Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4674-918/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos civilinės bylos Nr. 2-4674-918/2023 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Iš teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovai Z. V. ir K. Ž. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovės Lietuvos Respublikos 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prokurorų ir teisėjų veiksmų ieškovų ir mirusio A. V. atžvilgiu, taip pat įpareigoti atsakovę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, paneigti Lietuvos Respublikos prokuratūros procesiniuose sprendimuose paskleistą informaciją ir paskelbti paneigimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovai prašomą atlyginti žalą kildina ne tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų, bet ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų, nurodydami, kad teisėjai procesinius sprendimus priėmė savavališkai.

Byla perduodama nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Sprendžiant, ar tokie reikalavimai yra pagrįsti, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teismui teisę tokioje byloje įvertinti teisme dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą, objektyviam stebėtojui galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

4. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje nėra teismų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-4674-918/2023, nes šioje byloje, be kita ko, yra keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo ir dėl šiais veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, civilinė byla perduodama nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-4674-918/2023 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.