- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-116-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51662-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nuteistajai paskiriant viešųjų darbų 4 mėnesiams bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
B. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš K. G. 30 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu K. G. nuteista už tai, kad ji 2018 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., Z. rajono, D. seniūnijos, V. kaime, T. gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto metu, metė kaimynui B. D. akmenį, pataikydama jam į veidą ir taip sukeldama nukentėjusiajam B. D. fizinį skausmą ir dėl žaizdos smakre padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji K. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jai paskirtos bausmės rūšies ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, prašo vietoje paskirtų viešųjų darbų skirti laisvės apribojimą nustatant atitinkamus įpareigojimus, o nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 150 eurų.
Šalies argumentai
2.1 Skunde nurodo, kad su jai paskirtos bausmės rūšimi nesutinka, viešųjų darbų atlikti negalės, nes išlaiko šešių asmenų šeimą iš kurių trys nepilnamečiai vaikai. Šiuo laikotarpiu namų ūkyje turi daug darbo, nuo kurio rezultatų priklausys šeimos egzistencija, todėl viešųjų darbų bausmė jai nepriimtina. Teismo posėdyje tokios pozicijos neišreiškė, nes teisiama pirmą kartą, yra menko išsilavinimo, nesuvokė, kokio pobūdžio bausmę jai siūlo prokurorė, o teismas bausmę paskyrė neišklausęs jos pozicijos.
2.2 Nesutinka ir su nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Mano, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į jos ir nukentėjusiojo ilgalaikius konfliktinius santykius, kuriuos nuolat provokuoja pats nukentėjusysis, brutaliai pagaliais mušdamas į jo teritoriją netyčia užklydusias jos ( apeliantės) nieko nesuprantančias vištas. Kartais atrodo, jog jis tyčia laukia tokios situacijos, kad dėl netyčia į jo teritoriją nuklydusių paukščių galėtų pažeminti ją ir jos šeimą. Analogiška situacija nutiko ir jai inkriminuotame kaltinime nurodytu metu – B. D. išprovokavo konfliktą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tai iššaukė atsakomuosius veiksmus, dėl kurių ji nuteista ir dėl kurių ji žinoma gailisi. Mano, kad šios aplinkybės svarbios nustatant ir priteisiant iš jos neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurį ji laiko per didelį, todėl prašo sumažinti, nes jos šeimoje taupomas ir svarbus kiekvienas centas.
3. Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Nuteistoji apeliaciniame skunde keldama bausmės individualizavimo klausimą neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas ( BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to apeliantę pagrįstai pripažino kalta jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir to apeliantė neginčija.
6. Asmuo už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Sankcijoje bausmės nurodytos nuo švelniausios griežtėjančia tvarka. Tai reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantei paskirta švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.
7. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai viešųjų darbų bausmę, neišklausė jos pozicijos dėl bausmės rūšies parinkimo, o ji viešųjų darbų dirbti nesutinka, tačiau šioje vietoje pažymima, jog, sutinkamai su BK 54 straipsnio 1 dalies nuostata, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo išimtinė prerogatyva ir teismas, spręsdamas bausmės rūšies paskyrimo klausimą, turi parinkti bausmę, kuri yra numatyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, o, kaip minėta, BK 140 straipsnio 1 dalyje tokia bausmės rūšis yra numatyta ir tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas, apeliantei parinkdamas šios rūšies bausmę, įstatymo nepažeidė, kadangi BK neįpareigoja teismo skiriant bausmę atsižvelgti į proceso dalyvių, tame tarpe ir asmens, kurio byla nagrinėjama, poziciją šiuo klausimu.
8. BK 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta absoliuti viešaisiais darbais nuteisto asmens teisė nesutikti šią bausmę vykdyti. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad teismas, skirdamas bausmę, nėra saistomas teisiamo asmens pozicija, o nuteistasis savo nesutikimą šią bausmę vykdyti turi teisę pareikšti tik po nuosprendžio įsiteisėjimo ir tokiu atveju, vadovaujantis BK 46 straipsnio 8 dalies nuostata, viešųjų darbų bausmę teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, pakeičia bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
9. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, pirmos instancijos teismas apeliantei skyrė švelniausią BK 140 straipsnio pirmos dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėtį, taigi ir paskirti griežtesnę savo rūšimi bausmę, gali tik tada, kai to apeliaciniu skundu prašo prokuroras, nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, ir ne daugiau, nei prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra nuteistoji, kuriai teisė apeliaciniu skundu prašyti pabloginti jos pačios teisinę padėtį nėra numatyta, kas reiškia, jog ji to prašyti teisės neturi, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tokio skundo tenkinti.
8. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė jos padarytą veika atitinkančio BK straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę. Šios bausmės dydis nustatytas motyvuotai ir bausmės laikyti aiškiai neteisinga, t. y. per griežta nėra jokio pagrindo.
11. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantei paskirta bausmė tiek savo rūšimi tiek dydžiu yra teisinga, individualizuota tinkamai.
12. Apeliaciniame skunde nuteistoji K. G. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį, įsisenėjusius su nukentėjusiuoju konfliktinius santykius ir dėl to nustatė pernelyg didelį neturtinės žalos dydį.
13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką.
15. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir pagristai nukentėjusiojo B. D. pareikštą 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 300 eurų. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nurodė, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su tyčiniu fizinio smurto pavartojimu, nukentėjusysis dėl jam akmeniu padarytos žaizdos smakro srityje patyrė skausmą, nepatogumus, nes žaizda buvo siuvama, kurį laiką jis negalėjo normaliai valgyti ir tai turėjo neigiamos reikšmės jo gyvenimo kokybei. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad dėl padaryto sužalojimo liekamųjų reiškinių nėra, todėl atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir siekdamas išlaikyti tiek nukentėjusiojo tiek nuteistosios interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ženkliai sumažino.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka nukentėjusiosios bei nuteistosios interesų pusiausvyrą. Vien tai, kad nuteistoji neturi pakankamai pajamų ar turto, savaime nėra pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, nes kaltininko turtinė padėtis negali iš esmės lemti neturtinės žalos dydžio.
17. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios K. G. apeliacinį skunda atmesti.