Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, M. M. atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos – atstovei Viktorijai Vaidotaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – M. M. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), M. M., Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime nurodoma, kad M. M. gydosi (duomenys neskelbtini) pas gydytoją Dalią Gudaitienę, taip pat Ukmergės psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą Juozą Galiauską. Nurodoma, kad pagal socialinio darbuotojo išvadas M. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių santykių srityse ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Ne visos sritys M. M. yra aktualios. Įstatymas numato, kad asmens veiksnumas turi būti kuo mažiau ribojamas, o asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybė jas taikyti, turi būti kuo labiau individualizuotos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagrįstos. Tuo atveju, jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. Pagal byloje esančius duomenis apie M. M. sveikatos būklę, taip pat, atsižvelgiant į jos amžių, pareiškėjos manymu, nereikėtų riboti veiksnumo dalyvavimo ūkinėje komercinėje srityje, darbo teisinių santykių srityje. Taip pat M. M. nėra aktuali asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį sritis. Dėl M. M. psichinės sveikatos būklės ji pati negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei atlikti pareigų, negali pasirūpinti savimi, atlikti buitinių reikalų, negali tvarkyti turtinių ir kitų reikalų. Tik nustačius M. M. neveiksnumą tam tikroje srityje, būtų galima tinkamai atstovauti jai ir apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus.

4. Nurodoma, kad jeigu M. M. būtų pripažinta ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, ji veiktų su globėjo sutikimu, tokiu atveju globėjas veiktų kaip rūpintojas. Pareiškėja A. L. nurodo sutinkanti būti paskirta savo mamos globėja ir/ar rūpintoja. Nurodo, kad M. M. ji nuolat rūpinasi ir ją prižiūri. Su savo tėvais ir su šeima kartu gyvena apie trisdešimt metų. Visi gyvena pareiškėjos tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvenantis pareiškėjos sutuoktinis V. L. ir pilnametė dukra L. L. sutinka, kad pareiškėja globotų ir prižiūrėtų savo mamą, jie pareiškėjai labai padeda mamos ir sergančio tėvo priežiūroje. Kaip minėjo, 2020 m. M. M. buvo nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai ir specialus pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Paskutiniu metu jos sveikata itin suprastėjo, ji ne visada pažįsta artimuosius, labai sumažėjo jos socialiniai įgūdžiai bei pažintiniai gebėjimai. Dabartiniu metu M. M. gali paeiti su dviem lazdomis, tačiau pasiimti vaistų, maisto ji negeba, jos psichinė sveikata labai pablogėjo.

5. Pareiškime taip pat nurodoma, kad dabartiniu metu pareiškėja yra registruota užimtumo tarnyboje ir nuolat užsiima mamos slaugymu. Pareiškėjai padeda kartu gyvenantis sutuoktinis, taip pat kartu gyvenanti dukra L.. Kartu gyvenantis pareiškėjos tėvas M. M. serga (duomenys neskelbtini) liga ir juo pačiu reikia rūpintis, todėl jis rūpintis sutuoktine negali dėl savo sveikatos būklės. Pagal savo sveikatos būklę, pareiškėja nurodo galinti globoti savo mamą, yra neteista, administracine tvarka nebausta. M. M. vardu VĮ Registrų centre yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šis turtas priklauso kartu su sutuoktiniu M. M.), taip pat M. M. priklauso 0,700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,9200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). M. M. priklausančiu turtu reikia pastoviai rūpintis, jį prižiūrėti. Dabartiniu metu užmegzti produktyvaus kontakto su M. M. nebėra galimybės, ji pati negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, t. y. tvarkyti reikalų, susijusių su dokumentų tvarkymu, nekilnojamuoju turtu, būtina nustatyti jos turtui administravimą ir paskirti turto administratorių (b. l. 1-5).

13. Byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė M. M. psichinei būsenai ištirti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad M. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad M. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 60-63).

14. Kartu su pareiškimu pareiškėja teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaivos Tatarūnės išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 18. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad M. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse (b. l. 12-16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

15. Byloje sprendžiami asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir turto administravimo klausimai.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu tam tikrose srityse

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalyje pateikta fizinio asmens civilinio veiksnumo samprata, pagal kurią civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, M. M. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). M. M. pati savęs apsitarnauti negali, ne visada atpažįsta artimuosius. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad M. M. būklė atitinka medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat galima nustatyti, kad M. M. dėl šio sprendimo 18 punkte nurodytų psichikos susirgimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad M. M. klinikiniame vaizde vyrauja sunkus kognityvinių funkcijų defektas (MMSE – 10 balų), sulėtėjęs, klampus, neproduktyvus mąstymas, ryškiai sutrikęs dėmesys, atmintis ir valia, skurdžios, blėsios emocijos, psichomotorinis sulėtėjimas bei apatija. M. M. yra dezorientuota laike bei vietoje, jos orientacija savyje taip pat nepilna, ji praradusi rašymo, skaičiavimo, skaitymo gebėjimus bei socialinius, buitinius, savitvarkos ir higienos įgūdžius, negeba disponuoti nei savo lėšomis, nei turtu. Dėl psichikos sveikatos būklės, ji negeba vykdyti jokios produktyvios, tikslingos veiklos. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad M. M. būklė atitinka ir juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

20. Pareiškėja prašyme nurodo, kad dalyvavimas ūkinėje komercinėje srityje, darbo teisinių santykių sritis bei asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį sritys M. M. nėra aktualios. Suinteresuoto asmens, M. M. atstovė, atsiliepime bei teismo posėdžio metu taip pat nurodė esant neaktualioms nurodytoms sritims.

21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką: „nepagrįsti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai, jog teismas, net būdamas įsitikinęs, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose konkrečiai įvardijamose santykių srityse, negali jo pripažinti neveiksniu tose srityse, nes šios santykių sritys tam asmeniui galimai nėra aktualios. Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios <...> Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse“ (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27–28 punktai).

22. Atsižvelgiant į šio sprendimo 19-21 punktuose išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, socialinio darbuotojo išvadą, medicinos dokumentus), darytina išvada, kad M. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms (ekspertizės akto išvadai, taip pat atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus) M. M. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė); kitos sritys – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

24. CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

25. Pareiškėja prašo ją paskirti M. M. globėja (rūpintoja) bei turto administratore. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad sutinka būti paskirtai M. M. globėja. Į bylą pateikti V. L. ir L. L. sutikimai, kad A. L. taptų M. M. globėja (b. l. 28-29). Byloje esančiame 2022 m. rugpjūčio 22 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. L. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą asmenį (b. l. 25). Pagal bylos duomenis pareiškėja A. L. nėra teista bei nėra bausta administracine tvarka (b. l. 41, 48). A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad rūpinasi M. M.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. L. pagal savo užimtumą, moralines savybes turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, M. M. nustatytina globa srityse, kuriose M. M. pripažintina neveiksnia ir jos globėja skirtina A. L..

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo

26. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

27. Iš byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad M. M. turi nekilnojamojo turto, be to, M. M. gauna senatvės pensiją ir kitas išmokas. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas turto administravimas.

28. M. M. atstovė, teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad A. L. būtų paskirta M. M. turto administratore. Suinteresuoti asmenys neišreiškė jokių prieštaravimų dėl galimo A. L. turto administravimo. Atsižvelgiant į nurodytą, A. L. skirtina M. M. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29. Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

30. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, A. L. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 6) pilietinių teisių srityje – balsavimo teisė; 7) kitos asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytose srityse ir globėja paskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui administravimą ir turto administratore paskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti A. L. globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas:

a) globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.