Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-222-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2S-222-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29575-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Suinteresuotas asmuo
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-222-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29575-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje S. V., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymą Nr. S-19-177-4713 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01488. Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. gavo antstolės Astos Stanišauskaitės 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą Nr. S-19-177-4713 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriuo antstolė, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė užbaigti vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01488, užvestą pagal jos 2017 m. lapkričio 23 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-171123-00115. Nesutinka su minėtu patvarkymu ir mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl turėtų būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju jos Privalomuoju nurodymu S. V. buvo įpareigotas iki 2018 m. gegužės 14 d. „žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nugriauti prie rekonstruojamo statinio statomą priestatą dėl kurio savavališkos statybos buvo surašytas aktas Nr. SSA-100-171109-00103“. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-100-180829-00121 nustačiusi, kad per nustatytą terminą S. V. Privalomojo nurodymo neįvykdė kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4340-534/2019, atmetė antstolės prašymą skirti skolininkui baudą nurodydamas, kad „antstolio 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros vietoje akte užfiksuotas ne tas statinys, dėl kurio buvo surašyti ir priimti sprendimai pašalinti savavališkos statybos padarinius 2017 m. lapkričio 23 d.“, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės nutartį paliko nepakeista. Atsižvelgiant į minėtas nutartis antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą bei surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-l9-177-4712 kuriame nurodė, kad „vykdymo procese iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Inspekcija nepateikė naujo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl statinio, esančio žemės sklype - (duomenys neskelbtini), todėl išieškotojas savo veiksmais vykdomojo dokumento įvykdymą padarė neįmanomą ir vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui“. Antstolė ginčijamu patvarkymu užbaigdama vykdomąją bylą nepagrįstai rėmėsi CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kadangi nei skundžiamame patvarkyme, nei išieškojimo negalimumo akte antstolė nenurodė jokių jos atliktų veiksmų, kuriais Privalomojo nurodymo įvykdymas būtų padarytas neįmanomu, atsižvelgiant į tai, laiko, kad nesant duomenų, jog jos, kaip išieškotojos, veiksmai padarė Privalomojo nurodymo įvykdymą neįmanomu 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S019-16979 pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Patvarkyme nurodė, kad vykdė 2017 m. lapkričio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171123-00115 dėl įpareigojimo skolininkui S. V. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vykdydama minėtą dokumentą 2018 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. SOI8-16034, įpareigojo S. V. per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Kadangi skolininkas duomenų apie įvykdymą nepateikė, 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos paskyrimo skolininkui. 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4340-534/2019 prašymą taikyti skolininkui S. V. baudą, atmetė bei nurodė, kad jos apžiūros vietoje akte užfiksuotas ne tas statinys, dėl kurio buvo surašyti ir priimti sprendimai pašalinti savavališkos statybos padarinius prašymą. 2019 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. 2S-527-232/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą bei papildomai nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. privalomasis nurodymas nėra surašytas dėl šiuo metu (duomenys neskelbtini), stovinčio statinio (priestato) bei atkreipė dėmesį, kad ant ginčo pamatu pastačius naują statinį, dėl kurio nėra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, objektyviai nėra galimybės ginčo pamatų nugriauti, taigi ir įvykdyti Statybos inspekcijos nutarimą. Kadangi pareiškėja nepateikė naujo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl statinio, esančio žemės sklype - (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 11 d., vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, jie yra įsiteisėję, todėl ir antstolės skundžiamas patvarkymas, kuriuo ji nusprendė užbaigti vykdomąją bylą, taip pat yra teisėtas, nes atitinka priimtų teismų sprendimų esmę ir turinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 9 d. S. V. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171109-00103, kuriame konstatavo, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo apsaugos zonoje statomas nesudėtingas statinys neturint įstatymų nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. statytojui S. V. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171123-00115 – iki 2018 m. gegužės 14 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriauti prie rekonstruojamo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą priestatą (7 m pločio, 5 m ilgio ir 4 m aukščio) dėl kurio savavališkos statybos buvo surašytas aktas Nr. SSA-100-171109-00103. Pareiškėja 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. SDPN-100-180515-00027 pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-100-180829-000121 nustatė, kad privalomasis įrodymas nebuvo įvykdytas, nenugriauti priestato prie rekonstruojamo statinio (duomenys neskelbtini), pamatai (grindys) – 7 m pločio, 5 m ilgio ir apie 0,4 m aukščio betoninė aikštelė, todėl kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė antstolės prašymą taikyti skolininkui sprendimo nevykdymo pasekmės bei nurodė, jog remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje esančiomis fotonuotraukomis darytina išvada, kad S. V. priestatą, dėl kurio savavališkos statybos buvo surašytas 2017 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. privalomasis nurodymas, buvo nugriovęs iki pamatų, o vėliau ant išlikusių pamatų pastatė naują statinį, kuris yra užfiksuotas antstolio 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros vietoje akte Nr. S018-21577. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. privalomasis nurodymas nėra surašyti dėl šiuo metu (duomenys neskelbtini) stovinčio statinio (priestato), o to tarpu dėl 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros vietoje akte užfiksuoto naujos statybos statinio, savavališkos statybos dokumentai nėra pateikti ir nesiimta įstatyme numatytų priemonių nustatyti, ar tai savavališka, ar įteisinta statyba, prašymo dėl baudos netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 2S-527-232/2019 nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. privalomasis nurodymas nėra surašytas dėl šiuo metu (duomenys neskelbtini), stovinčio statinio (priestato) bei atkreipė dėmesį, kad ant ginčo pamatų pastačius naują statinį, dėl kurio nėra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, objektyviai nėra galimybės ginčo pamatų nugriauti, taigi ir įvykdyti Statybos inspekcijos nutarimą.

7. Antstolė, atsižvelgusi į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4340-534/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-527-232/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

8. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad dėl naujo statinio adresu (duomenys neskelbtini), surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl vertino, kad pareiškėja teikdama šį skundą siekia tęsti priverstinio vykdymo procedūras dėl šiuo metu (duomenys neskelbtini), ant senų pamatų de facto stovinčio naujo statinio (priestato), nepaisydama 2019 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-527-232/2019 nustatytų faktinių aplinkybių ir teisės aiškinimo. Tokia pareiškėjos pozicija aukščiau paminėtų teismų sprendimų kontekste, kuriomis buvo atkreiptas dėmesys į galimybę šalinti savavališkos statybos padarinius, ją įteisinant, konstatuota, jog ant ginčo pamatų pastačius naują statinį, dėl kurio nėra surašytas privalomasis nurodymas, 2017 m. lapkričio 23 d. privalomojo nurodymo įvykdymas tapo neįmanomu, reiškia oponavimą įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kas, savo ruožtu, niekaip nesiderina su teismo sprendimų privalomumo principu.

9. Teismas išanalizavęs vykdomosios bylos dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo 2019 m. rugsėjo 11 d. surašant išieškojimo negalimumo aktą, teismams konstatavus, jog 2017 m. lapkričio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171123-00115 įvykdymas objektyviai tapo neįmanomu. Priešingas tiek antstolio, tiek teismų sprendimas reikštų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo ignoravimą, galutinio teismo sprendimo kvestionavimą, bet ir teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principo pažeidimą, teisinių santykių stabilumo ir asmens teisėtų lūkesčių neužtikrinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėja (apeliantė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės: tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės 2019 m. rugsėjo 11 patvarkymo Nr. S-19-177-4713. Atskirojo skundo argumentai:

10.1. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi išimtinai tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nevertino ar ginčijamas antstolės patvarkymas pagrįstai buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, nes teismas spręsdamas dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo teisėtumo rėmėsi įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytomis aplinkybėmis dėl skolininko S. V. pastatyto naujo statinio ginčo teritorijoje, kai nebuvo įvykdytas inspekcijos Privalomasis nurodymas, tačiau teismas nevertino ir nepateikė jokių argumentų dėl atmestame pareiškėjos skunde pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su inspekcijos aktyviais veiksmais vykdymo procese, nenurodė kokiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, remdamasis padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymo teisėtumo turėjo nustatyti aplinkybę, kad inspekcija savo veiksmais Privalomojo nurodymo įvykdymą padarė neįmanomą, tačiau teismas visiškai nevertino, kad antstolė ginčijamu patvarkymu užbaigdama vykdomąją bylą nepagrįstai rėmėsi CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes nei skundžiamame patvarkyme, nei išieškojimo negalimumo akte antstolė nenurodė jokių inspekcijos atliktų veiksmų, kuriais privalomojo nurodymo įvykdymas būtų padarytas neįmanomu. Duomenų, kad pačios inspekcijos, kuri yra išieškotoja, veiksmai padarė Privalomojo nurodymo įvykdymą neįmanomu, vykdomojoje byloje nėra, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, nes skundžiamojoje nutartyje nurodydamas, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas tapo neįmanomu, remdamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl naujo statinio surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, visiškai nevertino skolininko S. V., kuris įpareigotas vykdyti Privalomąjį nurodymą, aktyvių veiksmų, nuo kurių priklauso Privalomojo nurodymo įvykdymas vykdomojoje byloje, neatsižvelgė į tai, kad išieškotoja inspekcija vykdymo procese buvo aktyvi, bendradarbiavo su antstole, inicijavo teisminius procesus, siekdama užtikrinti Privalomojo nurodymo vykdymą.

10.4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-527-232/2019, konstatavo, kad nenugriovęs priestato pamatų, S. V. ne pilnai įvykdė inspekcijos 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-100-180829-00121 buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriauti priestato, esančio prie rekonstruojamo statinio pamatai (grindys) – 7 m pločio, 5 m ilgio ir apie 0,4 m aukščio betoninė aikštelė. Taigi esant teismo nustatytam faktui, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas ir skolininkui S. V. nepateikus inspekcijai ar antstolei įrodymų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, manytina, jog antstolė skundžiamu patvarkymu nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą.

10.5. Skolininko pareiga yra įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl vien ta aplinkybė, kad skolininkas toliau savavališkai vykdė statybas, neatleidžia nuo jo pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Taigi būtent skolininkas savo aktyviais veiksmais apsunkino Privalomojo nurodymo įvykdymą. Teismo sprendimuose buvo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, todėl antstolė turėjo savo iniciatyva imtis teisėtų priemonių dėl jo vykdymo, esant kliūtims imtis veiksmų jas šalinti, aktyviai padėti išieškotojui ginti įstatymo saugomus interesus. Nėra pagrindo išvadai, kad Privalomojo nurodymo nebuvo įmanoma įvykdyti dėl pačios išieškotojos veiksmų, taigi nėra CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sąlygų, kurioms esant vykdomasis dokumentas būtų grąžintas išieškotojui.

Atsiliepimas

11. Antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu į skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, nes jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartyje Nr. 2VP-4340-534/2019 nurodė, kad antstolė apžiūros vietoje akte 2018 m. gruodžio 13 d. užfiksavo naują statinį – naujos statybos statinį dėl kurio savavališkos statybos dokumentai nėra pateikti, nesiimta įstatyme numatytų priemonių nustatyti ar tai savavališka ar įteisinta statyba. Teismas nurodė, kad antstolės apžiūros vietoje akte užfiksuotas ne tas statinys dėl kurio buvo surašyti ir priimti sprendimai pašalinti savavališkos statybos padarinius prašymą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 2S-527-232/2019 nurodė, kad S. V. priestatą dėl kurio savavališkos statybos buvo surašytas 2017 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomasis nurodymas, buvo nugriovęs iki pamatų, o vėliau ant išlikusių pamatų pastatė naują statinį, kuris užfiksuotas antstolės 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros vietoje akte. 2017 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomasis nurodymas nėra surašyti dėl šiuo metu (duomenys neskelbtini), stovinčio statinio (priestato). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su inspekcijos argumentu, kad nenugriovęs priestato pamatų, S. V. ne pilnai įvykdė inspekcijos Privalomąjį nurodymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad ant ginčo pamatų pastačius naują statinį dėl kurio nėra surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, objektyviai nėra galimybės ginčo pamatų nugriauti, taigi ir įvykdyti inspekcijos nutarimą. Atsižvelgiant į tai, jog vykdymo procese pareiškėja nepateikė naujo Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl statinio, buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 9 d. S. V. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171109-00103, kuriame konstatavo, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo apsaugos zonoje statomas nesudėtingas statinys neturint įstatymų nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. statytojui S. V. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171123-00115 – iki 2018 m. gegužės 14 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriauti prie rekonstruojamo statinio statomą priestatą (7 m pločio, 5 m ilgio ir 4 m aukščio) dėl kurio savavališkos statybos buvo surašytas aktas Nr. SSA-100-171109-00103. Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-100-180829-000121 nustatė, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, nenugriauti priestato prie rekonstruojamo statinio (duomenys neskelbtini), pamatai (grindys) – 7 m pločio, 5 m ilgio ir apie 0,4 m aukščio betoninė aikštelė, todėl kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.

14. Antstolė Asta Stanišauskaitė vykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171123-00115. Antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui S. V. už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 2VP-4340-534/2019 antstolės prašymą taikyti skolininkui baudą atmetė. Nutartyje nurodė, kad antstolė apžiūros vietoje akte 2018 m. gruodžio 13 d. užfiksavo naują statinį, naujos statybos statinį dėl kurio savavališkos statybos dokumentai nėra pateikti, nesiimta įstatyme numatytų priemonių nustatyti ar tai savavališka ar įteisinta statyba. Teismas konstatavo, kad antstolės apžiūros vietoje akte užfiksuotas ne tas statinys dėl kurio buvo surašyti ir priimti sprendimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 2S-527-232/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. V. priestatą dėl kurio savavališkos statybos buvo surašytas 2017 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomasis nurodymas, buvo nugriovęs iki pamatų, o vėliau ant išlikusių pamatų pastatė naują statinį, kuris užfiksuotas antstolės 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros vietoje akte. 2017 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomasis nurodymas nėra surašyti dėl šiuo metu (duomenys neskelbtini), stovinčio statinio (priestato). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su inspekcijos argumentu, kad nenugriovęs priestato pamatų, S. V. ne pilnai įvykdė inspekcijos Privalomąjį nurodymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad ant ginčo pamatų pastačius naują statinį dėl kurio nėra surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, objektyviai nėra galimybės ginčo pamatų nugriauti, taigi ir įvykdyti Statybos inspekcijos nutarimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo surašant išieškojimo negalimumo aktą, teismams konstatavus, jog 2017 m. lapkričio 23 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymas objektyviai tapo neįmanomu.

16. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi išimtinai tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, nevertino ir nepateikė jokių argumentų dėl atmestame pareiškėjos skunde pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su inspekcijos aktyviais veiksmais vykdymo procese, nenurodė kokiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, remdamasis padarė ginčijamą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, vertino pateiktus įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą nutartį.

17. Nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžino išieškotojai, nes vykdymo procese iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja antstolei nepateikė naujo Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl statinio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, S. V. nugriovė savavališkai pastatytą statinį iki pamatų, vėliau ant išlikusių pamatų pastatė naują statinį. Pareiškėja antstolei nepateikė Privalomojo nurodymo dėl naujo pastato pašalinimo. Tuo tarpu antstolė vykdė Privalomąjį nurodymą pašalinti statybos padarinius surašytą 2017 m. lapkričio 23 d., kurį skolininkas įvykdė iš dalies. Byloje nėra duomenų, kad dėl naujo statinio, pastatyto ant ginčo pamatų, yra surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti buvusius savavališkos statybos padarinius. Įvertinus tai, laikytina, kad antstolė pagrįstai skundžiamu patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu išieškotojai, kadangi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tęsti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog kadangi S. V. nenugriovė pamatų, tai jis ne pilnai įvykdė Privalomąjį nurodymą, tačiau teismo vertinimu, ant ginčo pamatų pastačius naują statinį dėl kurio nėra surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, objektyviai nėra galimybės ginčo pamatų nugriauti.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius