- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-77-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00790-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato Tado Dumbliausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4399-475/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 444,25 Eur turtinę žalą, 19,04 palūkanas dėl 2013 m. liepos 6 d. eismo įvykio, 32,40 Eur palūkanas dėl 2013 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad žala susidarė dviejų eismo įvykių metu. 2013 m. liepos 6 d. transporto priemonė Citroen C5 2.0 HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 23, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad eismo įvykio metu sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas: sugadinta priekinė kairės pusės rato padanga ir rato apdaila. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 14 d. transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu autoserviso darbuotojas nustatė, kad eismo įvykio metu sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis kairės pusės ratlankis, priekinė kairės pusės padanga, rato gaubtai (2 vnt.) bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis kairės pusės ratlankis, reikalinga galinės kairės pusės padangos ir ratų suvedimo patikra. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „Citroen C5“ padaryta 156,90 Eur (541,74 Lt) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013 m. liepos 31 d. ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 156,90 Eur žalą, atsiradusią dėl 2013 m. liepos 6 d. eismo įvykio, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta.Kitas eismo įvykis įvyko 2013 m. rugsėjo 6 d., kai transporto priemonė Citroen C5 2.0 HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, Šiaurės pr., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad eismo įvykio metu sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas žalų vertintojas ekspertas E. B. nustatė, kad eismo įvykio metu sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis kairės pusės ratlankis, priekinė kairės pusės padanga, kairės pusės ratų gaubtai (2 vnt.) bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis kairės pusės ratlankis, reikalinga atlikti ratų geometriją. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „Citroen C5“ padaryta 409,70 Eur (1414,61 Lt) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013 m. spalio 1 d. ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl 2013 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio, tačiau turtinė žala nėra atlyginta iki šiol.Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių galinio rato sugadinimų ryšį su eismo įvykiu, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog automobilis po eismo įvykio nebuvo eksploatuojamas, todėl laikė, kad ieškovas neįrodė galinio rato sugadinimo tiesioginio priežastinio ryšio su Biruliškių g. įvykusiu įvykiu, tuo labiau, kad ir policijos pareigūnai pažymėjo, jog apgadintas yra tik vienas ratas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tas pats vairuotojas ta pačia transporto priemone po dviejų mėnesių įvažiavo į Šiaurės pr. buvusią duobę ir apgadino tas pačias detales, tačiau jokių duomenų, kad automobilis po 2013 m. liepos 6 d. įvykio buvo suremontuotas, nėra pateikta. Nurodė, kad vairuotojas dviejų mėnesių laikotarpiu įvažiavo į skirtingose vietose buvusias duobes, todėl manytina, kad toks vairavimas negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu elgesiu kelyje, vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir turi prisiimti eismo įvykių pasekmes.
II Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 222,13 Eur turtinės žalos, 25,72 Eur palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (247,85 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,54 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad ieškovė turtinę žalą kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Atsakovė savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, kurie patvirtintų nepriekaištingą Biruliškių g. ir Šiaurės pr. būklę įvykio metu arba patvirtintų, kad nurodytos kelio duobės buvo tinkamai paženklintos ir (ar) tinkamai aptvertos. Byloje surinkti įrodymai liudija apie priešingas aplinkybes. