- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-208-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Skolininkas
- R. J.
- Kreditorius
- UAB „Mano Būstas Radviliškis“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-13413-841/2020, kuria išspręstas kreditorės UAB „Mano Būstas Radviliškis“ pareiškimas dėl reikalavimų atsisakymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Mano Būstas Radviliškis“ teismui pateikė pareiškimą skolininkui R. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2020 m. gruodžio 23 d. teisme gautas kreditorės pareiškimas dėl reikalavimų skolininkui atsisakymo. Kreditorės teigimu, po kreipimosi į teismą skolininkas sumokėjo visą pareiškimu reikalautą ir 2020 m. lapkričio 17 d. teismo įsakymu priteistą sumą, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, prašo iš skolininko priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 8,00 Eur žyminį mokestį ir 30,00 Eur už advokato paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą dėl pareiškimo atsisakymo tenkino. Panaikino 2020 m. lapkričio 17 d. teismo įsakymą ir priteisė iš skolininko R. J. bylinėjimosi išlaidas: 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 2,00 Eur žyminį mokestį ir 30,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti kreditorei UAB „Mano Būstas Radviliškis“ 6,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Civilinę bylą Nr. eL2-13413-841/2020 nutraukė.
3. Teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio, todėl, taikydamas analogiją, prašymą dėl pareiškimo atsisakymo tenkino, teismo įsakymą panaikino, civilinę bylą nutraukė ir kreditorei grąžino 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
4. Kadangi kreditorė pareiškimo atsisakė dėl tos priežasties, jog skolininkas po teismo įsakymo išdavimo patenkino reikalavimus, teismas sprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas yra skolininkas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Kreditorė patyrė 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką ir 30,00 Eur už advokato paslaugas, todėl šias išlaidas teismas priteisė iš skolininko. Taip pat teismas iš skolininko priteisė 25 procentus sumokėto ir kreditorei negrąžinto žyminio mokesčio, t. y. 2,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu skolininkas R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kreditorės suteiktos administratoriaus paslaugos susijusios su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Skolininkas šiame bute negyvena, jo gyvenamoji vieta kitoje savivaldybėje. 2020 metais ir dabar Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, Vyriausybė žmones ragina likti namie ir niekur nevykti. Tad skolininkas neturėjo galimybės sužinoti savo įsiskolinimo dėl svarbių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl kreditorės reikalauta suma sumokėta ne dėl to, kad ji kreipėsi į teismą.
5.2. Kreditorė turėjo skolininko kontaktus, tiek registracijos adresą, tiek telefoną, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad informuoti skolininką apie įsiskolinimą. Skolininkas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, todėl kreditorei tenka daugiau pareigų užtikrinti, kad nebūtų pažeisti vartotojo interesai. Skolininkas sumokėjo įsiskolinimą, kai jį apie tai informavo kreditorė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo būtent kreditorės, stipresniosios šalies, veiksmai.
5.3. Kreditorė pasinaudojo tuo, kad skolininkas negali gauti pranešimų apie įsiskolinimą ir byloje paprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis – beveik ketvirtis skolos sumos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Mano Būstas Radviliškis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skolininko gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, tačiau tai neatleidžia nuo prievolės mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už administratoriaus teikiamas paslaugas name, kuriame apeliantui nuosavybės teise priklauso butas.
6.2. Skolininkas galėjo kreiptis tiesiogiai į kreditorę dėl skolos.
6.3. Teismo priteistų 36,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra apelianto veiksmai – jis laiku neapmokėjo patektų sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
10. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorė pareiškimo atsisakė dėl tos priežasties, jog skolininkas patenkino reikalavimus, tačiau tik po teismo įsakymo išdavimo, todėl pripažinęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas yra skolininkas iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas: 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 2,00 Eur žyminį mokestį ir 30,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
12. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos nesutinka, nurodydamas, jog skolininkas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena, jo gyvenamoji vieta – kitoje savivaldybėje, o dėl Lietuvoje paskelbtos Covid-19 pandemijos jis neturėjo galimybės sužinoti apie įsiskolinimą dėl svarbių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl kreditorės reikalauta suma sumokėta ne dėl to, kad ji kreipėsi į teismą. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutiktina.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Covid-19 negalėjo turėti įtakos apelianto atsiskaitymui su kreditore ir ši priežastis nelaikytina force majeure aplinkybe atsižvelgiant į apelianto deklaruojamas priežastis dėl neatsiskaitymo už suteiktas buto ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Visų pirma, karantinas dėl Covid-19 pirmą kartą buvo paskelbtas 2020 m. kovo mėnesį, antrą kartą 2020 m. lapkričio mėnesį, o vasarą buvo panaikintas, t. y. pandemija neturi jokio objektyvaus ryšio nei su apelianto skolos kreditorei atsiradimu, nei su skolininko pareiga atsiskaityti su kreditore. Antra, skolininkui name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso butas, kurį skolininkas privalo išlaikyti, t. y. mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis). Todėl tai, jog skolininko gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, neatleidžia jo nuo prievolės mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už administratoriaus teikiamas namo paslaugas. Trečia, neteisus apeliantas teigdamas, kad jis neturėjo galimybės sužinoti apie esamą įsiskolinimą, nes skolininkas pats, tiek telekomunikacijų priemonėmis, tiek raštu galėjo kreiptis tiesiogiai į pačią kreditorę dėl skolos dydžio ir apmokėjimo. Ketvirta, kreditorė dar 2020-06-09, 2020-09-09 ir 2020-10-09 siuntė skolininkui pranešimus ragindama sumokėti skolą, todėl apeliantas nepagrįstai apeliuoja į tai, kad jis, kaip vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, privalėjo būti kreditorės informuotas apie įsiskolinimą.
14. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pats apeliantas nereguliariai atsiskaito už suteiktas paslaugas, todėl kreditorė buvo priversta kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Taigi, 36,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra paties skolininko veiksmai, nes jis laiku neapmokėjo patektų sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas. Apeliantui tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui kreditorė turėjo kreiptis į teismą, todėl teismui nutraukus bylą, ji įgijo teisę reikalauti iš skolininko savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad kreditorė būtų pareiškusi nepagrįstus reikalavimus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Todėl, nenustačius kreditorės piktnaudžiavimo, nėra pagrindo nepriteisti iš apelianto jos patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.