Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2006 m. birželio 15 d. Kauno mieto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2007 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2006 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį (vieną epizodą), iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės pagal kitus epizodus ir paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2010 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos atitinkamai apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams. 2012 m. birželio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėnesių ir 22 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatant šias pareigas: keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms;

3) 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (5647 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas ir paskirta galutinė 112 MGL (4217 EUR) dydžio bauda;

4) 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 210 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, paskirta 140 MGL bauda, įskaitytas sulaikymo laiką ir skirta galutinė bausmė 138 MGL bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu

1. A. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. su L. D. pasirašė automobilio Grysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią įgijo teisę naudotis minėtu automobiliu, po ko, siekiant sau turtinės naudos, minėtą automobilį 2018 m. rugsėjo 26 d. pardavė A. C. už 3000 eurų, suklastojęs 2018 m. rugsėjo 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje, nebūdamas automobilio savininku ir neturėdamas teisės jo parduoti, eilutėje „pardavėjas“ įrašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė minėtoje sutartyje kaip pardavėjas, tokiu būdu suklaidindamas automobilio pirkėją apgaule savo naudai įgijo 3000 eurų. Atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiama nusikalstama veika

2. Kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. jis pasirašė nuomos sutartį su L. D. dėl automobilio Crysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutarties galiojimo laikas iki 2018 m. lapkričio 2 d. su teise ją pratęsti. Automobilį išnuomojo savo reikmėms, dirba pagal individualios veikos pažymėjimą pavežėju. Iš L. D. jau ne pirmą kartą ėmė nuomai minėtą automobilį. Luką pažįsta apie kelis metus. A. C. pažįsta apie metus. 2018 rugsėjo mėnesį jis A. C. pardavė išnuomotą iš L. D. automobilį, pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį. Pirkimo -pardavimo sutartyje jis savo ranka įrašė datą, įrašė pardavėjo duomenis, t. y. pasirašė kaip pardavėjas. Visos kitos eilutės užpildytos ne jo ranka. Už automobilį jis gavo 3000 eurų, kaip nurodyta sutartyje. Pinigai jam buvo reikalingi tam, kad galėtų nusipirkti kelis apleistus automobilius, juos patvarkyti ir parduoti. Automobilį Crysler gražintų Lukui po to kai uždirbtų pinigų ir išpirktų Crysler automobilį iš Andžejaus. Pardavęs Andžejui automobilį Crysler, jis jam atidavė ir raktus nuo automobilio ir dokumentus (b. l. 73).

3. Nukentėjusiojo A. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 16.15 val. jis nusipirko pagal pirkimo - pardavimo sutartį iš A. M., automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 eurų. Kai pasirašinėjo pirkimo - pardavimo sutartį jis buvo su žmona Č. C.. Sutartį pasirašė prie jo namų, t. y. prie Laisvės pr. 77F, Vilniuje, kur minėtu automobiliu ir buvo atvažiavęs A. M.. Sutartį pildė žmona. Duomenys žmogaus sutartyje nurašyti nuo dokumento, kurį davė jiems pardavėjas. Minėtas asmuo jam paskambino telefonu ir pasiūlė pirkti minėtą automobilį. Automobilis buvo tvarkingas, vertas dėmesio, norėjo jį pasilikti sau, todėl nusipirko. Kai pasirašė sutartį iškarto atsiskaitė su pardavėju sumokėdamas jam grynais 3000 eurų. A. M. davė jam pirkimo - pardavimo sutartį, kur buvo nurodyta, kad jis minėtą automobilį nusipirko iš savininko A. D.. A. M. davė jam vieną raktelį nuo minėto automobilio, registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, draudimą ir pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtą asmenį jau yra matęs, pirko iš jo maždaug pusės metų bėgyje kitą automobilį OPEL, taip pat pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau turėjo minėtą OPEL automobilį jam grąžinti, nes jis paaiškino, kad turi grąžinti OPEL automobilį, nes įvyko nesusipratimas dėl OPEL automobilio tarp savininko ir jo žmonos ir jeigu nebus grąžintas automobilis bus parašytas pareiškimas. Todėl Arūnas grąžino jam pinigus ir pasiėmė OPEL automobilį. Kadangi prieš tai jau buvo turėjęs reikalų su A. M., pirkdamas CHRYSLER nieko blogo nepagalvojo, nebent tik tai, kad automobilis nebuvo išregistruotas ir jo savininkas iki šiol buvo A. D.. Kadangi automobilis nebuvo išregistruotas, todėl jis negalėjo jo įregistruoti savo vardu. Per šitą laiką kol turėjo automobilį, skambino ne vieną kartą A. M., norėjo perregistruoti automobilį, jis vis žadėjo susisiekti su auto savininku ir uždeklaruoti, tačiau taip ir neįvykdė savo pažadų. O paskutiniu metu, maždaug prieš savaitę ar dvi visai išjungė telefoną, todėl negalėjo su juo susisiekti. Kai nusipirko automobilį laikė jį lauke prie namų maždaug savaitę. Paskui pastatė jį į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę šalia savo garažo Nr. 108. Kadangi turėjo kojos lūžį, nėjo į garažą maždaug porą savaičių. 2018 m. spalio 29 d. apie 09.15 val. nusileidęs kartu su žmona į garažą pastebėjo, jog nėra jo automobilio Chrysler, kurį pirko iš A. M.. Automobilis buvo užrakintas, turėjo gamyklinę signalizaciją, kuri buvo veikianti. Jam padaryta 3000 eurų materialinė žala. Įtaria, kad automobilį galėjo paimti su antru raktu A. M., nes jis išjungė savo telefoną, su juo susisiekti negali, automobilis neišregistruotas, automobilis turėjo signalizaciją ir prieš tai jau turėjo su juo nesėkmingą patirtį nurodyta aukščiau (b. l. 6).

4. Liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam nuosavybes teise priklauso keleivinis automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nuolat eksploatuojamas, daugiausia, stovėjo Trakų r. sav., Lentvario sen., Valų km., Drebulių g. 9. Šios transporto priemonės jis jokiam svetimam asmeniui naudotis nebuvo davęs, ja naudodavausi jis ir jo šeimos nariai (žmona M. D., sūnus L. D. ir dukra K. D.). 2018 m. spalio mėn. pradžioje į internetinį skelbimų tinklapį www.autoplius.lt jis buvo įdėjęs skelbimą apie šios transporto priemonės pardavimą. Internetinį skelbimą užpildė jo sūnus L. D.. Internetiniame skelbime www.autoplius.lt buvo nurodyti jo ir sūnaus L. D. kontaktiniai duomenys bei transporto priemonės kaina - 3000 (trys tūkstančiai) eurų. Visi transporto priemonės dokumentai (registracijos liudijimas, draudimo polisas ir pan.) buvo automobilyje, įdėti keleivio sėdynėje į plastikinį stalčių, taip pat turėjo šios keleivinio automobilio raktelius ir signalizacijos pultelį. 2018 m. spalio mėn. viduryje jis pastatė keleivinį automobilį Chrysler Grand Voyager Gariūnų automobilių turgavietėje, kad jam nereikėtų papildomai važinėti iš Trakų raj. sav. bei rodyti galimiems pirkėjams. Transporto priemonė buvo užrakinta, ji buvo išoriškai ir techniškai tvarkinga. Ją rodė galimiems pirkėjams apie 3 (tris) kartus. A. C. ir A. M. visiškai nepažįsta, šių asmenų vardai ir pavardės jam nieko nesako. 2018 m. rugsėjo - spalio mėn. dėl šios transporto priemonės pirkimo - pardavimo jis nepasirašinėjo. Jokių įgaliojimų taip pat nepasirašinėjo ir nesudarinėjo. Šios transporto priemonės jis laikinai naudotis jokiems svetimiems žmonėms nebuvo davęs, ja naudojosi tik jo šeimos nariai (artimieji). Apie tai, kad, kad jam priklausančiai transporto priemonei policija uždėjo tam tikrus apribojimus jis sužinojo 2018 m. gruodžio 1 d. VĮ ,,Regitra“ Vilniaus skyriuje (b. l. 31-32).

5. Liudytojo L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jo tėvas turi automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu naudojosi visa jų šeima. Automobilis turėjo dvi poras raktų. Viena pora raktų buvo pas jį, o atsarginiai raktai buvo pas jo tėvą A. D.. 2018 metų rugsėjo mėnesį nusprendė užsidirbti pinigų ir išnuomoti minėtą automobilį Chrysler Grand Voyager, todėl į internetinę svetainę autoplius.lt patalpino skelbimą, nurodydamas, kad automobilis yra nuomojamas naudojimui Lietuvoje. Pagal skelbimą sulaukė skambučio, kalbėjo vyras prisistatęs A. M., bei paaiškino, kad norėtų apžiūrėti jo automobilį. Susitarus, kad vyras galės apžiūrėti automobilį, A. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. atvyko prie jo buto adresu Savanorių pr. 6A, Vilniuje, kur apžiūrėjęs automobilį sutiko iš jo jį išsinuomoti. Išnuomojus automobilį, tarp jo ir A. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis Nr. 14. Automobilis buvo išnuomotas iki 2018 m. lapkričio 2 d. dienos bei A. M. buvo perduoti automobilio rakteliai su atrakinimo pulteliu. Kad savo tėvui A. D. priklausantį automobilį išnuomojo, tėvui to nesakė, nes nenorėjo sukelti tėvui papildomų rūpesčių. Dėl savo saugumo į automobilį buvo įmontavęs sekimo įrangą, kurios dėka galėjo stebėti minėtą automobilį: matyti jo judėjimą, buvimo vietą, kuro kiekį ir kitą. A. M. nevykdant automobilio nuomos sutarties bei nepavykus su juo susisiekti, jis pagal savo sekimo įrangą pastebėjo, kad automobilis yra adresu (duoemnys neskelbtini), Vilniuje. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 15 val. 11 min. nuvykęs kartu su savo draugu D. J. minėtu adresu su atsarginiais rakteliais užvedė automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei išvažiavo automobiliu savo reikalais, kadangi pagal sutartį turėjo tokią teisę. Asmeniškai A. M. jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Kad A. M. galimai pardavė jam nepažįstamam asmeniui jo tėvo automobilį, sužinojo tik iš policijos pareigūnų (b. l. 48).

6. 2018 m. spalio 29 d. A. C. Pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. apie 9.15 val. atėjęs prie savo garažo esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nėra automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko 2018 m. rugsėjo 26 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį, žala 3000 eurų (b. l. 6).

7. 2018 m. rugsėjo 26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas yra A. M., kuris parduoda automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. C., transporto priemonės kaina 3000 eurų (b. l. 19).

8. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. C. atpažino asmenį, kuris pavaizduotas 4 nuotraukoje (A. M.), pardavusį automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

9. Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b.l.34-37).

10. 2018 m. rugsėjo 17 d. Automobilio nuomos sutartis, kurios pagrindu L. D. išnuomojo A. M. automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50).

11. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašas iš kurio matyti, kad automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. D. (b. l. 43).

12. 2019 m. vasario 11 d. Pakvitavimas iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. M. atlygino dalį padarytos žalos, t. y. 1000 eurų, nukentėjusiajam A. C..

13. 2019 m. vasario 11 d. Įsipareigojimas iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. M. įsipareigojo nukentėjusiajam A. C. atlyginti likusią 2000 eurų žalą iki 2019 m. balandžio 1 d.

III. Dėl sprendimo pripažinti kaltinamąjį kaltu

Motyvuojamoji dalis

14. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

15. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

16. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teismo baudžiamojo įsakymo 2-13 pastraipose aptartus duomenys, teismas juos pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), kad kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nes suklastojęs tikrą dokumentą - 2018 m. rugsėjo 26 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje neturėdamas teisės jos parduoti, eilutėje „Pardavėjas“ įrašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė minėtoje sutartyje kaip pardavėjas, šį dsuklastotą dokumentą panaudojo ir taip suklaidinęs pirkėją A. C. pastarajam pardavė automobilį Grysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso A. D., t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. C. turtą - 3000 eurų. Todėl nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai kaip tyčiniai nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

17. Prokurorė pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo siūlo skirti kaltinamajam galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę bei ją sumažinti BK 64¹ straipsnio pagrindu.

18. Bausmės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teismų praktikoje laikomasi, kad teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu baudos dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį baudos dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-235-307/2017). Aptariama praktika pasisakoma dėl bausmės rūšies – baudos, vadinasi, tai taikytina ir kitoms straipsnio sankcijoje numatytoms bausmių rūšims.

19. Prokurorė yra neteisi, siūlydama kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės rūšį už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi aptariamo straipsnio sankcijoje tokios bausmės rūšies nėra numatyta. Pažymėtina, kad nuo 2006 m. vasario 11 d. aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos tik trys bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadinasi, kaltinamajam aptariamu atveju negali būti skiriama prokurorės siūloma bausmės rūšis.

20. Skirdamas bausmę A. M. už idealiąja sutaptimi padarytus du nesunkius nusikaltimus, vertinant baudžiamojo įsakymo 2-19 pastraipose aptartą reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato savo pavojingos veikos pobūdį ir siekė pasekmių – apgaule užvaldyti svetimą turtą. Vertinant A. M. asmenybę nustatyta, kad jis vykdo individualią veiklą, teistas, teistumai už padarytus nusikaltimus nėra išnykę ar panaikinti. Be to, vertinant tai, kad A. M. šiame nuosprendyje nurodytus du tyčinius nesunkius nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka.

21.Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, be jau išdėstyto, įvertina ir tai, kad yra viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinti aplinkybė; atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad A. M. skirtinos šios bausmės: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – 150 MGL dydžio baudą, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M.: 1) būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) atlyginti nukentėjusiajam A. C. nusikalstama veika padarytą 2000 eurų turtinę žalą iki 2019 m. vasario 11 d. susitarime nustatyto termino, t. y. 2019 m. balandžio 1 d.; 3) iki 2019 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

22. Minėta, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. švelnesnę bausmę – baudą, apimant griežtesne – laisvės apribojimo bausme (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). BK 65 straipsnio 2 dalies nuostata šiuo atveju netaikytina. Dėl aptarto, A. M. skirtina subendrintina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. M.: 1) būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) atlyginti nukentėjusiajam A. C. nusikalstama veika padarytą 2000 eurų turtinę žalą iki 2019 m. vasario 11 d. susitarime nustatyto termino, t. y. 2019 m. balandžio 1 d.; 3) iki 2019 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

23. Kadangi procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrindas paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis), t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo su nustatytais įpareigojimais.

Dėl kardomųjų priemonių.

24. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74) naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 MGL dydžio baudą.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. M. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Nustatyti A. M. šiuos įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) atlyginti nukentėjusiajam A. C. nusikalstama veika padarytą 2000 eurų turtinę žalą iki 2019 m. vasario 11 d. susitarime nustatyto termino, t. y. 2019 m. balandžio 1 d.; 3) iki 2019 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.