Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-1095-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2-1095-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07252-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & Co”
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Embritas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1095-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07252-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta & Co” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Embritas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta & Co“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Embritas“ ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta & Co“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 85 064 Eur skolos, 1 438,22 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su priimtu sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir ieškovei priteistą 1 438,22 Eur delspinigių sumą sumažinti iki protingų 0,02 procentų dydžio netesybų už kiekvieną pradelstą dieną, o tai sudarytų 575,29 Eur sumą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl 55 064 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Inkomsta & Co“. Nurodė, kad atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su pareikštu ieškiniu, tačiau prašė sumažinti priteistinus delspinigius. Pažymėjo, kad apeliacinis skundas paduotas tik dėl delspinigių priteisimo, todėl teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovei buvo priteista skola iš atsakovės, įsiteisėjo. Ieškovės įsitikimu, egzistuoja visos sąlygos vykdomajam raštui dėl dalies sprendimo vykdymo išduoti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė dalį skolos – 30 000 Eur – yra sumokėjusi, todėl šiuo metu skolinga ieškovei likusią neginčijamą 55 064 Eur sumą. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės pateiktą prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto dėl dalies sprendimo vykdymo išdavimo tenkino, nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą sprendimo daliai dėl 85 064 Eur skolos išieškojimo.

4. Teismas nurodė, kad vykdomieji raštai gali būti išduodami dėl neapskųstos ir įsiteisėjusios sprendimo dalies. Teismas sutiko su ieškovės prašyme nurodytais argumentais, kad tiek dėl apskųsto apeliaciniu skundu, tiek dėl neapskųsto ieškovės reikalavimo galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis raštas. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinės skolos išieškojimas galimas nepriklausomai nuo delspinigių išieškojimo, todėl šiuo atveju nėra kliūčių išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies. Priteista suma yra konkreti ir aiški, ją galima nurodyti vykdomojo rašto rezoliucinėje dalyje, todėl toks vykdymo procesas pripažintinas atitinkančiu proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybes, ar atsakovė yra sumokėjusi 30 000 Eur sumą, paliktina išsiaiškinti vykdymo procese, kadangi įrodymai apie tai teismui nepateikti. Be to, teismas nurodė, kad išduodant vykdomąjį raštą, į jį teismo rezoliucinė dalis įrašoma pažodžiui jos turinio nepakeičiant.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė „Inkomsta & Co“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl dalies sprendimo vykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-172-236/2020, kadangi šios bylos yra visiškai skirtingos.

5.2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, kad, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu.

5.3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje be pagrindo priteista 30 000 Eur suma, kuri buvo sumokėta bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad nepateikus apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, ta sprendimo dalis įsiteisėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovė nesutinka su visu teismo sprendimu, teigia, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, taip pat vieną iš skundžiamojo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nurodo tai, jog ieškovė neteikė įrodymų apie gautą mokėjimą iš atsakovo. Teismas neturėdamas įrodymų priteisė ieškovui 30 000 Eur per daug, tokiu būdu padarė esminius procesinius teisės normų pažeidimus, lėmusius neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „Embritas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6.1. Ieškovė civilinėje byloje buvo pareiškusi kelis savarankiškus materialiuosius reikalavimus, t. y. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kurie gali būti atskiros bylos (ieškinio) dalyku. Ieškovė savo apeliaciniame skunde aiškiai pareiškė, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių priteisimo, todėl šioje dalyje teikia apeliacinį skundą. Atsakovė visos civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo skolos fakto ar dydžio, to nedarė ir teikdama apeliacinį skundą. Todėl pagrįstai galima laikyti, kad sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra neapskųsta ir įsiteisėjusi. Nepriklausomai nuo to, ar apeliacinis skundas dėl delspinigių pakeitimo būtų patenkintas ar ne, sprendimo dalis dėl 85 064 Eur skolos priteisimo negalėtų būti pakeista, nes atsakovė šios sprendimo dalies neginčija.

6.2. Tiek dėl apskųsto apeliaciniu skundu, tiek neapskųsto ieškovės reikalavimo galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis raštas. Pagrindinės skolos išieškojimas galimas nepriklausomai nuo delspinigių išieškojimo, todėl šiuo atveju nėra kliūčių išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje, kurios faktinės aplinkybės yra panašios. Tiek minimoje byloje, tiek šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar gali būti išduotas ir vykdomas (būti galiojantis) vykdomasis raštas dėl neapskųstos ir įsiteisėjusios sprendimo dalies bei sprendžiamas klausimas dėl tokio vykdomojo rašto išdavimo ir galiojimo (vykdytinumo).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

8. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

9. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirmiau nurodytas reglamentavimas leidžia teigti, jog sprendžiant, ar teismo sprendimo dalis dėl kurių nors juo išspręstų reikalavimų jau įsiteisėjo ir gali būti pradėta vykdyti, būtina įvertinti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: byloje buvo pareikšti daugiau nei vienas savarankiški materialieji reikalavimai (tam pačiam ar skirtingiems atsakovams), galintys būti atskiros bylos (ieškinio) nagrinėjimo dalyku; teismo sprendimas nėra apskųstas dėl tų savarankiškų materialiųjų reikalavimų, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį dokumentą; dėl kiekvieno iš reikalavimų (tiek dėl apskųsto apeliaciniu skundu, tiek ir dėl neapskųsto) galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis dokumentas, kitaip tariant, kiekviena teismo sprendimo dalis iš esmės galėtų būti vykdoma ir atskirai pradėtoje vykdomojoje byloje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2020, 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1477-464/2019).

11. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovė nesutinka su visu teismo sprendimu, o vienas iš skundžiamojo teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų yra tas, kad ieškovė neteikė įrodymų apie gautą mokėjimą iš atsakovės, todėl teismas priteisė ieškovei 30 000 Eur per didelę skolą. Taigi, atsakovės teigimu, nėra pagrindo laikyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vykdomasis raštas pagal jį išduotas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.

12. Atsakovė atskirajame skunde pati pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nesutiko tik su ieškovės reikalavimu priteisti 1 438,22 Eur dydžio delspinigius ir prašė juos sumažinti iki 0,02 procentų dydžio netesybų už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė skolą ir visus ieškovės prašytus delspinigius. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė skundžiamą sprendimą pakeisti tik iš dalies ir priteistą delspinigių sumą sumažinti iki 575,29 Eur. Atsakovės poziciją ginčyti tik sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo patvirtina ir tai, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 19 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris buvo apskaičiuotas būtent nuo ginčijamos 1 438,22 Eur sumos. Nors atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad po tripliko pateikimo sumokėjo dalį skolos, vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šias aplinkybes nurodė siekdama pagrįsti ne sprendimo dėl skolos priteisimo neteisėtumą, o teikė argumentus, kad priimant skundžiamą sprendimą egzistavo abi netesybų mažinimo sąlygos, o būtent, jog prievolė buvo iš dalies įvykdyta ir šalių sulygtos netesybos buvo aiškiai per didelės. Taigi atsakovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra neįsiteisėjusi.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomais argumentais, kad ieškovė buvo pareiškusi kelis savarankiškus materialiuosius reikalavimus – priteisti skolą ir delspinigius, kiekvienas iš šių reikalavimų gali būti atskiros bylos dalyku, dėl kiekvieno iš šių reikalavimų galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis dokumentas. Sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra neapskųsta ir įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą dėl priteistos sumos išdavė pagrįstai.

14. Atsakovė netinkamai aiškina CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimų įsiteisėjimą ir vykdymą, kadangi nepagrįstai vykdomojo rašto išdavimą sieja su viso teismo sprendimo įsiteisėjimu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, esant tam tikroms sąlygoms, gali įsiteisėti ne visas sprendimas, bet tik jo dalis, dėl kurios nėra pateiktas apeliacinis skundas. Skubus sprendimo vykdymas reiškia leidimą vykdyti sprendimą jam neįsiteisėjus. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išduotas būtent dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, todėl skubaus sprendimo vykdymo institutas šiuo atveju taikytas nebuvo. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad vykdomojo rašto išdavimą siejant su viso teismo sprendimo įsiteisėjimu CPK 279 straipsnyje įtvirtinta norma realiai taptų netaikoma ir neįgyvendinama bei sukurtų proceso šalims pagrindą vilkinti sprendimo vykdymą, apskundžiant tik mažą dalį sprendimo, tačiau išvengiant visos skolos išieškojimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog sumą, kurią atsakovė skolinga ieškovei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą, bus galima patikslinti vykdymo procese, kadangi įrodymai apie dalies skolos sumokėjimą teismui nebuvo pateikti.

16. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-172-236/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria sustabdytas vykdomojo rašto vykdymas, pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau šioje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimas dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies galimas, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje priimdamas analogišką sprendimą, pagrįstai šia nutartimi pasirėmė.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią teismo sprendimo dalį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras