Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2138-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
1-2138-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23419-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. V., T. V.
Civilinis ieškovas
UAB „P.“
Advokatai
Kęstutis Žvinys, Gytis Jonas Gutauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2138-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23419-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Jolantai Pranaitienei, Ramintai Braškienei, Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, Agnei Stankevičiūtei, Julijai Kryževičienei,kaltinamajam A. V. (A. V.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniui,kaltinamajam T. V. (T. V.), jo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,civilinio ieškovo UAB „P.“ atstovui M. D.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį galutine 12 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (nuosprendis neįsiteisėjęs);

A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. V. ir A. V., veikdami bendrai, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val., neteisėtai užvaldė banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“, ir laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. neteisėtai ja atsiskaitė skirtingose UAB „C.“ priklausančiose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste:

1) 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „C.“, kur T. V. įsipylė 19 l D Miles markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

2) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 18 d. 15.55 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „C.“, kur T. V. įsipylė 113 l D Miles markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

3) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 2.15 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „C.“, kur T. V. įsipylė 28 l D Miles markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

4) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 6.12 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „C.“, kur T. V. įsipylė 43 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

5) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „C.“, kur T. V. įsipylė 55 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

Iš viso iš degalinių T. V. ir A. V. įsipylė kuro už 280,86 Eur, taip UAB „P.“ padarydami 280,86 Eur vertės turtinę žalą, t. y. T. V. ir A. V. apgaule savo naudai įgijo minėtos vertės svetimą turtą.

T. V. ir A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. V. ir A. V., veikdami bendrai, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val., iki 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. (duomenys neskelbtini) mieste neteisėtai laikė svetimą, UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“.

T. V. ir A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija).

Be to, T. V. ir A. V., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – T. V. atsiskaitė UAB „P.“ priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skirta atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“, už kurą skirtingose UAB „C.“ priklausančiose degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste:

1) 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. degalinėje „C.“ įsipylė 19 l D Miles markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

2) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 18 d. 15.55 val. degalinėje „C.“ įsipylė 113 l D Miles markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

3) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 2.15 val. degalinėje „C“ įsipylė 28 l D Miles markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

4) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 6.12 val. degalinėje „C.“ įsipylė 43 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

5) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 09.22 val. degalinėje „C.“ įsipylė 55 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą.

