir nedeklaravo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 37 170 Eur ir tuo padarė 37 170 Eur žalą valstybės biudžetui. Be to, V. A. būdamas UAB „R.“ direktoriumi, siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „R.“ naudai - mokesčių sumokėjimo valstybei, nepildė ir nesudarė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, neįtraukė ūkinių operacijų į apskaitos registrus, neišsaugojo ir neįtraukė apskaitos registrų į apskaitos registrus, neišsaugojo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę (finansinę) apskaitą laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d., būtent nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesudarė UAB „R.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Lenkijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių pardavimų UAB „R.“ už 71 818,37 Eur, tačiau UAB „R.“ apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų, skerdienos pirkimų; laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. nesudarė apskaitos registrų, t. y. - neužregistravo ūkinių operacijų pagal Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 21-ą sąskaitą faktūrą, kurių bendra suma 52 593,38 Eur; - neužregistravo ūkinių operacijų pagal Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 2-i sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 5 994 Eur; - neužregistravo ūkinių operacijų, pagal UAB „R.“ vardu įformintas 65-ias sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 31 563,25 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. pagal pateiktų Turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalų, sąskaitų faktūrų, gamybos atsekamumo žurnalų, apklausos protokolų duomenis, apskaitos registruose neužregistravo 47 589,844 kg mėsos gaminių pardavimų fiziniams ir juridiniams asmenimis už 172 032,97 Eur; neužregistravo apskaitos registruose ūkinių operacijų, sąskaitų faktūrų, nevedė elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnalo, todėl negalima nustatyti, kiek tiriamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. gautų pajamų buvo įforminta EKA kvitais, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „R.“ finansinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d.

9. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas visų pirma yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-7-76-719/2022).

10. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kratų metu rasti grynieji pinigai yra V. A. padarytų nusikalstamų veikų rezultatas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog V. A. nebuvo kaltinamas tuo, jog jis pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Be to, sutiktina su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog minėta pinigų suma, rasta atliktų kratų metu, buvo gauta realizuojant UAB „R.“ produkciją, ši suma buvo neįtraukta į bendrovės apskaitą bei 6514,85 Eur pinigų suma, rasta kratų metu yra įtraukta į bendrą 177 009 Eur apmokestinamų PVM pajamų, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo kurių buvo priskaičiuota PVM mokėtina suma. Taigi, kratų metu rasti neapskaityti pinigai - 6514,85 Eur, nuo kurių taip pat priskaičiuotas PVM mokėtinas mokestis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. A. būdamas UAB „R.“ faktiniu vadovu, nedeklaravo 10 251 Eur prekių (paslaugų) tiekimų bei 2 153 Eur PVM sumos. Taip pat jis nepateikė aštuoniolikos PVM deklaracijų (forma - FR0608), nedeklaravo 177 009 Eur PVM apmokestinamų sandorių bei 37 170 Eur PVM. Šiuo atveju valstybė patyrė 39 323 Eur (37 170 Eur + 2 153 Eur) žalą - neteisėtai negavo pajamų į valstybės biudžetą, tokiu būdu jis padarė valstybės biudžetui tokio pat dydžio žalą. Apylinkės teismas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš V. A. 39 323 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybei. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2020). Teismas spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą turi vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir nustatyti tokias poveikio priemones ar jų apimtį, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų pakankamai paveiktas, jos būtų proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

11. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju konfiskavimo taikymas yra nepagrįstas. Svarbu pažymėti tai, kad UAB „R.“ vertėsi teisėta veikla, produkcijos pardavimas pats savaime nėra pavojinga ar nusikalstama veika. V. A. nusikalstami veiksmai kilo kuomet jis nepaskaičiavo, nesumokėjo ir nedeklaravo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio bei apgaulingai tvarkė UAB „R.“ finansinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 8 d. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstamos veikos rezultatu, t. y. iš nusikalstamos veikos gautos pajamos, gali būti laikomos tik nesumokėti mokesčiai, o ne visi kratų metu rasti grynieji pinigai. Kaip ir teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šiame kontekste svarbu tai, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri negali būti laikoma teisėta (narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos turi būti konfiskuojamos. Šiuo atveju nuteistojo turtinė nauda susijusi išimtinai su mokesčių mokėjimą ir apmokestinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Taigi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta bei bus užtikrinta, jog iš nusikalstamos veikos nebus gauta turtinė nauda.

12. Skundžiamu nuosprendžiu V. A. pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta baudos bausmė. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam baudos bausmę, panaikinus turtinę naudą (priteisiant civilinį ieškinį), turto konfiskavimas sukeltų neproporcingą naštą, neatitinkančią padarytų nusikaltimų pavojingumui ir sunkumui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 72 straipsnio nuostatas dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju kratų metu rastų grynųjų pinigų konfiskavimas laikytinas pertekline baudžiamojo poveikio priemone, dėl ko naikintinas.

13. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuspręsta laikino nuosavybės teisės apribojimo (draudimo disponuoti) terminą V. A. turtui - 6514,85 Eur, nustatyti iki tol, kol įsiteisės nuosprendis, po šio įsiteisėjimo bus įvykdytas turto konfiskavimas, turto saugotoju toliau paliekant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, jog turto konfiskavimas naikintinas bei tai, jog apeliaciniame skunde prašoma šią sumą nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas – gryniesiems pinigams - 6514,85 Eur, pratęstinas iki civilinio ieškinio įvykdymo, leidžiant šiais pinigais disponuoti civilinio ieškinio atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. A. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota iš V. A. 6514,85 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai keturiolika eurų ir 85 ct) suma.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini) turtui: gryniesiems pinigams 6514,85 Eur, saugomiems Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriuje, pratęsti iki civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant šiuos pinigus disponuoti civilinio ieškinio atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.