Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-365/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
1A-200-365/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23419-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Kęstutis Žvinys
Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23419-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1;1.2.18.2;1.2.18.3; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nuteistojo A. V. (A. V.) gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 2) visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) – 40 parų arešto bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areštą) apimant švelnesnę (45 parų arešto) bausmę, ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 90 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 7 dalimis, subendrinta arešto bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija), ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 90 parų areštas.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, A. V. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta: 1) intensyvi priežiūra, įpareigojant A. V. dėvėti elektroninį stebėjimo priemonę ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškovo UAB „Prime Leasing“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. V. ir A. V. solidariai priteista UAB „Prime Leasing“ 280,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas T. V. (T. V.), tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė

1. A. V. veikdamas bendrai su T. V., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val., neteisėtai užvaldė banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“, ir laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. neteisėtai ja atsiskaitė skirtingose UAB „Circle K“ priklausančiose degalinėse, esančiose Vilniaus mieste:

1) 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „Circle K Vingis“, kur T. V. įsipylė 19 l D Miles markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

2) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 18 d. 15.55 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „Circle K automatas Oslas“, kur T. V. įsipylė 113 l D Miles markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

3) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 2.15 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „Circle K Fabijoniškės“, kur T. V. įsipylė 28 l D Miles markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

4) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 6.12 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „Circle K Vingis“, kur T. V. įsipylė 43 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

5) tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. A. V. vairuojant automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. ir A. V. atvažiavo į degalinę „Circle K Vilkpėdė II“, kur T. V. įsipylė 55 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, atsiskaitydamas pateikė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatydamas, kad turi teisę ja atsiskaityti;

iš viso iš degalinių T. V. ir A. V. įsipylė kuro už 280,86 Eur, taip UAB „Prime Leasing“ padarydami 280,86 Eur vertės turtinę žalą, t. y. A. V. apgaule savo naudai įgijo minėtos vertės svetimą turtą.

A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. A. V., veikdamas bendrai su T. V., nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val., iki 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. Vilniaus mieste neteisėtai laikė svetimą, UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“.

A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija).

3. Be to, A. V., veikdamas bendrai su T. V., laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. iki 2019 m. vasario 19 d. 9.22 val. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – T. V. atsiskaitė UAB „Prime Leasing“ priklausančia elektronine mokėjimo priemone – banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skirta atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“, už kurą skirtingose UAB „Circle K“ priklausančiose degalinėse, esančiose Vilniaus mieste:

1) 2019 m. vasario 18 d. 15.17 val. degalinėje „Circle K Vingis“ įsipylė 19 l D Miles markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

2) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 18 d. 15.55 val. degalinėje „Circle K automatas Oslas“ įsipylė 113 l D Miles markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

3) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 2.15 val. degalinėje „Circle K Fabijoniškės“ įsipylė 28 l D Miles markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

4) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 6.12 val. degalinėje „Circle K Vingis“ įsipylė 43 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą;

5) tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 19 d. 09.22 val. degalinėje „Circle K Vilkpėdė II“ įsipylė 55 l D Miles Plius markės dyzelinio kuro, pateikė UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) suvesdamas PIN kodą.

A. V. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bendrai 280,86 Eur sumai.

A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, kad kaltinamasis A. V. (kartu su T. V.) bylai reikšmingu laikotarpiu neteisėtai laikė svetimą, UAB „Prime Leasing“ priklausančią, banko mokėjimo kortelę ir penkis kartus atsiskaitė už kurą skirtingose UAB „Circle K“ priklausančiose degalinėse Vilniaus mieste.

4.1. Teismas, vertindamas A. V. poziciją, jog jis apie T. V. daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. V. ir A. V., darydami inkriminuotus veiksmus, suprato, kad neteisėtai laiko svetimą banko mokėjimo kortelę, ją panaudoja finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaulės būdu atsiskaito už kurą svetimomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymus, vaizdo įrašą ir vaizdo įrašo apžiūros protokolą, liudytojų M. K., D. G., civilinio ieškovo UAB „Prime Leasing“ atstovo M. D., BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, darė išvadą, kad A. V. suvokė, jog T. V. neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę, panaudojo ją, kad būtų įgytas svetimas turtas – kuras, ir norėjo, kad taip būtų veikiama. Akcentavo, jog A. V., veždamas T. V. su svetima banko mokėjimo priemone į degalines, sutikdamas su tuo, kad T. V. panaudojo šią priemonę ir vėliau veždamas neteisėtai įgytą turtą (kurą), norėjo taip veikti, t.y. A. V. suvokė, kad jis veikia kaip nusikalstamų veikų bendrininkas, pažymėdamas, kad be A. V. veiksmų (automobilio vairavimo) nusikalstamų veikų padarymas būtų apsunkintas. Konstatavo, jog abu kaltinamieji neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“, ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Prime Leasing“ priklausantį turtą – 280,86 Eur atsiskaitant už kurą, todėl A. V. ir T. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį.

4.2. A. V. ir T. V. kaltinamajame akte pagal BK 214 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuotos aplinkybės, kad jie bylai reikšmingu laiku neteisėtai panaudojo minėtą elektroninio mokėjimo priemonę, t. y. T. V. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – penkis kartus atsiskaitė už kurą skirtingose UAB „Circle K“ priklausančiose degalinėse, įsipylė kurą ne į „CityBee“ lipdukais pažymėtą automobilį. Teismas įvertinęs, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas patenka ne į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 214 straipsnyje, o į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnyje, sudėtį, šias aplinkybės pašalino iš kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

4.3. Teismas taip pat pašalino iš kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį vieną iš alternatyvių veikų – neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, nurodydamas, kad kaltinamajame akte nenurodytos iš esmės jokios tokios priemonės įgijimo aplinkybės, kaltinamajame akte neaprašyta, kokiu būdu, kur buvo padaryta tokia veika ir kt., ir darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. V. ir T. V. neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio l dalies 1 punktu, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, nepašalinęs akivaizdžių prieštaravimų byloje, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

5.1. Apylinkės teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, pagrindžia apelianto kaltę, tuo pat metu niekaip nevertino apelianio poziciją pagrindžiančių ir jo kaltę švelninančių įrodymų. Įvardinti įrodymų vertinimo pažeidimai vertintini kaip esminiai BPK pažeidimai, sukliudę pirmosios instancijos teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad, būtent, kaltinimasis A. V. padėjo atskleisti padarytą nusikaltimą. Pagal liudytojo M. K. apklausoje nurodytą “Peugeot” valstybinį numerį, policija nustatė A. V., kuris, sužinojęs, kad paveždamas T. V. su detalėmis padėjo jam nugabenti pavogtas detales, iš karto nuvežė policijos pareigūnus prie T. V. namų ir paaiškino įvykio aplinkybes. Todėl ši aplinkybė parodo, jog T. V. turėjo realų pagrindą keršyti A. V. už bendradarbiavimą su policija bei, todėl jį apkalbėjo, kaltindamas bendrininkavimu ir žinojimu, kad už pilamą kurą atsikaitoma vogta banko kortele. Teismas šios aplinkybės nevertino, dėl jos nepasisakė ir padarė priešingą ir visiškai nepagrįstą išvadą, kad T. V. parodymai neginčijamai teisingi ir jų pagrindu pripažino A. V. kaltu.

5.3. Teismas rėmėsi kaltinamojo T. V. duotais parodymais, kaip besąlygiškai teisingais ir neginčijamais, tačiau jo parodymų BPK nustatytomis priemonėmis netikrino ir neanalizavo. Mano, jog T. V. parodymai negali būti vertinami kaip teisingi, nes T. V. būtų nurodęs ir asmenį, kuris jį siuntė išardyti automobilio ir paimti banko mokėjimo kortelę bei kuris kartu su T. V. vyko A. V. vairuojamu automobiliu, kuris paduodavo T. V. banko kortelę atsiskaitymui ir paskui ją paimdavo, bei kuris nurodė, kur nuvežti jam kurą. Pažymima, kad teismo posėdžio metu apklausiamas T. V. nurodė, kad jam paskambino pažįstamas asmuo, kuris nurodė adresą ir automobilį, kurį nuvažiavus reikia išardyti, paimant detales ir paimti iš automobilio kuro užpylimo kortelę. Susitarimas T. V. su minėtu asmeniu vyko prieš T. V. kreipiantis į A. V. dėl pavežimo paslaugos suteikimo. Todėl A. V. negalėjo žinoti, kad veža T. V. į nusikaltimo vietą, kad pilamas kuras atsiskaitant pavogta banko kortele. Abejojama, kad T. V. būtų staiga pamiršęs pažįstamo asmens duomenis, telefono numerį, adresą, automobilio markę, valstybinį numerį ir t.t. Šios aplinkybės teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė.

5.4. Pirmos instancijos teismas pripažinęs apeliantą kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį turėjo nustatyti ir apibūdinti elektroninę mokėjimo priemonę ir jos priklausomybę savininkui. Teismo nuosprendyje nurodoma, jog nusikalstamos veikos buvo vykdomos naudojant UAB „Prime Leasing“ priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu banko kortelė yra banko nuosavybė, todėl turėjo byloje būti nustatytas konkretus bankas, kuriam priklauso kortelė ir byloje dalyvauti banko, kuriam priklauso kortelė, atstovas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog joks bankas nepareiškė pretenzijų dėl banko kortelės neteisėto įgijimo ir panaudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kas konkrečiai ir kam konkrečiai išdavė konkrečią kortelę su Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

5.5. Vaizdo įrašuose matyti, kad šalia vairuotojo, keleivio pusėje, sėdi apie 30 metų, tamsių plaukų, dėvinti akinius, mergina. Kad su A. V. važiavo jo mergina vardu D., patvirtino ir T. V.. A. V. draugė, vardu D., matė ir girdėjo važiavusių asmenų pokalbius ir buvo labai svarbus liudytojas byloje, tačiau jos nei ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai, nei teismas neapklausė. Todėl teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik dalimi įrodymų, kurie neva teismo nuomone pagrindžia apelianto kaltę ir nepasisakė, kodėl neištaiso ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos ir nekviečia liudyti minėtos liudytojos.

5.6. Pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, teismas turėjo konkretizuoti, kokį įstatymo draudžiamą veiksmą atliko konkrečiai A. V., už kurį jam tektų baudžiamoji atsakomybė. Tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Kadangi pagal įstatymą atsako tik tas asmuo, kuris atliko bent vieną veiksmą iš išvardintų, todėl A. V., neatlikusiam jokio veiksmo, atsakomybė neatsiranda.

5.7. Pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, byloje turėjo būti įrodyta, kad A. V. atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teismas nurodė, kad A. V. buvo už automobilio kitoje pusėje nei T. V.. Todėl teigia, kad jis (A. V.) nematė, ką darė T. V. ir nuo apelianto veikimo ar neveikimo nieko nepriklausė. Iš apakaltinamojo nuopsrendžio logikos galima daryti išvadą, kad A. V. yra kaltas vien dėl to, kad buvo degalinėje, kuomet T. V. atsiskaitinėjo neteisėtai įgyta banko kortele.

5.8. Pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nustatyta kokius konkrečiai veiksmus atliko A. V.. Teismas nepasisakė kuo konkrečiai pasireiškė A. V. veiksmai apgaule savo ar kitų naudai įgijant svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės arba ją panaikinant. Teimas nenustatė, kad A. V. naudojo apgaulę ir veikė tyčia. Vien ta aplinkybė, kad A. V. gavo už pavežimo paslaugą iš T. V. 20 litrų dyzelinio kuro, kaip apmokėjimą, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jis apgaule savo naudai įgyjo svetimą turtą. Šiuo atveju A. V. su T. V. siejo civiliniai santykiai.

5.9. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kuras buvo pilamas Vilniaus mieste: 2019-02-18 15.17 val. degalinėje „Circle K Vingis, 2019-02-18 15.55 val. degalinėje „Circle K automatas Oslas“, 2019-02-19 02.15 val. degalinėje „Circle K Fabijoniškės", 2019-02-19 06.12 val. degalinėje „Circle K Vingis" ir 2019-02-19 09.22 val. degalinėje „Circle K Vilkpėdė II“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis atliktas dienos metu. Kitų objektų apžiūros protokole, datuotame 2019-07-11, kuriuo įforminta vaizdo įrašų apžiūra, nurodyta, kad vaizdo įrašas sukarpytas, nenuoseklus, todėl tvirtinama, jog toks sukomponuotas įrašas nėra tinkamas įrodymas, nes turi akivaizdžius pakeitimus ir turėtų būti vertinamas kritiškai. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Šalies argumentai

