Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. B. paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 28 d. 13.30 val. iki 2023 m. kovo 29 d. 12.10 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Nukentėjusiosios S. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. B. nuketėjusiajai S. K. 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. B. nuketėjusiajam D. S. 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), už tai, kad siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą – pinigus 2021 m. kovo 26 d 07.52 val. interneto puslapyje www.skelbiu.lt iš IP adreso (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį ,,Woom2“, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei skelbimo autoriaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), skelbimą pašalinant 11.48 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 26 d., D. B., susirašinėjant internetu su nukentėjusiuoju D. S. ir sutarus dviratį ,,Woom2“ jam parduoti, bei D. B. nurodžius pinigus pervesti į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pervedus 150 eurų į nurodytą sąskaitą, dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule užvaldė D. S. priklausantį turą - 150 eurų, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. B., susirašinėjant internetu su nukentėjusiąja S. K. ir sutarus parduoti dviratį ,,woom2“, bei D. B. nurodžius pinigus pervesti į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai pervedus 150 eurų į nurodytą sąskaitą, dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule užvaldė S. K. priklausantį turtą - 150 eurų, taip apgaule D. B. savo naudai užvaldė svetimą nukentėjusiesiems D. S. ir S. K. priklausantį 300 eurų vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma D. B. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Teismas konstatavo, jog D. B. veikė tiesiogine tyčia – jis neabejotinai suvokė, kad apgaudinėja turto savininkus patalpindamas tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį, numatė, kad dėl tokio elgesio nukentėjusieji bus suklaidinti ir norėjo tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis D. B. nesutinka su baudžiamojo nusižengimo kvalifikacija, per griežtos bausmės paskyrimu ir lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu ir gailėjosi, nepripažinimu.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas D. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu D. B. veika pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. B. kaltės.

8. Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

9. Šioje byloje D. B. nuteistas už tai, kad už tai, kad siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą – pinigus 2021 m. kovo 26 d 07.52 val. interneto puslapyje www.skelbiu.lt iš IP adreso (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį ,,Woom2“, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei skelbimo autoriaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), skelbimą pašalinant 11.48 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 26 d., D. B., susirašinėjant internetu su nukentėjusiuoju D. S. ir sutarus dviratį ,,Woom2“ jam parduoti, bei D. B. nurodžius pinigus pervesti į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pervedus 150 eurų į nurodytą sąskaitą, dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule užvaldė D. S. priklausantį turą - 150 eurų, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. B., susirašinėjant internetu su nukentėjusiąja S. K. ir sutarus parduoti dviratį ,,woom2“, bei D. B. nurodžius pinigus pervesti į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai pervedus 150 eurų į nurodytą sąskaitą, dviračio nepardavė, tokiu būdu apgaule užvaldė S. K. priklausantį turtą - 150 eurų, taip apgaule D. B. savo naudai užvaldė svetimą nukentėjusiesiems D. S. ir S. K. priklausantį 300 eurų vertės turtą.

10. Nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamos pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę, tačiau nurodė jog iš karto nebuvo suplanavęs apgauti dviejų žmonių. Nuteistojo teigimu, jis nedarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, kadangi apgalvojo savo veiką ir dėjo skelbimą, kad parduodamas daiktas būtų iki 150 eurų vertės, taigi darė administracinį pažeidimą. Dėl tokių pat veikų yra baustas daugybę kartų, todėl ir šiuo atveju, nuteistojo manymu, čia nėra baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, todėl sutinka būti baudžiamas administracine tvarka. Tačiau tokia D. B. pasirinkta pozicija laikytina tik gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, D. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina jo paties duoti parodymai bei nukentėjusiųjų S. K. bei D. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kurie kartu su nukentėjusiojo pareiškimais, 2021 m. birželio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos D. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išklotinė, 2021 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, nukentėjusiojo D. S. pateiktu susirašinėjimu, skelbimo, bankinio pavedimo fotonuotraukomis bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, ir kita rašytine bylos medžiaga, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl D. B. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

11. Nors tiek apklausiant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde D. B. teigė, jog jis realiai padarė ne baudžiamąjį nusižengimą, bet du administracinius nusižengimus, kadangi kiekvieno epizodo suma atskirai neviršija 150 eurų, tačiau aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog pagal nustatytą veikos padarymo mechanizmą, veiksmų visumą, D. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė veika, o ne kaip administraciniai nusižengimai. Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors D. B. apgaule užvaldė skirtingų nukentėjusiųjų pinigus, tačiau jo veiksmus jungė bendras sumanymas (tyčia) – apgaule įgyti neapibrėžto dydžio svetimą turtą (pinigines lėšas). Šis sumanymas buvo įgyvendintas analogišku būdu ir priemonėmis: D. B. naudojo tą patį mobiliojo ryšio telefoną ir interneto svetainę, įdėjo skelbimą apie tariamai parduodamą dviratį, nurodydamas mažesnę negu iš tikrųjų dviračio vertę (kuri yra 3 MGL) ir abiem nukentėjusiems nurodė tą pačią savo atsiskaitomąją sąskaitą. Visi šie veiksmai atlikti per trumpą laiko tarpą. Nors D. B. užvaldė skirtingų nukentėjusiųjų 150 Eur vertės turtą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai darydamas turėjo išankstinį bendrą sumanymą tokius savo veiksmus ir toliau tęsti. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog D. B. apgaule užvaldydamas nukentėjusiojo D. S. turtą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl S. K. turto, kadangi gavęs D. S. mokėjimą už tariamai parduodamą dviratį, nors ir pašalino skelbimą, tačiau gauto mokėjimo iš S. K. jai negrąžino ir pinigus pasisavino. Aukštesniojo teismo vertinimu, D. B. argumentus, jog jis padarė administracinius nusižengimus, paneigia teisme nustatytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai.

12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas be reikalo nepripažino D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino kaltu padarius sukčiavimą ir gailėjosi. Tačiau apygardos teismo vertinimu, D. B. teiginiai apie jo gailėjimąsi, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, yra tik jo asmeninis siekis lengvinti savo padėtį ir deklaratyvaus pobūdžio teiginys, neatspindintis jo nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tai, kad D. B. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina ir tai, kad jis praeityje teistas net 9 kartus, daugiausiai už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, be to, kaip pripažino ir pats nuteistasis, jis tokias veikas darydavo sistemingai, iš tokių veikų jis gyveno, kadangi turėjo priklausomybių. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog D. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga jo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė.

13. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausme. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog skirdamas nuteistajam bausmę teismas nurodė, jog yra skiriama bausmė mažesnė nei sankcijoje nurodytas vidurkis, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė ženkliai viršijanti sankcijoje nurodytą bausmės vidurkį.

13.1. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.2. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kaip matyti, spręsdamas D. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika baigta. Nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nenustatyta. Teismas vertindamas nuteistojo asmenines savybes, atkreipė dėmesį į tai, kad jis praeityje teistas net 9 kartus, daugiausiai už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat, daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad D. B. nedaro teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto, todėl pagrįstai jam skyrė, 40 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo D. B. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, į nuteistojo nenorą taisytis, jo polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti D. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

13.3. Sutiktina, kad motyvuojamojoje ginčijamo nuosprendžio dalyje yra nurodyta, jog nuteistajam skiriama griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo trukmę nustatant trumpesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę bei pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta skiriant D. B. bausmę, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucine nuosprendžio dalimi nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nurodydamas, jog skiriamos bausmės trukmė nustatoma trumpesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, padarė rašymo apsirikimą, kuris esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Kaip jau minėta, nuteistojo D. B. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad D. B. paskirtoji galutinė - 40 parų arešto bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. B., sudaro 170,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neturi jokio turto, į tai, kad iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. atlikinėjo bausmę, teismas sprendžia, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 170,00 Eur iš D. B. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.