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad atsakovė nevykdė savo tiesioginių pareigų – nepažymėjo kelyje atsivėrusių duobių, todėl tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų, nagrinėjamu atveju – neveikimo, ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino pagrįstu.Teismas ieškovės argumentus, jog sugadinimai nėra identiški, be to, skiriasi pakeistų padangų gamintojai, todėl už tą patį įvykį nebuvo išmokėta dviguba išmoka, pripažino pagrįstais. Ieškovės atstovė nurodė, kad retai pasitaiko, kad tas pats vairuotojas dviejų mėnesių laikotarpiu įvažiavęs į duobę, apgadina tos pačios pusės ratą. Todėl draudimo bendrovė kruopščiai vertino eismo įvykius ir nustatė, kad žala padaryta dviejų eismo įvykių metu ir nėra tapati. Teismas atsižvelgęs į tai, atsakovės minėtus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog eismo įvykių metu buvo apgadintas ir galinis kairės pusės ratas dėl įvažiavimo į kelio duobę (CPK 178 str.). Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos patirtos dėl kairės pusės galinio rato apgadinimo (CK 6.247 str.), ieškinys dėl dalies žalos atlyginimo atmestinas, likusioje dalyje dėl žalos susijusios su priekinio kairės pusės rato apgadinimo abiejų eismo įvykių metu priteisimo tenkintinas.Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Esant nustatytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, teismas laikė, kad ieškovė civilinėje byloje įrodė atsakovei pareikšto reikalavimo ir reikalavimo dydžio pagrįstumą dėl kairės pusės priekinio rato remonto darbų, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė žalą tik už vieną abiejų eismo įvykių metu sugadintą priekinės kairės pusės ratą, kas sudaro ½ dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 222,13 Eur (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėjo, kad tokią žalos atlyginimo praktiką formuoja Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2A-82-264/2016.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada dėl galinio kairės pusės rato sugadinimo nėra teisinga. Pranešdamas apie 2013 m. liepos 6 d. įvykį draudėjas pateikė duomenis, kad sugadinti abu kairės pusės ratai. Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti sugadinimai (reikalinga keisti): priekinį kairės pusės ratlankį, priekinę kairės pusės padangą, rato gaubtus (2 vnt.); bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinį kairės pusės ratlankį, reikalinga galinės kairės pusės padangos ir ratų suvedimo patikra. Po patikros nustatyta, kad galinė kairės pusės padanga tinkama eksploatacijai. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad eismo įvykio metu sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas: sugadinta priekinė kairės pusės rato padanga ir rato apdaila. Atkreiptinas dėmesys, jog ratlankio sugadinimus sudėtinga nustatyti nesinaudojant specialia įranga. Pranešdamas apie 2013 m. rugsėjo 6 d. įvykį draudėjas nenurodė, kad sugadinti abu kairės pusės ratai (nurodė, kad į duobę įvažiuota abejais kairės pusės ratais). Ieškovė, atstovaujama autoserviso, teisingai nustatė eismo įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus ir dėl to atsiradusius nuostolius kompensavo laikydamasi ekonomiško žalos administravimo principo. Teismas neteisingai sprendė dėl galinio kairės pusės rato sugadinimo, todėl nepagrįstai sumažino žalą. Ieškovės nuomone, jeigu teismas nusprendė mažinti žalą, susijusią su galinio kairės pusės ratlankio sugadinimu, tuomet žala ir turėjo sumažėti tik dalimi, susijusia su šio ratlankio (174,23 Lt arba 50,46 Eur). Sumažindamas ieškovės reikalavimą teismas ignoravo ir tuo pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Teismas spręsdamas klausimą dėl galinio kairės pusės rato sugadinimo, neteisingai apskaičiavo kaštus, reikalingus suremontuoti bei pakeisti galinį kairės pusės ratą, dėl ko neteisėtai ieškinio reikalavimo sumą sumažino per pusę.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų galinio rato sugadinimus abiejų eismo įvykių metu, todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad abiejų eismo įvykių metu buvo sugadintas tik priekinis kairės pusės ratas. Ieškovės atstovas nepateikė duomenų ir teismo posėdyje nesugebėjo paneigti aplinkybės, kad abu kartus transporto priemonė iš įvykio nuvažiavo pati, o ne buvo nugabenta. Todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp galinio rato sugadinimo ir kelyje buvusių duobių. Policijos pareigūnų iš karto po įvykių nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad galinio rato apgadinimai nebuvo susiję su eismo įvykiais. Tuo labiau, kad ir pats vairuotojas įvykio dieną rašydamas paaiškinimą dėl 2013 m. liepos 6 d. eismo įvykio nurodė, kad apgadintas tik kairės pusės priekinis ratas.Draudimo išmoka buvo paskaičiuota ne tik už pakeistas detales, bet ir už remonto darbus, kurie atitinkamai irgi turėjo būti sumažinta. Pavyzdžiui 2013 m. liepos 12 d. remonto sąmatoje nurodoma ne tiktai galinio ratlankio kaina (174,23 Lt arba 50,46 Eur), kaip nurodo ieškovas, tačiau ir tokios išlaidos kaip galinio kairės pusės rato gaubtas, galinio rato nuėmimo, ratlankio nuėmimo, balansavimo išlaidos, galinės padangos patikrinimo išlaidos, analogiškai antrojo įvykio atveju, 2013 m. rugsėjo 18 d. remonto sąmatoje nurodomi galinės kairės padangos išlaidos, galinio rato gaubto išlaidos, rato nuėmimo, padangos numontavimo, galinio rato balansavimo išlaidos, galinio ratlankio remonto ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą, jog galinio rato sugadinimo išlaidos abiejų įvykių metu nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kelyje buvusiomis duobėmis, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis protingumo principais žalą sumažino per pusę. Draudimo išmoka abiem atvejais buvo išmokėta už dviejų ratų pakeitimo ir remonto išlaidas, todėl pagrįstai buvo sumažinta per pusę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų, nustatančių žalos nustatymo ir jos atlyginimo sąlygas ir principus aiškinimo ir taikymo (CK 6.246 str. – 6.249 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. automobilį Citroen C5 2.0 HDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs draudimo kompanijoje „Lietuvos draudimas“ Kasko draudimu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 14 d. Jo vairuojamas minėtas automobilis 2013 m. liepos 6 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę (duomenys neskelbtini) prie 23 namo, o 2013 m. rugsėjo 6 d. tuo pačiu automobiliu jis įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę Kaune, Šiaurės pr. Abiem atvejais Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutarimuose nurodė, kad buvo sugadintas kairės pusės priekinis ratas. Tačiau draudimo bendrovei po kelių dienų apžiūrėjus transporto priemonę, abiem atvejais nustatyti ir galinio rato apgadinimai. Teismas sprendė, kad abiejų eismo įvykių metu nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, patirtos dėl kairės pusės galinio rato apgadinimo, todėl ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės pusę ieškovės prašomos atlyginti žalos. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl 2013 m. liepos 6 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d. įvykusių eismo įvykių metu atsiradusios žalos dėl kairės pusės galinio automobilio ratų sugadinimo atlyginimo. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos medžiagos dėl 2013 m. liepos 6 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta, kad patrulio rinktinės 6-ojo būrio patrulis 2013 m. liepos 6 d. atvykęs į eismo įvykio vietą tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog trečiojo asmens A. V. vairuojama transporto priemonė „Citroen C5“ įvažiavo į duobę, apgadino priekinį kairės pusės ratą ir padangą. Trečiasis asmuo A. V. 2013 m. liepos 6 d. policijos komisariatui rašytame paaiškinime nurodė, kad važiuodamas Biruliškių g. staiga pajuto stiprų smūgį į kairės pusės priekinį ratą, sustojęs iš karto pastebėjo kiaurą padangą ir apgadintą skardinį ratlankį bei plastmasinę padangos apdailą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2013 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ir šiame nutarime nurodė automobilio sugadinimus – kairės pusės priekinis skardinis ratas ir rato apdaila. Taigi, pirminė minėto eismo įvykio medžiaga patvirtina tik priekinio kairės pusės rato, padangos ir ratlankio apgadinimus, tačiau apie galiniam ratui padarytus pažeidimus nieko nėra nurodyta. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti automobiliui padarytą žalą kreipėsi 2013 m. liepos 9 d., kuriame nurodė, jog yra apgadinti jo transporto priemonės kairės pusės abu ratai. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2013 m. liepos 9 d. nurodė, kad keičiamos dalys yra: priekinis kairės pusės ratlankis, padanga (FALKEN ESPIA, 205/55R16, rato gaubtas, o remontuojamos dalys yra galinis kairės pusės ratlankis. Galinei kairės pusės padangai nustatyta patikra. Taip pat nurodė, kad reikia atlikti suvedimo patikrą. Ieškovės žalų ekspertizių skyrius 2013 m. liepos 13 d. sudarytoje sąmatoje įtraukti darbai: priekinio ir galinio ratų nuėmimas, ratlankių keitimas, ratų balansavimas, suvedimas, dalys: abu kairės pusės ratlankiai, gaubtai, priekinė kairės pusės žieminė padanga. Sąmatoje bendra darbų kaina nurodyta 172,00 Lt, detalių, pritaikius nuolaidas, 440,83 Lt, todėl bendra transporto priemonės remonto kaina nurodyta 612,83 Lt, o atlikus išskaitymus, 541,74 Lt (156,90 Eur). Šią sumą ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovės. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos medžiagos dėl 2013 m. rugsėjo 6 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta, kad patrulis 2013 m. rugsėjo 6 d. atvykęs į eismo įvykio vietą nubraižė eismo įvykio schemą ir nustatė, jog trečiojo asmens A. V. vairuojama transporto priemonė „Citroen C5“ įvažiavo į duobę, apgadino priekinį kairės pusės ratą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2013 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ir šiame nutarime nurodė automobilio sugadinimus – kairės pusės priekinis ratas. Taigi, analogiškai kaip ir po pirmojo eismo įvykio, pirminė minėto eismo įvykio medžiaga patvirtina tik priekinio kairės pusės rato apgadinimus, tačiau apie galiniam ratui padarytus pažeidimus nieko nenurodyta. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti automobiliui padarytą žalą kreipėsi tą pačią dieną – 2013 m. rugsėjo 6 d., kuriame nurodė, jog priekiniu kairiuoju ratu įvažiavo į duobę, taip pat ir galiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad apie ratų sugadinimus šiame prašyme transporto priemonės vairuotojas nieko nenurodė. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2013 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad keičiamos dalys yra: priekinis kairės pusės ratlankis, padanga, ratų gaubtai, o remontuojamos dalys yra galinis kairės pusės ratlankis. Reikalinga atlikti ratų geometriją. Ieškovės žalų ekspertizių skyrius 2013 m. rugsėjo 18 d. sudarytoje sąmatoje įtraukti darbai: priekinio ir galinio ratų nuėmimas, priekinio ratlankio keitimas, ratų balansavimas, suvedimas, priekinės padangos montavimas; dalys: priekinis kairės pusės ratlankis, abiejų pusių gaubtai, priekinė kairės pusės padanga. Sąmatoje bendra darbų kaina nurodyta 322,50 Lt, detalių kaina – 846,60 Lt, todėl bendra transporto priemonės remonto kaina nurodyta 1414,61 Lt (409,70 Eur). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atliko išskaitymą dėl nusidėvėjimo (122,65 Eur), todėl dėl 2013 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio metu apgadinto automobilio atsakovės prašė atlyginti 287,35 Eur dydžio žalą. Taigi, iš viso abiejų eismo įvykio metu ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės žalos suma yra 444,25 Eur. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus abiem minėtiems eismo įvykiams, visuose pirminiuose dokumentuose yra užfiksuoti tik kairės pusės priekinio rato apgadinimai, o galinio rato apgadinimai nustatyti praėjus kelioms dienoms po eismo įvykių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis vairuojamas trečiojo asmens po abiejų eismo įvykių iš įvykio vietos nuvažiavo savo eiga, o ne buvo nugabentas kita transporto priemone. Todėl sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykių, kai transporto priemonė įvažiavo į kelyje esančią duobę, ji tapo techniškai netvarkinga ir neeksploatuojama. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog abiejų eismo įvykių metu dėl įvažiavimo į kelio duobę buvo apgadinti ne tik priekinis ratas, bet ir galinis kairės pusės ratas (CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir abiejų eismo įvykių metu transporto priemonės galinio rato apgadinimų. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos patirtos dėl kairės pusės galinio rato apgadinimo (CK 6.247 str.), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog abiejų eismo įvykių metu buvo apgadinti abu kairės pusės ratai. Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai žalos dydį sumažino pusiau. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka, kadangi byloje prieš tai nustatyta, jog abiejų eismo įvykių metu buvo apgadinti tik priekinis kairės pusės automobilio ratas, kuriam buvo būtinos remonto išlaidos. Teismas prieš tai nutartyje analizuodamas įrodymus nurodė, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktose remonto darbų sąmatose nurodyta tiek priekinio, tiek galinio rato remonto darbų kainos, detalių kainos, kurios vėliau susumuotos į galutinę bendrą sumą, įvertinus nusidėvėjimus, darbų įkainius, apmokėjimą už darbus ir t.t. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš atsakovės priteistinos turtinės žalos dydis yra pusė išmokėtos bendros draudimo išmokos, kas sudaro 222,13 Eur.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.