5.10. Abejones apeliantui kelia policijos pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, veiksmai. Nurodo, kad pareigūnai nepaėmė ir neišanalizavo T. V. telefoninių pokalbių išklotinių, nenustatė asmens, su kuriuo T. V. tądien bendravo, nenustatė, kas tas asmuo, kuris vaizdo įraše matomas sėdintis galinėje automobilio sėdynėje ir paduodantis mokėjimo kortelę T. V. bei pasiimantis ją. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas asmuo nebuvo nustatinėjamas. Šios aplinkybės teismas nevertino ir dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo nepasisakė.

5.11. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nenustatė kokie konkretūs įrodymai leidžia manyti, kad apeliantas A. V. kartu su T. V. padarė visas veikas už kurias buvo nuteistas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo įrodyta, kad A. V. būtų taręsis su T. V. pavogti kuro kortelę ir naudojant pavogtą kortelę įsigyti degalų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog iki T. V. vykdomos vagystės, pačios vagystės metu arba po vagystės T. V. būtų informavęs A. V. apie tai, jog pavogė mokėjimo kortelę ir pavogta kortele atsiskaitoma už kurą. Tokiu būdu, A. V. nežinojo ir negalėjo suprasti, kad T. V. daro nusikaltimą. Todėl A. V., teikdamas T. V. pavežimo paslaugas, nežinojo apie jo daromą nusikaltimą ir negalėjo žinoti, todėl A. V. dalyvavimas darant nusikaltimą taip ir liko neįrodytas. Kadangi teismas nenustatė nei A. V. tyčios, nei priežastinio ryšio tarp A. V. veiksmų ir T. V. padarytos veikos padarinių, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas A. V. nepadarė BK 178 str. 2d. numatytos veikos, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį.

6. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. V. gynėjas K. Žvinys prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Nuteistasis A. V. ginčija pirmosios instancijos teismo duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą, tvirtindamas, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Mano, jog A. V. dalyvavimas darant nusikaltimus liko neįrodytas, teismas nenustatė nei A. V. tyčios, nei priežastinio ryšio tarp A. V. veiksmų ir T. V. padarytos veikos padarinių, akcentuodamas, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog apeliantas A. V. nepadarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos. Todėl vertina, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistuosius T. V. ir A. V., civilinio ieškovo UAB “Prime Leasing” atstovą M. D., liudytojus G. Ž., M. K., D. G., išvardijo byloje dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo nuteistojo A. V. ir teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – apeliantą teisinančius – įrodymus (paties A. V. parodymus, kad apeliantas apie jam inkriminuotus nusikaltimus nieko nežino, kad jis nesuprato, jog svetima banko mokėjimo kortelė yra neteisėtai laikoma, kad ji panaudojama finansinėms operacijoms inicijuoti ir, kad apgaulės būdu atsiskaitoma už kurą svetimomis lėšomis). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. nurodė, kad T. V. paprašius pagalbos – padėti į kuro bakelius įsipilti kuro, jis sutiko T. V. tik pavežti (t.y atliko tik pavežėjo funkciją), T. V. už pagalbą jam pasiūlė į jo automobilį pripilti kuro ir laikėsi pozicijos, jog nors jis ir sutiko pavežti T. V., tačiau apie T. V. daromas nusikalstamas veikas jis nieko nežinojo. Tokios savo pozicijos apeliantas nepakeitė ir apeliaciniu skundu, teigdamas, kad būtent jam (A. V.) padėjus atskleisti T. V. padarytą nusikaltimą dėl pavogtų detalių, T. V. turėjo realų pagrindą keršyti A. V. už bendradarbiavimą su policija, todėl jį apkalbėjo, kaltindamas bendrininkavimu ir žinojimu, kad už pilamą kurą atsikaitoma vogta banko kortele. Vis tik tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės, o tokios aplinkybės nepaneigia T. V. (taip pat nuteisto šioje byloje) duotų paaiškinimų.

12. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje surinktus duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje apelianto A. V. kaltė įrodyta kito nuteistojo T. V. teisme duotais parodymais, kurie atitiko rašytinius bylos duomenis apie neteisėtai laikomą svetimą banko mokėjimo kortelę, jos panaudojimą finansinėms operacijoms inicijuoti ir apie atsiskaitymą už kurą svetimomis lėšomis apgaulės būdu. Vertinant nuteistojo T. V. (dėl kurio apeliacinis skundas nepaduotas) parodymus, matyti, kad T. V. pripažino, jog jis išardytame „CityBee“ automobilyje po keleivio sėdyne rado „CityBee“ automobiliui priklausančią kortelę, žinodamas, kad su šia kortele galima įsipilti kuro, jis šią kortelę pasiėmė pastebėjęs, kad yra PIN kodas; susitikęs su A. V., šiam pasakė, kad rado kortelę ir pasiūlė nuvažiuoti prisipilti kuro; A. V. žinant, kad kortelė vogta ir sutikus su pasiūlymu, jis (T. V.) kartu su A. V. ir jo mergina, A. V. priklausančiu „Peugeot“ automobiliu, nuvažiavo į kelias (patvirtino, kad į penkias) degalines, kur išlipęs iš automobilio T. V.: pirmoje degalinėje pripylė kuro į A. V. automobilį; kitoje – Gariūnų degalinėje A. V. atidarius automobilio bagažinę, į automobilį įdėjęs keturis bakelius, T. V. pripylė kuro į šiuos bakelius. Kurą, per kelis kartus nuvežę tretiesiems asmenims, T. V. kartu su A. V. kurą pardavė. T. V. pripažino ir tai, kad, A. V. vairuojamu automobiliu, nuvykus į UAB „Circle K“ priklausančias degalines, T. V. degalinėse pildavo kurą, už kurį atsiskaitydavo svetima kortele, o A. V. tuo metu jo laukdavo automobilyje ir matė, kad kuras buvo pilamas į bakelius ir po to parduodamas, A. V. tam neprieštaravo, dalyvavo kuro perdavime, su juo buvo pasidalinta gautais pinigais (T. 2, b.l. 58-59).

13. Nors apeliantas A. V. nurodo, kad T. V. galimai jam (A. V.) keršija dėl bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais (iš šios bylos atskirtame ikiteisminiame tyrime), apeliacinės instancijos nenustatė pagrindų abejoti minėtais T. V. parodymais (šios nutarties 12 punkte), nes T. V. savo kaltės neneigė ir neginčijo, šio nuteistojo parodymai iš esmės nekito viso proceso metu, esminėse detalėse jie buvo nuoseklūs nuo pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis T. V. detaliai atskleidė nusikalstamų veikų aplinkybes, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jis A. V. neapkalba, tarp jų jokių pykčių nebuvo.

14. Be to, nesivadovauti nuteistojo T. V. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, jog jo parodymus patvirtina ir 2019-07-11 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad 2019-02-18 į degalinę „Automatas Oslas“ automobiliu „Peugeot“ be priekinių valstybinių numerių atvažiavo keli asmenys, iš minėto automobilio išlipo keleivis, kuris į automobilio bagažinėje esančius kuro bakelius įsipylė kuro, už kurį atsiskaitė banko kortele (T.1, b.l. 67-68). Nors skunde tvirtinama, jog vaizdo įrašas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes, pasak nuteistojo, jis turi akivaizdžius pakitimus, tačiau su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, pažymėdama, kad nuteistojo A. V. kaltę įrodo ne tik netiesioginis įrodymas – vaizdo įrašas, iš kurio matyti kuro pylimo aplinkybės, tačiau tiek T. V., tiek ir iš dalies paties A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kuriomis abu nuteistieji patvirtino, jog aptartame vaizdo įraše jie atpažįsta save ir A. V. vairuojamą automobilį „Peugeot“. Aplinkybę, kad šiame vaizdo įraše užfiksuotas būtent A. V. vairuojamas automobilis įrodo ir liudytojo M. K. bei kaltinamųjų (nuteistųjų) teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog A. V. valdomas automobilis „Peugeot“ bylai reikšmingu laikotarpiu buvo be priekinių valstybinių numerių, kaip ir buvo užfiksuota minėtame vaizdo įraše.

15. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai susiję su įsibrovimu į automobilį ir šio automobilio išardymo aplinkybėmis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, įvertinus tai, jog Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už šio nusikaltimo padarymą A. V. (taip pat ir T. V.) atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-26 nuosprendis (paliktas nepakeistas 2021-02-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi).

16. Apelianto A. V. skunde ir gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai, tvirtinant ir atkreipiant dėmesį, jog kuro atsiskaitymo kortelė buvo pavogta 2019-02-19 14.20, o kuras buvo pilamas viena para ankščiau, nėra nauji ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip neatitinkantys byloje surinktų duomenų visumos. Tokia apylinkės teismo išvada patvirtinama teisėjų kolegijai įvertinus: vaizdo įrašą (liudijantį kuro pylimo aplinkybes 2019-02-18, o abu kaltinamieji (nuteistieji) pripažino šiame įraše atpažinę save); paties A. V. nurodytos aplinkybes apklausiant jį teisme, kuomet apeliantas patvirtino, kad kartu su T. V. vyko ne į vieną UAB „Circle K“ priklausančią degalinę, o į kelias degalines, kad, paėmus kortelę iš „CityBee“ automobilio, jie išvažiavo kuro, o po tam tikro laiko vėl grįžo prie tos pačios transporto priemonės; nuteistojo A. V. 2020-03-06 apklausą ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad galimai ir 2019-02-19 jis (A. V.) su T. V. apvažiavo tris degalines („Vilkpedės II“, esančią Savanorių pr., „Vingio“, esančią Geležinio Vilko g. 2, ir vieną degalinę Fabijoniškėse) (1 t., b. l. 140–141). Šiuos duomenis sugretinus su teisme apklausto liudytojo M. K. parodymais, kuris pamatė galimą vagystę ir apie ją pranešė 2019-02-19, kuomet kaltinamieji antrą kartą grįžo prie to paties automobilio; liudytojo D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Prime Leasing“ priklausančios banko mokėjimo kortelės naudojimu nuomojamu „CityBee“ automobiliu ir šios kortelės priklausymu konkrečiam „CityBee“ automobiliui, pateiktu 2019-05-28 D. G. prašymu (1 t., b. l. 16) ir šį prašymą patvirtinančiu degalų kortelės išrašu (1 t., b. l. 20), teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji skirtingose UAB „Circle K“ priklausančiose degalinėse ne į „CityBee“ lipdukais pažymėtą automobilį įsipylė kuro ir už jį atsiskaitė svetima, UAB „Prime Leasing“ priklausančia, banko mokėjimo kortele, net penkis kartus.

17. Apelianto A. V. tvirtinimai, jog jis nepadarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (t.y. dėl mokėjimo kortelės vagystės), todėl jis nepagrįstai yra nuteistas šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Šios aplinkybės nešalina apelianto atsakomybės už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad kaltinamajame akte nenurodytos iš esmės jokios elektroninio mokėjimo priemonės įgijimo aplinkybės, motyvuotai pašalino iš kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį vieną iš alternatyvių veikų – neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą ir pagrįstai, pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, paliko įrodyta, kad kaltinamasis (šiuo metu nuteistasis) A. V. neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

18. Kiti skundo argumentai grindžiami manymu, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto suvokimą apie T. V. vykdomus nusikaltimus, bendrininkavimą, akcentuojant, jog jis (A. V.) tik suteikė T. V. pavežimo paslaugas. Dėl to apeliantas mano, jog teismui nenustačius nei A. V. tyčios, nei priežastinio ryšio tarp A. V. veiksmų ir T. V. padarytos veikos padarinių, jo atžvilgiu nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau įvertinus jau virš aptartus įrodymus, tokia nuteistojo versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta. Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalis yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.

19. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje (teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų abejoti T. V. parodymais) nustatyta, kad T. V. nuomojamame automobilyje „CityBee“ pamatęs kortelę ir žinodamas, kad su ja galima įsipilti kuro, šią kortelę pasiėmė ir pastebėjo, kad joje yra PIN kodas. Apie rastą kortelę jis (T. V. ) pasakė A. V. ir pasiūlė su šia kortele degalinėse įsipilti kuro. A. V. sutikus, jiedu nuvyko į UAB „Circle K“ priklausančias degalines, įsipylė kuro, už kurį atsiskaitė svetima banko mokėjimo kortele. Abu nuteistieji į skirtingas tai pačiai bendrovei UAB „Circle K“ priklausančias degalines („Vilkpėdės II“, „Vingio“ „Fabijoniškių“, „Automatas Oslas“) važiavo ne kartą, t.y. 5 kartus, skirtingomis dienomis – 2019-02-18 ir 2019-02-19, skirtingu paros metu (ir naktį), kuras buvo pilamas į skirtingos talpos kuro bakelius, kurie vėliau ne kartą buvo vežami bei parduodami tretiesiems asmenims, o gauti už tai pinigai buvo pasidalinti tarp abiejų nuteistųjų. Aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad toks T. V. ir A. V. elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Taip pat nelogiška būtų vertinti, kad A. V. būdamas su T. V., bendraudamas su juo, realizuodamas kurą tretiesiems asmenims ir pasidalindamas gautais pinigais už parduotą kurą nesuvokė, kad T. V. turi svetimą banko mokėjimo kortelę. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, T. V. bylai reikšmingu laiku buvo bedarbis, neturėjo nei automobilio, nei teisės vairuoti transporto priemones, todėl neįtikinama, kad A. V., matydamas, jog T. V. degalinėse pylė kurą į bakelius, po kuro pripylimo veždamas kartu su T. V. kurą ji pardavė tretiesiems asmenims, manė, kad tai yra teisėta. Todėl, įvertinus visas šias aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad A. V. suvokė, jog T. V. neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę, panaudojo ją, kad būtų įgytas svetimas turtas – kuras, ir vėliau veždamas neteisėtai įgytą turtą (kurą) kartu su T. V. ir už tai bendrai gavę atlygį, norėjo, kad taip būtų veikiama. Be to, A. V., matydamas tokius neteisėtus T. V. veiksmus, tam nesipriešino ir tokiems veiksmams pritarė. Taigi, byloje neginčytinai įrodyta, kad A. V. suvokė, kad jis veikia kaip nusikalstamų veikų bendrininkas.

20. Nuteistasis A. V. taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepaėmė ir neišanalizavo T. V. telefoninių pokalbių išklotinių, nenustatė asmens, su kuriuo T. V. tądien bendravo, nenustatė vaizdo įraše matomo asmens, sėdinčio galinėje automobilio sėdynėje ir paduodančio mokėjimo kortelę T. V., neapklausė A. V. draugės, vardu „D.“, kuri, pasak apelianto, matė ir girdėjo važiavusių asmenų pokalbius ir buvo labai svarbus liudytojas byloje. Šie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia jo kaltės. Iš tiesų, baudžiamosios bylos medžiagos duomenys liudija, kad kartu su T. V. ir A. V. vykstant į vieną iš degalinių, automobilyje buvo A. V. draugė D. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei tvirtina apeliantas, t.y. 2020-06-08, buvo apklausta kaip liudytoja. Tačiau minėta liudytoja šios apklausos metu nurodė nieko negalinti paaiškinti apie aktualiu laikotarpiu važinėjimąsi į degalines su nuteistaisiais T. V. ir A. V. (T. 1, b.l. 95). Todėl esant tokiems neinformatyviems parodymams, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo (-ų) kaltės, teismas neapklausdamas šios liudytojos, BPK nuostatų nepažeidė, juolab, jog ir apeliantas bei jo gynėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio prašymo nereiškė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo daromų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas nepriklauso nuo visų įmanomų galimų įrodymų surinkimo, jų ištyrimo ir įvertinimo. Įrodymų, surinktų byloje, visuma turi būti pakankama teismų išvadoms padaryti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai A. V. kaltės įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad A. V. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį.

21. Apeliaciniu skunde tvirtinama ir tai, kad teismas nenustatė, kas yra aptariamos kortelės savininkas, nenustatė, kad A. V. naudojo apgaulę ir veikė tyčia, manant, kad kaltinime minima kuro kortelė yra tik apskaitos kortelė, dėl ko A. V. su T. V. siejo civiliniai santykiai. Pasisakant dėl šių skundo argumentų ir juos atmetant kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Taip pat Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad mokėjimo instrumentai – tai tokie elektroniniai instrumentai, kurie skirti atsiskaityti ne grynais pinigais (pvz., banko mokėjimo kortelės, kredito kortelės, išankstinio apmokėjimo kortelės, naudojamos atsiskaityti už degalus degalinėse, ir pan.).

22. Įvertinus aptartą teismų praktiką, šios nutarties 21 punkte, ir aukščiau nurodytų įrodymų visumą, apylinkės teisme apklaustų liudytojų M. K., D. G. (dirbusių UAB „Prime Leasing“ „CityBee“ automobilių nuomoje) ir civilinio ieškovo atstovo M. D. parodymus, nustatyta, kad UAB „Circle K“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria veikdami kartu nuteistieji atsiskaitė skirtingose UAB „Circle K“ priklausančiose degalinėse, yra išduota ir priklauso įmonei UAB „Prime Leasing“, ji yra skirta atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“. Byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir apeliantas, kad kaltinamieji (nuteistieji) A. V. ir T. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo išsinuomoję „CityBee“ automobilį ir teisėtai naudojosi tokio automobilio kuro kortelė, t.y. nei vienam nuteistajam šiuo konkrečiu atveju nebuvo perduota naudojimuisi ar kitiems tikslams paminėta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), skirta atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“. Todėl nei vienas iš jų šiai bylai aktualiu laikotarpiu neturėjo teisės ir jos laikyti, naudoti bei disponuoti šia kortele, nes kaip paaiškino liudytojai M. K., D. G. bei civilinio ieškovo atstovas, kiekviename nuomojamame automobilyje yra degalinės „Circle K“ kuro kortelė, kuri pririšta prie įmonės, ir tik „CityBee“ automobilio naudotojas (kai baigiasi degalai), turi teisę su kortele, kuri turi PIN kodus, įsipilti degalų ir kurios paliekamos tik tokios transporto priemonės vairuotojui. Iš UAB „Prime Leasing“ atstovo M. D. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų bei byloje pateikto 2019-05-28 D. G. prašymo (1 t., b. l. 16) ir šį prašymą patvirtinančio degalų kortelės išrašo (1 t., b. l. 20) taip pat matyti, kad nuo tada, kuomet buvo prarastas „CityBee“ automobilio valdymas, iki kortelės, su kuria buvo galima pilti tiek dyzeliną, tiek benziną, užblokavimo, buvo užfiksuoti 5 kuro nupylimai be įmonės žinios ir ne šios įmonės reikmėms. Nors byloje nenustatytas neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, tačiau byloje neginčytinai įrodyta, kad A. V., veikdamas kartu su T. V., neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (t.y. banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą atsiskaityti už kurą naudojantis nuomojamu automobiliu „CityBee“. Šios mokėjimo priemonės nuteistieji UAB „Prime Leasing“ atstovams negražino ir ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti bei atlikti. Todėl A. V., veikdamas kartu su T. V., tokiu būdu iš savanaudiškų tikslų apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Prime Leasing“ priklausantį turtą – 280,86 Eur atsiskaitant už kurą. Minėta, jog kaltinamieji (nuteistieji) neturėjo teisės nei laikyti, nei disponuoti šia kortele, bei tokios kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (PIN kodu), todėl akivaizdu, jog A. V., veikdamas bendrai su T. V., užvaldę šią mokėjimo priemonę su prisijungimo duomenimis bei supratę, kad tai yra svetima mokėjimo kortelė, vis tiek ją pasiliko ir naudojo savo reikmėms. Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad A. V. suvokė savo veiksmus bei jų pasekmes ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiam bankui priklauso aptariama mokėjimo kortelė ir kokie atsiskaitymų procesai vyksta tarp banko ir bendrovių, todėl šie argumentai taip pat nepaneigia A. V. kaltės.

23. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai pasisakė dėl visų gynybos argumentų, tinkamai atliko įrodymų vertinimą bei tinkamai taikė įstatymus ir nuteistojo A. V. veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuomone, pritaria skundžiamo sprendimo motyvams. Apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-15 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Nors apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio, tačiau ir teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. V. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei jas bendrindamas būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo ir bendrinimo nuostatas. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, iš nusikalstamas veikas padariusio kalto asmens apylinkės teismas pagrįstai iš abiejų nuteistųjų solidariai priteisė padarytos žalos atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė