Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo S. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-06-21 buvo priimtas sprendimas pratęsti vaikų laikinąją priežiūrą nuo 2024-06-21 iki 2024-07-19, tačiau 2024-07-02 Tarnyboje gautas Centro motyvuotas siūlymas, kuriame buvo nurodyta, jog pokyčiai atsakovo šeimoje minimalūs, pagalbą priima tik iš dalies, šeimai rekomenduotos paslaugos nepadėjo pasiekti teigiamų pokyčių. A. L. atsisakė psichologo konsultacijų, stiprinti tėvystės įgūdžius, atsisakė dalyvauti artimiausiame atvejo vadybos posėdyje, telefoninio pokalbio metu nurodydamas, kad nemato tikslo, nes vaikai nenori grįžti į namus. Šeimai buvo suorganizuoti penki atvejo vadybos posėdžiai, tačiau išliko dalis funkcionavimo (konfliktai nepakankama hierarchija šeimoje) ir dalis rizikos veiksnių, susijusių su vaiko tėvu (tėvystės įgūdžių stoka, silpni problemų sprendimo ir konfliktų valdymo įgūdžiai, tėvas neturi pakankamai įtakos kontroliuojant vaikų elgesį).

Klaipėdos apylinkės teismo 2024-07-18 nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-8143-1180/2024) buvo teismo leidimas paimti nepilnamečius T. L. ir D. L. iš tėvo A. L.. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2024-07-30 potvarkiu Nr. MV-953 nepilnamečiams D ir T. L. nuo 2024-07-22 nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta S. U..

A. L., buvo rekomenduota registruotis į pozityvios tėvystės mokymus, siekiant sustiprinti atsakomybę už tinkamą organizaciją ir gebėjimus atliepti pagrindines tėvo pareigas, sukuriant vaikams saugią aplinką, atsakovui taip pat rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, registruotis į multidimensinę terapiją. Nepilnamečių vaikų tėvas A. L. nuolat teisindavosi, kad dėl užimtumo negali ir nemato poreikio lankyti įvairius kursus ir specialistų konsultacijas. Paslaugas teikiančiai socialinei darbuotojai, atsakovas nuolat kartodavo, kad netiki, jog jo ir vaikų tarpusavio santykiuose kas nors pasikeis, buvo įsitikinęs, jog specialistų pagalbos reikia vaikams, o ne jam su sutuoktine.

2024-09-25 atskiro susitikimo su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja metu, A. L. buvo informuojamas apie planuojamą organizuoti atvejo vadybos posėdį, tačiau jame dalyvauti atsisakė. A. L. 2024-09-25 sutikimą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo nepilnamečių vaikų T ir D atžvilgiu.

2024-10-16 vykusiame atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdyje A. L. nedalyvavo. Susirinkusiems specialistams aptarus atsakovo šeimos situaciją, paaiškėjo, jog šeima pradėjo multidimensine terapiją, tačiau ji buvo nutraukta, todėl nebuvo pasiekta jokių teigiamų pokyčių probleminėse srityse. A. L. atsisakė psichologo konsultacijų, atsisakė stiprinti tėvystės įgūdžius, socialinių paslaugų teikimas pastarąjį laikotarpį taip pat buvo apsunkintas, nes A. L. nenoriai bendravo su socialine darbuotoja, neatsakydavo į telefono skambučius, neperskambindavo, dažnai nepavykdavo patekti į namus, atvejo vadybos posėdyje susirinke specialistai vieningai nusprendė, jog nepilnamečiai T ir D. L. negali grįžti į tėvo šeimą.

Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai į teikti tinkamai.

Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai į teikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovas turi nepilnamečius sūnus T. L. ir D. L., vaikų motina K. L. mirusi. Vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta S. U.. Atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, vaikų neprižiūri, smurtauja, vengia atlikti savo pareigas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Ieškovė ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui grindžia tuo, kad A. L. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros. A. L. buvo atskirtas nuo sūnų dėl jo socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis vaikais. Jis vaikais ir toliau nesidomėjo, nesirūpino vaikų sveikata, ugdymusi, neteikė vaikams išlaikymo, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, su vaikais nebendrauja, galimai yra praradęs ryšį su jais, neteikia išlaikymo. Tėvo valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, laikytina kaltais veiksmais. Duomenų apie tai, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Per globos laikotarpį tėvas vangiai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, menkai bando atkurti ryšį su vaikais, pasiimti vaikus į savo šeimą ir vaikais visapusiškai rūpintis, auginti jas.

2024-09-18 Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis apie A. L., matyti, jog atsakovas baustas administracine tvarka dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas vaiko interesams) - atsakovui skirtas įspėjimas. Akivaizdu, jog atsakovas nekeičia gyvenimo būdo, todėl atsakovas A. L. ne tik savo aktyviais veiksmais nevykdo tėvo pareigų sūnų T. L. ir D. L. atžvilgiu, tačiau vaikams sugrįžus gyventi (augti) su tėvu kiltų realus pavojus vaikų sveikatai, gyvybei, normaliai raidai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, kad atsakovas tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat daro žalą vaikų vystymuisi, jais nesirūpindamas, todėl jam turi būti neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Tėvų (motinos) elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ir šalių pasisakymus teismo posėdžio metu bei sutikus su ieškiniu, ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią vaikų atžvilgiu laikytinas pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus atsakovui tėvo valdžią, nepilnamečiams vaikams T. L. ir D. L. nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas).

Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2024-07-30 potvarkiu Nr. MV-953 nepilnamečiams D ir T. L. nuo 2024-07-22 nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta S. U., jos gyvenamoji vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo į bylą pateiktais duomenimis rūpintoja S. U. tinkamai atlieka rūpintojos pareigas, užtikrina rūpintinių T ir D. L. poreikius: rūpinasi vaikų sveikata, ugdymu ir kt. Nepilnamečiams rūpintojos šeimoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka. Be to, ir patys vaikai sutinka, kad S. U. taptų jų nuolatine rūpintoja. Trečiasis asmuo sutinka būti paskirta nuolatine vaiko rūpintoja.

Atsižvelgiant į tai, T ir D. L. nustatoma nuolatinė rūpyba, rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskiriama trečiasis asmuo S. U., vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su rūpintoja S. U. (vaikų močiute) jos gyvenamojoje vietoje.

Pagal CK 3.255 straipsnio 3 punktą vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi šiuo teismo sprendimu nustačius T ir D. L. nuolatinę rūpybą pasibaigia jų laikinoji globa (rūpyba), teismas naikina Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2024-07-30 potvarkį Nr. MV-953 T ir D. L. nustatytą laikinąją globą.

Trečiajam asmeniui S. U. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų T. L. ir D. L. išlaikymui kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Vadovaujantis 2024-12-27 Socialinės paramos informacinės sistemos SODROS duomenų bazės išrašu, matyti, jog atsakovas A. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudžiamosios pajamos per mėnesį 1000 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudžiamosios pajamos per mėnesį 200 Eur) taip pat nuo 2010-07-01 yra Individualios įmonės savininkas - A. L. individuali įmonė, todėl manytina, jog asmuo gauna pajamas ir iš individualios įmonės veiklos. Iš byloje esančių ir aukščiau jau aptartų duomenų matyti, kad atsakovas gali teikti vaikams išlaikymą, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo A. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams T. L. ir D. L., kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečiams vaikams priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina laikina globėja S. U. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečių vaikų T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams vaikams T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirti S. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos T. L. ir D. L. nustatymo įsiteisėjimo nustatyti T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos S. U. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 27 d., iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. L. 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.