Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo

V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 140 str. 2 d. areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., prie paskirtosios bausmės pridėta dalis neatliktos pagal 2013 m. sausio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį laisvės atėmimo bausmės ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimo penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą:

jis, 2014 m. balandžio 29 d. apie 15.00 val. (duomenis neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.38 promilių girtumas, buitinio konflikto metu, tyčia, panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą, mažamečių vaikų akivaizdoje stumdė ir spardė kojomis savo sutuoktinę I. J., gim. (duomenis neskelbtini), tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį nepakeistą.

V. J. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir jo kvalifikacijos, skundu iš esmės prašoma sušvelninti jo teisinę padėtį, nutraukiant baudžiamąją bylą LR BK 38 str. pagrindu, kaip susitaikiusiam su nukentėjusiąja.

LR BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip matyti, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. Net ir esant visoms šioms sąlygoms, teismas gali užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, bet neprivalo. Vis gi sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. klausimą teismas turi konstatuoti ne tik minėto straipsnio 1 d. numatytų pagrindų buvimą, bet ir atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, požiūris į darbą, nusikaltimo tikslas ir motyvas, padarinių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo padarymo būdas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ir kt.).

Viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, yra tuomet, kai asmuo savanoriškai pripažįsta padaręs ją. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis V. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., padarymo pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, kurio metu jo žmona pirma jam sudavė dėže per nugarą, o jis supykęs ją pastūmė, sudavė per užpakalį ir vieną kartą spyrė koja. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, šią nuteistojo versiją atmetė. Taip pat teismas konstatavo, jog šioje byloje V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta - nuteistojo V. J. dalinis prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo Apeliantas, nors ir pripažino konflikto metu pastūmęs žmoną, sudavęs jai per užpakalį bei vieną kartą spyręs, dalį kaltės bandė perkelti nukentėjusiajai, teigdamas, kad pastaroji savo veiksmais išprovokavo jo nusikalstamą elgesį. Be to, nors apeliantas skunde teigia, kad jis dėl padarytos veikos gailisi, kaltininko pozicija dėl padaryto nusikaltimo gali būti laikoma nuoširdžiu gailėjimusi, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Toks nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien žodiniu pareiškimu dėl kaltės pripažinimo, o ir bylos aplinkybių visuma. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos gali būti pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo pripažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą. Šioje baudžiamojoje byloje minėta aplinkybė skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo nustatyta, kitokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

LR BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išvada dėl šios sąlygos buvimo darytina iš aplinkybių, susijusių su nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, visumos. Įvertinus V. J. skundo argumentus dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, atsižvelgtina į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui, jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, dauguma teisės pažeidimų buvo padaryti, V. J. esant neblaiviam. Nors administracinės nuobaudos nebegalioja, atsižvelgtina ir į tai, kad V. J. anksčiau buvo teistas, nusikalto, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taip pažeisdamas nustatytus draudimus. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant dviejų iš LR BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų, spręstina, kad pagrindo V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.