Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-29567-1066/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
e2-29567-1066/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Užubalis
Ieškovas
AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
S. J., T. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-29567-1066/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23433-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilniaus

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Užubalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams S. J. ir T. J. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 345,05 Eur dydžio skolą, 21,41 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-09-26, Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintnas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam - . Butas, esantis - , bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2004-03-19 iki 2017-02-08 priklausė atsakovams S. J. ir T. J. (2018-06-21 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko įrašas, Registro Nr.10/21693).

Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017-03-29 ieškovui buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovams buvo pranešta 2018-06-11, buvo pateiktas pranešimas apie teisių perleidimą, taip pat minėta informacija viešai skelbiama internete.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovai nuo jų nuosavybės teisės į butą, esantį - , atsiradimo momento (2004-03-19) konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jiems atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2002-03-29 iki 2017-02-08 atsakovams į nuosavybės teise iki 2017-02-08 priklausiusį butą, esantį - , buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nuo 2015-01-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl už laikotarpį 2015-01-01 iki 2017-02-08 susidarė 345,05 Eur skola (Galutinių sumų patikrinimo ataskaita, Duomenys 2017-05-04 ir kt.). Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-07-27 paskaičiavo 21,41 Eur metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų Eur 345,05 skolos ir 21,41 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-07-27.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovų. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų – 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą bei 1,68 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 345,05 Eur dydžio skolą, 21,41 Eur palūkanų, 5 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo ir 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, Jočionių g. 13, Vilnius, A/S Nr. LT537044060001219501, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. J. ir T. J. 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovų skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Gediminas Užubalis