- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1-140-420/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51662-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Kaltinamasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- B. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. G. 2018 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto metu, metė kaimynui B. D. akmenį, pataikydama jam į veidą ir taip sukeldama nukentėjusiajam B. D. fizinį skausmą ir dėl žaizdos smakre padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji K. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., išgirdo, kad lauke loja šunys, išėjo į kiemą. Pamatė, kad nukentėjusysis daužė pagaliu jos vištas. Sudrausmino kaimyną, jis pradėjo negražiai kalbėti apie ją, išvadino visokiais žodžiais. Ji supyko, paėmė akmenį ir paleido jį į kaimyno pusę. Ji nenorėjo jam pataikyti, tačiau matė, kad pataikė jam į barzdą. Negerai pasielgė, dėl padaryto gailisi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje (duomenys neskelbtini), gyvena K. G. su šeima. 2018 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., būdamas namuose, per langą pamatė, kad į jo kiemą atėjo kaimynės K. G. vištų pulkas. Jis išėjo į kiemą, norėdamas išvaryti jos vištas iš savo namų valdos. Tuo metu savo namų kieme pasirodė ir kaimynė K. G.. Ji šaukė, grasino, išvadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais, po to nuo žemės paėmė akmenį. Jis jau norėjo eiti namo, nusisukinėjo nuo jos ir tuo metu pajuto smūgį akmeniu į smakrą. Iš smakro iš karto pradėjo bėgti kraujas, jis juto stiprų fizinį skausmą. Nuėjęs į namus jis paskambino telefonu 112 (b. l. 15-17). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį, prašė priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad turtinė žala susideda iš kelionės, gydymo išlaidų. Daug kartų važiavo į Zarasų miestą pas tyrėją, į Utenos ligoninę, pirko vaistus. Kuro ir vaistų pirkimo kvitų, vaistų receptų neturi. 1000 eurų neturtinė žala – tai skausmo sukėlimas, stiprūs galvos skausmai, kurie buvo daugiau savaitės, sunku buvo valgyti, patyrė nepatogumus.
Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d., jam dirbant operatyvinės grupės sudėtyje kartu su J. L., apie 15.41 val. budėtojo nurodymų atvyko į(duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko B. D., kuriam iš smakro bėgo kraujas, daugiau jokių sužalojimų ant jo nesimatė. Pasiteiravus, ar jam reikalinga medikų pagalba, jis jos atsisakė, sakė, kad pats nuvyks savo transportu pas medikus. Jis paaiškino, kad jam būnant savo namų valdoje prie tvoros, skiriančios jo ir kaimynės K. G. kiemą, kaimynė K. G. į jį metė akmenį ir prakirto smakrą. Jis nurodė, kad pats nematė kaip ji į jį metė akmenį, bet nurodė akmens buvimo vietą – prie obelies, netoli tvoros. Jis teigė, kad konfliktas kilo dėl vištų su kaimyne, nes jos ateina į jo kiemą ir įlenda pro tvorą, konfliktas buvo prie tvoros. Jis nurodė, kad konflikto metu jis matė, kaip kaimynė K. G. laiko akmenį rankoje, pasibaigus žodiniam konfliktui jis sukosi nuo kaimynės, norėdamas eiti į namus, ir staiga pajuto smakre skausmą, jam iš smakro pradėjo bėgti kraujas, jis nuėjo į namus ir paskambino policijai. Po to jie nuvyko pas K. G., kuri nurodė, kad prie tvoros buvo įvykęs žodinis konfliktas su kaimynu B. D. dėl vištų, bet ji jokio akmens rankose neturėjo ir į jį nemetė, nurodė, kad konfliktai su kaimynu dėl vištų vyksta dažnai ir parašė paaiškinimą, daugiau nieko apie įvykį negalėjo paaiškinti. K. G. buvo įteiktas šaukimas, o B. D.po medikų apžiūros Zarasų ligoninės priėmimo skyriuje pats atvyko į komisariatą dėl pareiškimo. B. D. ir K. G. iš pažiūros atrodė blaivūs, jų judesiai buvo koordinuoti, kalba rišli, alkoholio kvapas nuo jų nesklido, alkotesteriu girtumas nebuvo nustatinėjamas nė vienam. Duodami parodymus abu nuosekliai pasakojo apie įvykio aplinkybes, laikėsi savo pasakytų žodžių, parodymų nekaitaliojo. Liudytojų, kurie būtų matę minėtą įvykį, nustatyta nebuvo (b. l. 44-46).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio dešinėje pusėje matoma tinklinė tvora, tarp namo ir tvoros yra sodas, kuriame auga obelys. Tarp paskutinės ir prieš paskutinės obelies, žiūrint nuo kelio pusės, vieno metro atstumu nuo tvoros ant žemės guli akmuo, kuris yra paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 203232. Apžiūros metu įvykio vietoje ir aplink ją daugiau jokių pėdsakų nerasta. Ant akmens ir ant žemės jokių rausvų dėmių, panašių į kraują nerasta (b. l. 21-29).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad B. D. nustatyta smakro srities žaizda (galimai muštinė). Padaryta kietu (galimai buku ar bukabriauniu) daiktu. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Smakro žaizda padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (2018-10-27 apie 15.30 val.) (b. l. 58).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame yra iš Bendrojo pagalbos centro gautas B. D. telefoninis pranešimas apie įvykį. Garso įrašas yra įrašytas į CD-R, MP3 formatu, įrašo trukmė - 1 min. 34 sek. Garso įrašė girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo B. D. balsai. Padaryta pokalbio išklotinė (b. l. 66-68).
Tokiu būdu, byloje surinktais išvardintais įrodymais įrodyta, jog kaltinamoji K. G., dėl asmeninių paskatų, tyčia metė akmenį į B. D., pataikė jam į smakrą ir taip sukėlė B. D. fizinį skausmą. o dėl žaizdos smakre padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jos nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, šiuo nuosprendžiu teisiama už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad buvo bausta administracine tvarka, nedirba, seniūnijos charakterizuojama neigiamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai bausmę – viešuosius darbus (LR BK 46 straipsnis), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (BK 61 str.).
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta.
Nukentėjusiojo B. D. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos 500 Eur turinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturinės žalos atlyginimo (b. l. 39) tenkintinas iš dalies.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Nukentėjusysis B. D. nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos turtinės žalos dydį. Teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro kuro išlaidos kelionėms į policiją, gydymo įstaigas, išlaidos vaistams. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis du kartus vyko į Zarasų policijos komisariatą, vieną kartą į Utenos ligoninę, vieną kartą į Zarasų PSPC. Atstumas nuo Vajasiškio k. iki Zarasų m. ir iki Utenos m. yra apie 30 km, viso nukentėjusysis nuvažiavo apie 240 km. Todėl teismas laiko, jog būtų teisinga ir protinga priteisti nukentėjusiajam 30 Eur kuro išlaidoms padengti. Kaip jau minėta, nukentėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaistams ar kitam gydymui. Nesant duomenų, kad jam buvo išrašyti vaistai, kad jis šiuos vaistus pirko, teisiamajame posėdyje nukentėjusiajam pareiškus, kad jis tokių įrodymų neturi, civilinis ieškinys dalyje dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas.
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu kaltinamoji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, metė akmenį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta smakro srities žaizda. Žaizda ligoninėje buvo susiūta, po 7-10 d. siūlai buvo pašalinti. Įvykio metu dėl kaltinamosios priešingų teisei veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, dėl ko jis patyrė nepatogumus, negalėjo laisvai valgyti, atlikti tam tikrus veiksmus ir darbus. Todėl teismas laiko, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir ši žala jam atsirado dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis ateityje patirs neigiamas pasekmes sveikatai. Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į galiojančią teismų praktiką, ir siekiant išlaikyti skirtingų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo) interesų pusiausvyrą, iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (BPK 113, 115 straipsniai).
Daiktinis įrodymas – akmuo, kaip menkavertis daiktas, kuris negali būti sunaudotas, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. G. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
B. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš K. G. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktinį įrodymą – akmenį, kaip menkavertį daiktą, kuris negali būti sunaudotas, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.