Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems D. S. ir S. K. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

2. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant likusias bausmes ir paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2013 m. sausio 1 d. 3 val. iki 2013 m. sausio 1 d. 17.25 val. ( viena diena) ir nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, D. B. įpareigotas per 1 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą D. R. 1125 Lt, E. M. 220 Lt, G. V. 180 Lt;

3. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (1300 litų) bauda, bausmes visiškai sudėjus, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmė subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės trukmę įskaitytas laikas, D. B. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 12 d. ir nuo 2018 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 66 straipsnis);

5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir D. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, D. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. 17.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 8.45 val. (2 dienos). Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, D. B. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžius;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 26 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bei vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir paskirta subendrinta 7 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 28 d. sprendimu lygtinai paleistas neatlikus 1 mėnesio 12 dienų laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą – pinigus 2021 m. kovo 26 d 07.52 val. interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) iš IP adreso (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį ,,Woom2“, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei skelbimo autoriaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), skelbimą pašalinant 11.48 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 26 d., D. B., susirašinėjant internetu su nukentėjusiuoju D. S. ir sutarus dviratį ,,Woom2“ jam parduoti, bei D. B. nurodžius pinigus pervesti į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pervedus 150 eurų į nurodytą sąskaitą, dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule užvaldė D. S. priklausantį turą - 150 eurų, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. B., susirašinėjant internetu su nukentėjusiąja S. K. ir sutarus parduoti dviratį ,,woom2“, bei D. B. nurodžius pinigus pervesti į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai pervedus 150 eurų į nurodytą sąskaitą, dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule užvaldė S. K. priklausantį turtą - 150 eurų, taip apgaule D. B. savo naudai užvaldė svetimą nukentėjusiesiems D. S. ir S. K. priklausantį 300 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai – nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas). BK 182 straipsnyje numatytą sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą.

BK 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tačiau aptariamo straipsnio 2 dalyje yra imperatyvi įstatyminė išlyga, kuri numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam D. B. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl tęstinės veikos padarytos D. S. ir S. K. atžvilgiu, kai sukčiavimo objektas buvo 300 Eur (6 MGL). Įvertinus šiuos duomenis, pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi yra pagrindas, kaltinamajam D. B. inkriminuotą veiką (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kai sukčiavimo objektas buvo 300 Eur), perkvalifikuoti pritaikant kaltinamojo padėti švelninantį įstatymą, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), kaip baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamojo D. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina jo paties duoti parodymai bei nukentėjusiųjų S. K. bei D. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiųjų duotų parodymų teisingumą taip pat patvirtina objektyvūs bylos duomenys: nukentėjusiojo pareiškimai, 2021 m. birželio 11 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos D. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išklotinė, 2021 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, nukentėjusiojo D. S. pateiktų susirašinėjimo, skelbimo, bankinio pavedimo fotonuotraukos bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, o taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamojo D. B. naudota apgaulė pasireiškė skelbime pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai parduodamą dviratį ,,Woom2“, kurio kaltinamasis neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad būtent įtakoti kaltinamojo apgaulės sutiko pervesti ir pervedė į kaltinamojo D. B. sąskaitą pinigus: nukentėjusioji S. K. – 150 Eur, nukentėjusysis D. S. 150 Eur ir nurodytų pinigų sumų neteko.

Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-164-788/2023). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste tęstine nusikalstama veika gali būti pripažįstami ir tokie veiksmai, už kuriuos administracinė atsakomybė nenustatyta (pvz., pasikėsinimas padaryti administracinį nusižengimą arba asmuo nėra sulaukęs nustatyto amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė), tačiau bet kuriuo atveju tai turėtų būti neteisėti (priešingi teisei) veiksmai. Kadangi tęstinė nusikalstama veika gali būti panaši į nusikalstamų veikų daugetą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi tęstinei, kaip ir paprastai pavienei, veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą, apibendrintai galima teigti, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui. Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį sukčiavimo pobūdį: dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių klientų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

Nors kaltinamasis D. B. apgaule užvaldė skirtingų nukentėjusiųjų pinigus, jos veiksmus jungė bendras sumanymas (tyčia) – apgaule įgyti neapibrėžto dydžio svetimą turtą (pinigines lėšas). Šis sumanymas buvo įgyvendintas analogišku būdu ir priemonėmis: kaltinamasis naudojo tą patį mobiliojo ryšio telefoną ir interneto svetainę, įdėjo skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį, nurodydamas mažesnę negu iš tikrųjų dviračio vertę (kuri yra 3 MGL) ir abiem nukentėjusiems nurodė tą pačią savo atsiskaitomąją sąskaitą. Visi šie veiksmai atlikti per trumpą laiko tarpą. Taigi, nors kaltinamasis D. B. užvaldė skirtingų nukentėjusiųjų 150 Eur vertės turtą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai darydamas turėjo išankstinį bendrą sumanymą tokius savo veiksmus ir toliau tęsti. Įvertinus ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. B. apgaule užvaldydamas nukentėjusiojo D. S. turtą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl S. K. turto, kadangi gavęs D. S. mokėjimą už tariamai parduodamą dviratį, nors ir pašalino skelbimą, tačiau gauto mokėjimo iš S. K. jai negrąžino ir pinigus pasisavino, todėl pagal nustatytą veikos padarymo mechanizmą, veiksmų visumą, kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė veika, o ne kaip administraciniai nusižengimai. Kaltinamasis D. B. veikė tiesiogine tyčia – jis neabejotinai suvokė, kad apgaudinėja turto savininkus patalpindamas tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį, numatė, kad dėl tokio elgesio nukentėjusieji bus suklaidinti ir norėjo tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Kaltinamasis D. B. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl numatytos nusikalstamos nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. B. praeityje teistas net 9 kartus, daugiausiai už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 68–95), daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 98–179). Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis D. B. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (3 t., b. l. 180), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 182).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, jog kaltinamasis D. B. sistemingai teisiamas išvadų nedaro, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, jam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo trukmę nustatant trumpesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam D. B. paskirtą arešto bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 28 d. 13.30 val. (3 t., b. l. 54–57) iki 2023 m. kovo 29 d. 12.10 val. (3 t., b. l. 65–67) (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. K. pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 156–158). Nukentėjusysis D. S. pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 93–94). Nukentėjusiųjų patirtos žalos dydį patvirtina jų parodymai, kaltinamojo D. B. banko sąskaitos išrašo kopija, todėl civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais, įrodytais ir yra tenkintini, nuketėjusiųjų patirtą žalą priteisiant iš kaltinamojo D. B..

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui pripažinus D. B. kaltu dėl BK 182 straipsni 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 106,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi jokio turto, į tai, kad iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. atlikinėjo bausmę, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 106,67 Eur iš kaltinamojo D. B. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. B. paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 28 d. 13.30 val. iki 2023 m. kovo 29 d. 12.10 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai D. B. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti D. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Lietuvos kalėjimų tarnyba. Lietuvos kalėjimų tarnybos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. nuketėjusiajai S. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. nuketėjusiajam D. S. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai 106,67 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.