T. V. ir A. V. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bendrai 280,86 Eur sumai.

T. V. ir A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko praeitais metais žiemą. Prisipažįsta, kad vogta, „C.“ priklausanti kortelė, kurią jis šviesiu paros metu rado už (duomenys neskelbtini) stovinčiame, išardytame automobilyje po keleivio sėdyne, buvo pas jį. Kas išardė minėtą automobilį, nežino, tačiau, kai priėjo prie automobilio, transporto priemonė jau buvo išardyta (buvo išardytas buferis, nebuvo priekinių lempų). Automobilyje pamatęs kortelę, pasiėmė ją. Žinojo, kad su šia kortele galima įsipilti kuro. Pasiėmęs kortelę, pastebėjo, kad yra PIN kodas. Tuo metu, kai jis rado kortelę, A. V. nebuvo, A. V. jo laukė už 100 metrų. Jam susitikus su A. V., kortelė jau buvo pas jį. Jis pasakė A. V., kad rado kortelę, ir pasiūlė nuvažiuoti prisipilti kuro. Prieš paimdamas kuro kortelę, nesakė A. V. apie kurą, apie kuro pylimą pasakė A. V. tada, kai turėjo kortelę. A. V. sutiko nuvažiuoti pripilti kuro. Po to, jis su A. V. ir jo mergina A. V. priklausančiu Peugeot automobiliu (automobilis buvo be priekinių valstybinių numerių, nes šie numeriai buvo pamesti) nuvažiavo į degalinę, kur T. V., išlipęs iš automobilio, pripylė kuro, tuo metu A. V. sėdėjo automobilyje. Iš pradžių pirmoje degalinėje jis įpylė kuro į A. V. automobilį; tada kitoje (duomenys neskelbtini) degalinėje A. V. atidarius automobilio bagažinę į automobilį įdėjęs keturis bakelius (vienas bakelis buvo 100 l talpos, kiti buvo mažesni 30 l), kuriuos jam davė pažįstamas, jis pripylė į juos kuro, kurį vėliau nuvežė į (duomenys neskelbtini) pažįstamui V., kuriam reikėjo kuro. V. jiems už tai sumokėjo 100 Eur (kartu su A. V. jie pasidalijo po 50 Eur). Kurą į (duomenys neskelbtini) jie vežė du kartus, ten jiems sumokėjo du kartus. Visą kurą jie pardavė per tris kartus, iš viso už tai gavo 200 Eur arba 280 Eur (tikslios sumos nepamena). Jie nuvažiavo į penkias degalines (prie (duomenys neskelbtini) ir kt.). Degalinėse jis visada pildavo dyzeliną. A. V. vairavo automobilį, o jis degalinėse pildavo kurą, už kurą jis atsiskaitydavo kortele. Tuo metu A. V. jo laukdavo, matė, kad kuras buvo pilamas į bakelius ir po to parduodamas, A. V. tam neprieštaravo, dalyvavo kuro perdavime. Prisipylę kuro prie automobilio jie vėl grįžo po 5–6 val. Su A. V. jis susipažino tais pačiais metais, A. V. jis pažinojo pusę metų (kaip jie susipažino, neatsimena). Nors jie daug nebendravo, būdavo, kad susitikdavo. Konfliktų nekilo. Jis neturi pagrindo apkalbėti A. V. Po nagrinėjamo įvykio jie nebendravo. Pripažįsta, kad neteisėtai pripylė kuro už 280 Eur, supranta, kad neteisėtai pasielgė, tuo metu jam reikėjo pinigų. Savo automobilio ir teisės vairuoti transporto priemones neturi. „C.“ automobiliu naudojęsis nėra, yra važinėjęsis su draugu, kuris visada pripila kuro. Teisiamojo posėdžio metu paskutiniame rodytame vaizdo įraše jis matė save, taip pat nurodė, kad automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo V., kuriam jis perdavė kortelę. Dėl savo veiksmų gailisi, prašo jam skirti baudą.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. žiemą jam paskambino T. V., kuris paprašė padėti jam į keturis arba penkis bakelius, kuriuos jiedu paėmė (duomenys neskelbtini), įsipilti kuro. Kadangi jis turėjo tvarkingą automobilį Peugeot 407 (nors prieš pora mėnesių iki nagrinėjamo įvykio jis, įvažiavęs į pusnį, pametė savo automobilio priekinius valstybinius numerius, kuriuos jis galėjo pasikeisti tik su valdytoju) ir teisę vairuoti transporto priemones, jis galėjo T. V. pavežti. Kur jiedu susitiko, nepamena. Jis atvažiavo su drauge D. Kadangi jis neturėjo pinigų, T. V. jam už pagalbą pasiūlė už 10–20 Eur pripilti kuro į jo automobilį. Dėl visko tarėsi T. V., A. V. visą laiką vairavo. Kuro bakelius į bagažinę sudėjo T. V. ir asmenys, su kuriais T. V. susitarė. Jiems važiuojant paimti bakelių, atėjo ketvirtas asmuo, su kuriuo T. V. buvo susitaręs ir kuris, sėdėdamas automobilyje ant galinės sėdynės, nurodydavo degalines. Nuvažiavus į degalines, jis sėdėdavo automobilyje. Į kiek degalinių jie važiavo, nepamena, gali būti, kad į kelias, prisimena (duomenys neskelbtini) degalinę. Kai T. V., atsidaręs automobilio bagažinę, į joje esančius bakelius pylė kurą, jis nesidairė ir iš automobilio nelipo, nematė, kad kažkas būtų perduota, nagrinėjamo įvykio dieną jo kairė koja buvo sugipsuota, ramentai buvo mašinoje. Degalinėje jie užtrukdavome apie dešimt minučių. Nors jis žinojo, kad T. V. už kurą atsiskaitydavo, kokiu būdu T. V. už jį atsiskaitė, nematė. Prisipylę kuro jie minėtą kurą nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur jį atidavė. Atlygio jie po 50 Eur nesidalijo. Apie ardomą „C.“ automobilį jis žinojo, apie kortelę jis sužinojo tada, kai iškvietė policiją, iki tol apie kortelę jis nežinojo. Jam nekilo abejonių, kad tai daroma neteisėtai. Į degalines jie važiavo dieną, naktį į degalines jie tikrai nevažiavo. Pirmosios degalinės pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas jis ir jo automobilis, tačiau kitų degalinių vaizdo įrašai pateikti nebuvo, dėl šių degalinių jam bandoma „pripaišyti“. Kada susipažino su T. V., jis neatsimena, T. V. pažįsta apie pusę metų arba metus. Su T. V. bendravo nedaug, buvo susitikęs apie penkis kartus. Po nagrinėjamo įvykio jie nebendravo. T. V. apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes meluoja. V. jis nepažįsta.

Kaltinamasis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad T. V. pažįsta, bet su juo nebendrauja. Kartu su T. V. jis vagystės iš „C.“ automobilio nepadarė. Apie vagystę jis sužinojo 2019 m. lapkričio mėn., kai buvo iškviestas į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą apklausai. Įteiktame pranešime apie įtarimą nebuvo nurodyta, kad buvo pavogta ir banko kortelė, skirta atsiskaityti už degalus naudojantis „C.“ automobiliu. Galimai 2019 m. vasario 19 d. T. V. jo prašė automobiliu Peugeot 407 pavežti šį į degalines ir padėti prisipilti kuro. Sutikęs pavežti jis per vieną dieną, galimai 2019 m. vasario 19 d., kartu su T. V. apvažiavo tris degalines ((duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir vieną degalinę (duomenys neskelbtini)). Kartu su jais buvo jo mergina D. ir T. V. draugas, kurio jis nepažįsta ir jokių jo kontaktinių duomenų nežino. Visose degalinėse už kurą atsiskaitė T. V.; kokiu būdu T. V. atsiskaitė, nežino; kad T. V. turėjo vogtą banko kortelę, skirtą atsiskaityti už kurą „C.“ automobiliui, nežinojo. Kiek iš viso T. V. prisipylė kuro, nežino. T. V. kurą pylė į talpas, iš viso prisipylė apie 5 talpas. Už tai, kad jis pavežiojo, T. V. į jo automobilį pripylė kuro. Po to, T. V. prašymu jis T. V. nuvežė į kažkokį kiemą, netoli (duomenys neskelbtini), kur T. V. atidavė kuro talpas kažkokiems savo draugams (1 t., b. l. 140–141).

Liudytoja G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „Š.“. Ši įmonė užsiima „C.“ automobilių plovimu. Šioje įmonėje į minėtus automobilius kuras nepilamas. Prieš porą metų žiemą išplovusi automobilį, vakare minėtu automobiliu ji nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur užrakinusi jį per programėlę, tačiau nepatikrinusi, ji išvyko į darbą. Kitą dieną jai paskambino policijos pareigūnai, kurie jai pranešė apie nagrinėjamą įvykį bei informavo, kad minėtas automobilis yra (duomenys neskelbtini). Nuvažiavusi prie automobilio ji pastebėjo, kad automobilis išardytas, sudaužytas. Apie dingusius daiktus ji nieko nežino. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini), kaip automobilis atsidūrė (duomenys neskelbtini) ji nežino. Ji nei vienos žinutės, kad automobilis neužrakintas, negavo. Kiekvienam automobiliui yra skirtos kortelės, su kuriomis degalinėse galima sumokėti už kurą. Vairuotojas matydamas, jog automobilyje nėra kuro, nuvažiavęs į degalinę gali pripilti kuro, už kurį jam mokėti nereikia, pritaikoma nuolaida. Minėta kortelė būna palikta automobilio viduje vairuotojo pusėje. Pasinaudojus automobiliu kuro kortelę reikia palikti.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. žiemą, galimai vasario mėn., jis dirbo UAB „P.“ „C.“ automobilių nuomoje. Jis buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, prižiūrėdavo „C.“ automobilius. Dirbdamas jis iš (duomenys neskelbtini) L. P. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) dingo automobilio signalas, buvo pavogtas Toyota Yaris automobilis. Kadangi kiekviename jų automobilyje yra įrengta sekimo sistema, mobiliosios programėlės pagalba jie gali matyti bei surasti automobilius. Jie mato kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, laiką. Kai dingsta automobilio signalas, jie važiuoja jo ieškoti. Kartais signalas dingsta 5 min., bet nagrinėjamu atveju jo nebuvo 2 val. Kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas jis šios prieigos neturi, tačiau yra kiti darbuotojai, kurie jį apie tai informuoja. Gavęs pranešimą jis vyko į paskutinę GPS nurodytą vietą. Registracija buvo aktyvi merginos, dirbančios „Š.“ įmonėje, vardu ir pavarde. Tai galėjo būti G. Ž. Gavęs pranešimą dėl dingusio signalo jis iš karto nuvyko prie automobilio. Tarp 11–15 val. nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) prie aerodromo, nuošalesnėje vietoje jis pamatė įtartiną juodos spalvos Peugeot markės automobilį ir du vaikinus, iš kurių vienas į bagažinę krovė automobilio detales, o kitas sėdėjo mašinos salone. Aplenkęs minėtą automobilį, jis atsisukęs pamatė pavogtą, išardytą jų Toyota Yaris automobilį. „C.“ automobilis buvo ne ant pagrindinio kelio, o ant nuošalės keliuko. Nuo juodo automobilio jis stovėjo nutolęs apie 50-100 m atstumu. Paskambinęs savo vadybininkui jis paklausė ką tokiu atveju daryti. Vadybininkas jam nurodė kviesti policiją. Jis pastebėjo, kad ant juodos spalvos automobilio priekio nebuvo automobilio valstybinių numerių, galiniai automobilio valstybiniai numeriai buvo. Įsidėmėjęs jis juos nurodė policijai. Atvykus pareigūnams jie nuvyko apžiūrėti automobilio, policijos pareigūnai paėmė antspaudus, viską užfiksavo. Iki policijos pareigūnų atvykimo jis automobilio neapžiūrėjo. Policijai leidus, jis apžiūrėjo dingusias automobilio detales. Tarnybiniame pranešime jis viską surašė. Kiekviename automobilyje yra degalinės „C.“ kuro kortelė, kuri pririšta prie įmonės. Kiekvienas „C.“ automobilio naudotojas, kai baigiasi degalai, nuvažiuoja į degalinę ir su kortele įpila degalų. Kortelės PIN kodas yra vairuotojo vietoje, saulės skydelio užlenktoje dalyje. Kuro kaina įeina į kelionės kainą. Klientas už kurą atskirai nemoka. Ar kortelė dingo, kai jis apžiūrėjo automobilį, jis pasakyti negali. Ar asmuo su kortele gali sumokėti už gėrimus ar dujas jis pasakyti negali.

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „C.“ biure kolegos jam pasakė, kad 2019 m. žiemą arba pavasarį automobilis Toyota Yaris buvo išrinktas dalimis. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas arba (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkė buvo moteris. Jis apžiūrėti šio automobilio nevažiavo, nes jį apžiūrėjo dirbantis parko darbuotojas. Jis matė išrinkto automobilio nuotrauką, dingo kuro kortelė. Yra dvi kortelių rūšys, su viena kortele galima pilti tik dyzeliną, o su kita kortele galima pilti dyzeliną ir benziną. Minėtame automobilyje turėjo būti kortelė, su kuria galima pilti ir benziną, ir dyzeliną. Kortelės limitas buvo lyg 150 Eur per dieną. Sistema fiksuoja automobilio užvedimą, greitį, laiką, šiuo metu nei kada, nei kur automobilis buvo užvestas, jis pasakyti negali. Ant kortelės būna užrašytas įmonės pavadinimas, taip pat žymėjimai IN 60 tik dyzelinui prisipilti arba IN 61 benzinui ir dyzelinui pilti. Darbuotojui pamačius kuro nupylimą kortelė yra blokuojama. Kortelės turi PIN kodus, anksčiau PIN kodas buvo ant kortelės, jis buvo vienodas, paskui pasikeitus kortelėms, PIN kodas pradėjo matytis tik užvedus automobilį. Kortelė yra automobilyje, kas išsinuomojo automobilį, tas ir yra jos naudotojas.

Civilinio ieškovo atstovas M. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinį ieškinį (280,86 Eur) palaiko. Kiekviename automobilyje yra kortelė, kuri susieta su konkrečiu automobiliu. Iš kortelės ataskaitos yra matoma kiek buvo nupilta kuro. Nuo tada, kai buvo prarastas automobilio valdymas, iki kortelės užblokavimo buvo užfiksuoti 5 kuro nupylimai, matoma vieta ir laikas. Kas konkrečiai pastebėjo kuro nupylimus jis pasakyti negali, darbuotojai keitėsi. Jo pareiškime nurodytas automobilio numeris prie kurio buvo pririšta kortelė. Minėtame automobilyje buvo kortelė, su kuria buvo galima pilti tiek dyzeliną, tiek benziną. Nuplovus automobilį, automobilis buvo paliktas aikštelėje, o jį rado (duomenys neskelbtini). Priemonių nustatyti, kada po plovimo buvo užvestas automobilis, nėra, neaišku kada automobilis buvo baigtas plauti. Dėl automobilio vagystės kitoje byloje žalą jiems atlygino plovykla. Už kortelės paėmimą ir kuro nupylimą plovykla jiems neįsipareigojusi atlyginti žalos. Žala apskaičiuota atsižvelgiant į kuro kainas, buvusias tuo metu.

2019 m. liepos 11 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra CD laikmena su užrašu ,,DVD+R“. Atidarius CD laikmenoje esantį aplankalą, matomi 3 vaizdo įrašai, iš kurių du vaizdo įrašus tikslinga apžiūrėti, kadangi juose matomas asmuo, kuris galimai neteisėtai pasinaudojęs įmonės „P.“ kuro kortele pasisavino kurą už įmonės lėšas. Atsidarius vaizdo įrašą su užrašu ,,POS 3_4“ matoma kaip į degalinę įvažiuoja juodos arba tamsiai mėlynos spalvos automobilis Peugeot be priekinių valstybinių numerių. Automobilio vairuotojo nesimato, šalia vairuotojo, keleivio pusėje, sėdi apie (duomenys neskelbtini) metų, tamsių plaukų, dėvinti akinius, mergina. Automobilis sustoja prie degalų įpylimo kolonėlės, iš automobilio (už keleivės) atidarius galines dureles išlipa apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkintis chaki spalvos kareiviško stiliaus švarką, juodos spalvos megztą kepurę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos sportinius batelius, vyriškis, kuris įkiša banko kortelę į šalia kuro kolonėlės esantį atsiskaitymo bloką, tada nueina prie automobilio galo ir atidaręs bagažinės galinį dangtį paima kažkokį daiktą, galimai kažkokios talpos bakelį ir pastato jį šalia kolonėlės, paėmęs kuro įpylimo žarną padeda ją ant žemės. Priėjęs prie atsiskaitymo bloko spaudžioja mygtukus, galimai kortelės atpažinimo ar slaptažodžio skaičius. Netrukus ištraukęs atsiskaitymo kortelę, paima įpylimo žarną ir galimai pilasi kurą pasilenkęs už kolonėlės. Po akimirkos visą vaizdą užstoja stambiagabaritis automobilis, matomas tik įtariamojo viršugalvis, kuris prisipylęs kuro nueina prie automobilio bagažinės ir ilgokai ten stoviniuoja. Netrukus stambiagabaritis automobilis išvažiuoja, aukščiau minėtas vyriškis vėl paėmęs degalų įpylimo žarną pila kurą į kažkokią talpą, už kolonėlės nesimato į kokią talpą pila kurą. Palikęs kuro įpylimo žarną įkištą į kažkokią talpą jis nueina prie atsiskaitymo bloko ir įkiša banko kortelę į atsiskaitymo bloką, netrukus ją ištraukia ir pasiėmęs mokėjimo kvitą jį per automobilio galinį langą (už keleivio) paduoda kažkokiam asmeniui. Nuėjęs prie automobilio atidarytos bagažinės kažką ten padeda, tada grįžta prie atsiskaitymo bloko ir vėl įkiša banko kortelę į atsiskaitymo bloką, paspaudžia mygtukus ir pasiima kortelę. Tada nuėjęs prie automobilio galinių durelių (už keleivio) pro pravirą langą, nusisukęs nuo kameros, kažką paduoda ir nuėjęs prie kuro kolonėlės ištraukia įpylimo žarną iš bakelio, bakelis buvo įdėtas į tamsios spalvos plastikinį maišelį. Minėtą bakelį įdeda į automobilio bagažinę, kurią uždaręs įsėda į automobilio galą (už keleivio) ir automobilis išvažiuoja. Atidarius vaizdo įrašą su užrašu ,,Pump 3_4“ vaizdo įraše matoma kaip į degalinę įvažiuoja juodos arba tamsiai mėlynos spalvos automobilis Peugeot, kurio gale nesimato valstybinių numerių, galimai jų net nėra. Automobilis sustoja prie degalų įpylimo kolonėlės, vaizdo įrašas galimai iškarpytas, nes įvykių seka nenuosekli. Tačiau matyti kaip aukščiau aprašytas vyriškis prieina prie automobilio bagažinės, atidaręs ją paima baltos spalvos bakelį, kurį pastatęs prie kuro kolonėlės netrukus jį įdeda atgal į bagažinę. Netrukus iš bagažinės jis vėl paima baltos spalvos bakelį ir pastato jį šalia kuro kolonėlės, tačiau nesimato ar į jį kažką pila, nes vaizdą užstoja degalinės kolona. Vaizdo įrašas nelabai kokybiškas, nes pastoviai blykčioja pilka šviesa. Tačiau netrukus matyti, kad prie minėto automobilio bagažinės ant žemės pastatomas baltos spalvos bakelis. Vaizdo įrašas stringa ir blykčioja, netrukus matyti kaip aukščiau aprašytas vyriškis uždaro automobilio bagažinę ir įsėda į automobilio galą (už keleivio), ir automobilis išvažiuoja (1 t., b. l. 67–70).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. vasario 19 d. 14.28 val. iš M. K. gautas pranešimas, kad apvogtas Toyota Yaris automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuardytos automobilio dalys. Pranešėjas pastebėjo nuvažiuojantį įtartiną juodos spalvos Peugeot automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas laukia vietoje prie VGTU autodromo (1 t., b. l. 84–86).

UAB „P.“ 2019 m. gegužės 28 d. prašyme nurodyta, kad, pasinaudojus kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. degalinėje „C.“ įpilta 19 l D Miles markės dyzelinio kuro; 2019 m. vasario 18 d. 15.55 val. degalinėje „C.“ įpilta 113 l D Miles markės dyzelinio kuro; 2019 m. vasario 19 d. 2.15 val. degalinėje „C.“ įpilta 28 l D Miles markės dyzelinio kuro; 2019 m. vasario 19 d. 6.12 val. degalinėje „C.“ įpilta 43 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro; 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. degalinėje „C.“ įpilta 55 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro (1 t., b. l. 16, 20).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. V. ir A. V. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis T. V. pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis išardytame automobilyje po keleivio sėdyne rado „C.“ automobiliui priklausančią kortelę, žinodamas, kad su šia kortele galima įsipilti kuro, jis šią kortelę pasiėmė, pastebėjo, kad yra PIN kodas. T. V. teigė, kad, susitikęs su A. V., jis šiam pasakė, kad rado kortelę ir pasiūlė nuvažiuoti prisipilti kuro. A. V. su šiuo pasiūlymu sutikus, T. V. kartu su A. V. ir jo mergina A. V. priklausančiu Peugeot automobiliu nuvažiavo į kelias (atrodo, penkias) degalines, kur išlipęs iš automobilio T. V.: pirmoje degalinėje pripylė kuro į A. V. automobilį; kitoje – (duomenys neskelbtini) degalinėje A. V. atidarius automobilio bagažinę, į automobilį įdėjęs keturis bakelius, T. V. pripylė kuro į šiuos bakelius. Kurą, per kelis kartus nuvežę tretiesiems asmenims, T. V. kartu su A. V. pardavė. T. V. pripažino ir tai, kad, A. V. vairuojamu automobiliu nuvykus į UAB „C.“ priklausančias degalines, T. V. degalinėse pildavo kurą, už kurį atsiskaitydavo svetima kortele, o A. V. tuo metu jo laukdavo automobilyje ir matė, kad kuras buvo pilamas į bakelius ir po to parduodamas, A. V. tam neprieštaravo, dalyvavo kuro perdavime. Ir nors A. V. ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu išsakė teiginius, kad T. V. apkalbėjo A. V., t. y. kaltino žinojimu, kad pilamas kuras apmokamas vogta kortele, tik norėdamas A. V. atkeršyti už tai, kad šis nuvežė policijos pareigūnus prie T. V. namų ir jiems paaiškino įvykio aplinkybes, tai nelaikytina kaip pagrindas savaime atmesti T. V. parodymus. Teismas pažymi, kad, net ir davęs A. V. kaltinančius parodymus, T. V. neišvengė baudžiamosios atsakomybės. Be to, šio kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. A. V. ir jo gynėjas pateikia tik savo subjektyvų manymą apie T. V. siekį atkeršyti kitam kaltinamajam.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, T. V. paprašius pagalbos – padėti į kuro bakelius įsipilti kuro, jis sutiko T. V. pavežti. T. V. už pagalbą jam pasiūlė į jo automobilį pripilti kuro. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis A. V. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nors jis ir sutiko pavežti T. V., apie T. V. daromas nusikalstamas veikas jis nieko nežinojo: kuro bakelius į bagažinę sudėjo T. V., degalinėse T. V. į bakelius pilant kurą jis nesidairė, iš automobilio nelipo, kaip T. V. atsiskaitė už kurą jis nematė, atlygio už parduotą kurą jis su T. V. nesidalijo, apie banko mokėjimo kortelę, skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“, jis sužinojo tik iškvietus policijos pareigūnus.

Tokius kaltinamojo A. V. parodymus paneigia ir A. V. kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: 2019 m. vasario 18 d. degalinėje „A.“ užfiksuotas vaizdo įrašas ir 2019 m. liepos 11 d. šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, liudytojų M. K., D. G., civilinio ieškovo UAB „P.“ atstovo M. D., ir iš dalies paties kaltinamojo A. V. baudžiamojo proceso metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys.

2019 m. liepos 11 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 18 d. į degalinę „A.“ automobiliu Peugeot be priekinių valstybinių numerių atvažiavo keli asmenys, iš minėto automobilio išlipo keleivis, kuris į automobilio bagažinėje esančius kuro bakelius įsipylė kuro, už kurį atsiskaitė banko kortele, o pasiėmęs mokėjimo kvitą jį per automobilio galinį langą (už keleivio) padavė kitam asmeniui. Tiek T. V., tiek ir pats A. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog aptartame vaizdo įraše jie atpažino save ir A. V. vairuojamą automobilį Peugeot. Aplinkybę, kad šiame vaizdo įraše užfiksuotas būtent A. V. vairuojamas automobilis įrodo ir liudytojo M. K. bei kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog A. V. valdomas automobilis Peugeot bylai reikšmingu laikotarpiu buvo be priekinių valstybinių numerių, kaip ir buvo užfiksuota aptartame vaizdo įraše.

Nors kaltinamasis A. V. pripažino, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuotas jis ir jo vairuojamas automobilis Peugeot, vienu pagrindinių kaltinamojo A. V. gynybinės pozicijos argumentų tapo tai, jog byloje nebuvo pateikti visų kaltinime nurodytų, UAB „C.“ priklausančių, degalinių, kuriose kaltinamieji įsipylė ir neteisėtai UAB „P.“ priklausančia banko mokėjimo kortele atsiskaitė už kurą, vaizdo įrašai. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. V. nepagrįstai tvirtina, kad byloje nesant šių vaizdo įrašų, savaime paneigiamas jo dalyvavimas darant nusikalstamas veikas kitose, kaltinime nurodytose, degalinėse. Priešingai, byloje surinktų duomenų visiškai pakanka daryti išvadą, kad kaltinamasis A. V. kartu su T. V. bylai reikšmingu laikotarpiu neteisėtai laikė svetimą, UAB „P.“ priklausančią, banko mokėjimo kortelę ir penkis kartus atsiskaitė už kurą skirtingose UAB „C.“ priklausančiose degalinėse (duomenys neskelbtini) mieste.

Žemesnės instancijos teismas

Pirma, aplinkybę, kad kaltinamieji vyko ne į vieną UAB „C.“ priklausančią degalinę, o į kelias degalines, patvirtino pats A. V. apklausiamas baudžiamojo proceso metu. A. V., 2020 m. kovo 6 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galimai 2019 m. vasario 19 d. jis su T. V. apvažiavo tris degalines ((duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir vieną degalinę (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 140–141). Ir nors kaltinamasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pradėjo teigti neprisimenąs į kiek konkrečiai degalinių jis važiavo, vis dėlto jis patvirtino galėjęs važiuoti į kelias degalines, teigė prisimenąs (duomenys neskelbtini) degalinę. Taigi, pats A. V., apklausiamas baudžiamojo proceso metu, pripažino važiavęs į keletą skirtingų UAB „C.“ priklausančių degalinių.

Antra, liudytojo D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje aptartame „C.“ priklausančiame automobilyje turėjo būti UAB „P.“ priklausanti banko mokėjimo kortelė, su kuria galima atsiskaityti už skirtingas kuro rūšis, t. y. benziną ir dyzeliną, naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“. Šios kortelės limitas dienai buvo 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso iš degalinių T. V. ir A. V. įsipylė dyzelino už 280,86 Eur, darytina išvada, jog kaltinamieji ne tik kad važiavo į skirtingas, anksčiau išvardytas, UAB „C.“ priklausančias degalines, tačiau į šias degalines jie važiavo ne vieną, o kelis kartus skirtingomis dienomis.

Nesutiktina su A. V. gynėjo argumentais, kad pateiktas policijos įvykių išrašas patvirtina, kad liudytojas M. K. tik 2019 m. vasario 19 d. 14.28 val. pranešė policijai apie galimą padarytą vagystę, o tai leidžia daryti išvadą, kad T. V. mokėjimo kortelę pavogė tik 2019 m. vasario 19 d. 14.20 val. Be to, apmokėjimų už dyzeliną laikas (2019 m. vasario 18 d. naktį ir 2019 m. vasario 19 d. anksti ryte) įrodo, kad A. V. ir T. V. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes mokėjimo kortele nepasinaudojo. Priešingai, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, tiek A. V., tiek T. V., teisiamojo posėdžio metu peržiūrėję degalinės „A.“, kurioje 2019 m. vasario 18 d. dienos metu, t. y. 15.55 val., jiedu įsipylė kuro ir už jį atsiskaitė svetima banko mokėjimo kortele, pateiktą vaizdo įrašą, kaltinamieji pripažino šiame įraše atpažinę save. Minėti duomenys paneigia A. V. gynėjo argumentus, kad aptariama banko mokėjimo kortelė buvo pavogta tik 2019 m. vasario 19 d. 14.20 val., todėl ja neva nebuvo pasinaudota. 2019 m. vasario 18 d. degalinėje „A.“ užfiksuotas vaizdo įrašas ir kaltinamųjų prisipažinimas neginčijamai įrodo, kad kaltinamieji minėta kortele atsiskaitinėjo dar 2019 m. vasario 18 d. 15.55 val. Todėl akivaizdu, kad UAB „P.“ priklausančią banko mokėjimo kortelę kaltinamieji neteisėtai laikė kur kas anksčiau, nei nurodo A. V. gynėjas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. V. 2020 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, paėmus kortelę iš „C.“ automobilio, jie išvažiavo kuro, o po tam tikro laiko vėl grįžo prie transporto priemonės. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamieji antrą kartą grįžo prie to paties automobilio jau 2019 m. vasario 19 d., kai M. K. pamatė galimą vagystę, t. y. kaltinamieji jau prieš tai buvo disponavę svetima elektronine mokėjimo priemone.

Nesutiktina ir su A. V. gynėjo teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, kad neva bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „P.“ priklausanti banko mokėjimo kortelė buvo naudojama tik 2019 m. vasario 18 d. naktį ir 2019 m. vasario 19 d. ankstų rytą. Priešingai, byloje pateiktas 2019 m. gegužės 28 d. D. G. prašymas (1 t., b. l. 16) ir šį prašymą patvirtinantis degalų kortelės išrašas (1 t., b. l. 20) liudija, kad kaltinamieji skirtingose UAB „C.“ priklausančiose degalinėse ne į „C.“ lipdukais pažymėtą automobilį įsipylė kuro ir už jį atsiskaitė svetima, UAB „P.“ priklausančia, banko mokėjimo kortele, net penkis kartus. Dviejose iš UAB „C.“ priklausančių degalinių: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaltinamieji kurą įsipylė 2019 m. vasario 18 d. dienos metu, t. y. 15.17 val. ir 15.55 val. Vaizdo įrašas, kurį be kita ko, ginčija A. V. gynėjas, nurodydamas, kad šis padarytas dienos metu, tik patvirtina anksčiau minėtą aplinkybę, kad kaltinamieji į degalines važiavo ne tik nakties ir ankstaus ryto, bet ir dienos metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamieji nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 19 d., skirtingu laiku, įskaitant dienos metą, vyko į skirtingas UAB „C.“ priklausančias degalines.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoje A. V. vairuojamo Peugeot automobilio valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) nurodyti Toyota Yaris automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, kad A. V. vairuojamo Peugeot automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). Tai nelaikytina kaltinamųjų teisės į gynybą pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. V. ir A. V., darydami inkriminuotus veiksmus, suprato, kad neteisėtai laiko svetimą banko mokėjimo kortelę, ją panaudoja finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaulės būdu atsiskaito už kurą svetimomis lėšomis. T. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad automobilyje pamatęs kortelę, žinodamas, kad su ja galima įsipilti kuro, jis šią kortelę pasiėmė. Pasiėmęs kortelę jis pastebėjo, kad yra PIN kodas. Apie rastą kortelę jis pasakė A. V. ir pasiūlė su šia kortele degalinėse įsipilti kuro. A. V. sutikus, nuvykę į UAB „C.“ priklausančias degalines kaltinamieji įsipylė kuro, už kurį atsiskaitė svetima banko mokėjimo kortele. Kaip minėta, teismas nenustatė pagrindų abejoti minėtais T. V. parodymais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji į skirtingas tai pačiai bendrovei UAB „C.“ priklausančias degalines (duomenys neskelbtini) važiavo net kelis kartus skirtingomis dienomis – 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. vasario 19 d., be kita ko, skirtingu paros metu – įskaitant naktį, kuras buvo pilamas į skirtingos talpos kuro bakelius, kurie vėliau ne kartą buvo vežami bei parduodami tretiesiems asmenims. Minėtos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad toks T. V. ir A. V. elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Šiuo atveju neįtikėtina, kad A. V., bylai reikšmingu laiku būdamas su T. V., bendraudamas su juo, nesuvokė, kad T. V. turi svetimą banko mokėjimo kortelę. Pažymėtina, kad T. V. bylai reikšmingu laiku buvo bedarbis, neturėjo nei automobilio, nei teisės vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad jam kuras iš degalinių apskritai nebuvo reikalingas, juolab abejotina, ar, būdamas bedarbis, galėjo įsigyti kuro. Be to, naivu tikėti, kad A. V., matydamas, jog T. V. degalinėse pylė kurą į bakelius, po kuro pripylimo veždamas kartu su T. V. kurą tretiesiems asmenims, manė, kad tai yra legalu. Priešingai, A. V., matydamas tokius T. V. veiksmus, nesipriešino tam.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad A. V. suvokė, kad A. V. neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę, panaudojo ją, kad būtų įgytas svetimas turtas – kuras, ir norėjo, kad taip būtų veikiama. A. V., veždamas T. V. su svetima banko mokėjimo priemone į degalines, sutikdamas su tuo, kad T. V. panaudojo šią priemonę ir vėliau veždamas neteisėtai įgytą turtą (kurą), norėjo taip veikti. Taigi A. V. suvokė, kad veikia kaip nusikalstamų veikų bendrininkas. Be A. V. veiksmų (automobilio vairavimo) nusikalstamų veikų padarymas būtų apsunkintas.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“, ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „P.“ priklausantį turtą – 280,86 Eur atsiskaitant už kurą. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju T. V. ir A. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala yra 280,86 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad T. V. ir A. V. apgaule įgijo didesnės, negu 5 MGL vertės, svetimą turtą.

Darytina išvada, kad T. V. ir A. V. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, todėl jų veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), 215 straipsnio 1 dalį.

T. V. ir A. V. kaltinamajame akte pagal BK 214 straipsnio 1 dalį inkriminuotos aplinkybės, kad jie bylai reikšmingu laiku neteisėtai panaudojo minėtą elektroninio mokėjimo priemonę, t. y. T. V. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – penkis kartus atsiskaitė už kurą skirtingose UAB „C.“ priklausančiose degalinėse, įsipylė kurą ne į „C.“ lipdukais pažymėtą automobilį. Teismas pažymi, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas patenka ne į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 214 straipsnyje, o į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnyje, sudėtį, todėl šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat šalina iš kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį vieną iš alternatyvių veikų – neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, nes kaltinamajame akte nenurodytos iš esmės jokios tokios priemonės įgijimo aplinkybės. Kaltinamajame akte neaprašyta, kokiu būdu, kur buvo padaryta tokia veika ir kt. Vien veikos – įgijimo – inkriminavimo, nenurodant kaltinime jokių papildomų aplinkybių, nepakanka teigti, kad kaltinimas šioje dalyje yra tikslus ir aiškus. Pats teismas negali formuluoti tokių aplinkybių kaltinime. Todėl teismas pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį palieka įrodyta, kad kaltinamieji neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. T. V. parodymai, duoti baudžiamajame procese, dėl elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo yra reikšmingi vertinant neteisėto tokios priemonės laikymo faktą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas T. V. ir A. V. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – kaltinamieji, veikdami bendrai, padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir dvi nusikalstamas veikas finansų sistemai, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

T. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. V. atsakomybę lengvinančių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas (1 t., b. l. 127–128), tačiau vėliau dėl jo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 130–134), nedirba (1 t., b. l. 129). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

A. V. nusikaltimų padarymo metu buvo vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti (1 t., b. l. 154–156), kelis kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 159–160), nedirba (1 t., b. l. 157). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. V. ir A. V. už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskiriant laisvės apribojimą. Baudą skirti kaltinamiesiems nėra tikslinga, nes T. V. ir A. V. nedirba, be to, A. V. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą jau buvo paskirta bauda, tačiau šios bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir kaltinamasis vėl nusikalto. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamiesiems taip pat nėra tikslinga skirti arešto bausmę, nes šios bausmės rūšies paskyrimas būtų aiškiai per griežtas.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria T. V. ir A. V. atitinkamai 8 mėnesių ir 1 metų laisvės apribojimo bausmes, įpareigojant:

1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. V. ir A. V. už BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas paskiriant areštą. Baudą skirti kaltinamiesiems nėra tikslinga, nes T. V. ir A. V. nedirba, be to, A. V. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą jau buvo paskirta bauda, tačiau šios bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir kaltinamasis vėl nusikalto.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria

1) T. V. už BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 35 parų areštą, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 40 parų areštą;

Žemesnės instancijos teismas

2) A. V. už BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 40 parų areštą, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeičiant į 90 parų areštą) apimant švelnesnę (40 parų arešto) bausmę, ir T. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Teismas pažymi, kad pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Todėl T. V. arešto bausmė negali viršyti 90 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, subendrintą arešto bausmę subendrinti su bausme, paskirtą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir T. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su arešto bausme, paskirta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeičiant į 90 parų areštą) apimant švelnesnę (45 parų arešto) bausmę, ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Teismas pažymi, kad pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Todėl A. V. arešto bausmė negali viršyti 90 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, subendrintą arešto bausmę subendrinti su bausme, paskirtą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti kaltinamiesiems bausmės vykdymą, vertina visų pirma tai, kad T. V. ir A. V. padarė nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Nors kaltinamieji padarė nusikalstamų veikų daugetą, tačiau pažymėtina, kad apgaule įgyto svetimo turto vertė nedaug viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5,6 MGL). Jie neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ne itin ilgą laiką. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad T. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, o A. V. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į civilinio ieškovo interesus, kad šiuo atveju kaltinamieji, būdami laisvėje, galės greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti kaltinamiesiems BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems paskirtų arešto bausmių vykdymą – T. V. 5 mėnesiams, o A. V. 6 mėnesiams (nustatydamas tokius terminus, teismas vertina ne tik kaltinamųjų asmenybes, tačiau jų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes).

T. V. ir A. V. atidedant arešto bausmės vykdymą, jiems paskiriama intensyvi priežiūra – nuteistųjų buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat nustatomos pareigos – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).

V. Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB „P.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 280,86 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 25).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. V. ir A. V. neteisėtai laikė UAB „P.“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „C.“ (BK 214 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija)), ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir, panaudodami apgaulę, savo naudai įgijo svetimą turtą, įsipylė kurą ne į „C.“ lipdukais pažymėtą automobilį ir už jį atsiskaitė skirtingose UAB „C.“ priklausančiose degalinėse. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Civilinio ieškovo UAB „P.“ atstovas M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo tada, kai buvo prarastas „C.“ automobilio valdymas, iki kortelės, su kuria buvo galima pilti tiek dyzeliną, tiek benziną, užblokavimo buvo užfiksuoti 5 kuro nupylimai, matoma vieta ir laikas. Civiliniame ieškinyje nurodyta žala buvo apskaičiuota atsižvelgiant į kuro kainas, buvusias nagrinėjamo įvykio metu. Civiliniame ieškinyje nurodytą žalą (280,86 Eur), be kita ko, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu UAB „P.“ automobilių parko vadybininko R. R. pateiktas degalų kortelės išrašas (1 t., b. l. 20). Teismas neturi pagrindo netikėti civilinio ieškovo UAB „P.“ atstovo M. D. pateikta informacija ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pripažintina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinės žalos, kuri priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

VII. Kiti klausimai

A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 151). Ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

T. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatyta kardomoji priemonė – suėmimas – į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 70-71). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į skirtiną bausmę įskaitytinas T. V. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 9 val. iki 2020 m. spalio 26 d. (2 t., b. l. 20, 26–29, 70–71), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 121,28 Eur už T. V. gynusio advokato darbo užmokestį (1 t., b. l. 210). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes buvo nustatyti kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai ir vienas iš kaltinamųjų turėjo gynėją (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad T. V. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš degalinės ir nepilnametės apklausos įrašu paliktini prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. (T. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir paskirti jam 35 parų arešto bausmę.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areštą) apimant švelnesnę (40 parų arešto) bausmę, ir T. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, subendrintą arešto bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir T. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 7 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su arešto bausme, paskirta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, T. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, T. V.:

1) paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant T. V. dėvėti elektroninį stebėjimo priemonę ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

A. V. (pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areštą) apimant švelnesnę (45 parų arešto) bausmę, ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, subendrintą arešto bausmę subendrinti su bausme, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, A. V.:

1) paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. V. dėvėti elektroninį stebėjimo priemonę ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti T. V. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 9.00 val. iki 2020 m. spalio 26 d. (29 dienos), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai arešto parai.

Civilinio ieškovo UAB „P.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. V. ir A. V. solidariai priteisti UAB „P.“ 280,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su vaizdo įrašu iš degalinės ir nepilnametės apklausos įrašu palikti prie bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. V. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis