Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
1A-95-870/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19650-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Stasys Punys
Nuteistasis
E. P.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-870/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19650-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.4.1; (S) 1.1.7.2.5;2.4.6.3.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Stasio Punio,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,nuteistojo E. P. gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę E. P. paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. P. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. V. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis, 2017 m. balandžio 16 d., atėjęs į S. V. namus, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, kilus konfliktui, sudavė vieną smūgį kumščiu S. V. į veidą, dėl ko šis nukrito ant grindų. S. V. atsikėlus, E. P. stipriai jį pastūmė, dėl ko S. V. atsitrenkė į durų staktą, po to dar kartą pastūmė ir S. V. pervirtęs per virtuvėje stovėjusį stalą nukrito ant grindų. Tuomet E. P., priėjęs prie ant grindų gulinčio S. V., rankos kumščiais sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius jam į dešinį šoną. S. V. vėl atsikėlus nuo grindų, E. P. koja spyrė jam į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis vėl nukrito. Po to, S. V. atsikėlus, E. P. metė į jį virtuvėje stovėjusią medinę kėdę ir pataikė nukentėjusiajam į kairę ranką. Tokiu būdu savo veiksmais E. P. padarė S. V. muštinę žaizdą 1 cm ilgio kairės ausies kaušelio (kramslio) srityje su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva, kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusį patinimu, dešinės pusės V-VIII šonkaulių lūžius.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

3. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga, skyrė jam per griežtą bausmę. Teismas neįvertino jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, t.y. kad jis rūpinasi savo nedirbančia motina, darbe charakterizuojamas teigiamai. Taip pat teismas neįvertino šių aplinkybių: nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, visiškai pripažino nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai atlygino turtinę žalą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotoju, yra gerai charakterizuojamas darbe, laisvalaikiu sportuoja sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, kur taip pat yra charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip ramus, vengiantis konfliktų, siekiantis užsibrėžtų tikslų, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi; nuo vaikystės auga ir lig šiol gyvena su motina S. B., kuri yra sunkios sveikatos būklės, nedirbanti, taigi jis išlaiko tiek save, tiek ir savo motiną, kitų asmenų, galinčių pasirūpinti jo motina, nėra; paskyrus laisvės atėmimo bausmę, praras darbą, dėl ko tiek jis, tiek motina praras vienintelį pragyvenimo šaltinį; į teisingumo ir humaniškumo principus; į jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius; į jo elgesį po veikos padarymo (jokių nusikaltimų, administracinių nusižengimų nepadarė); nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

4. Nuteistojo teigimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad jis yra ne tik nusikaltimo subjektas, bet ir nubaudimo objektas, todėl teismas turėjo įvertinti ir daugelį įstatyme nenurodytų individo požymių: psichilogines savybes, kad buvo ir yra sąžiningas, dirba, yra gerai charakterizuojamas, nuo gimimo auga vien su motina, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad suvokė savo neteisėto veikimo pasekme, realus bausmės atlikimas paveiks socialinius ryšius. Teismas, skirdamas bausmę, daugiausia dėmesio kreipė tik į bendrą prevencinį bausmės pobūdį, neatsižvelgdamas į pasekmes, kurios yra susijusios su bausme, nebandydamas numatyti, kokia bus apelianto, jauno žmogaus, jo šeimos narių reakcija, kuo pažeidė bausmės individualizavimo principą.

5. Teismo posėdžio metu E. P. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas atmestinas, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o teismo išvados pagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau nepaisydamas apeliacinio skundo ribų patikrina ir tai, ar byloje nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamas E. P. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nuteistasis nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir E, P. paskirta neteisinga, per griežta, netinkamai individualizuota bausmė.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

10. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir už šią veiką pirmosios instancijos teismas E. P. paskyrė žymiai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t.y. vienerių metų laisvės atėmimą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę bausmę apeliantui paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas pripažino E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, ir į šią aplinkybę skirdamas bausmę teismas atsižvelgė. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad apeliantas atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, administracine tvarka nebaustas. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. yra jauno amžiaus, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas tiek darbovietės, tiek ir sporto klubo, kuriama lankosi nuteistasis, administracijos. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vis dėlto, nustatytos kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos, sudaro pagrindą išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas devintą kartą (b.l. 90-96, 98-141). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenims, E. P. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2018 m. sausio 7 d.), be to, iki priimant skundžiamą nuosprendį, Trakų rajono apylinkės teisme 2017 m. spalio 20 d. buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje E. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 1 metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iš pataisos įstaigos paleistas 2016 m. birželio 29 d. Tačiau nepraėjus nei dviem mėnesiams, vėl nusikalto (dėl šios veikos nuteistas 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu). Veiką, dėl kurios padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tokios aplinkybės rodo, kad ankstesnės asmeniui taikytos teisinės poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė E. P. elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai, neteisėtus elgesio variantus jis galimai renkasi net ir priėmus skundžiamą nuosprendį, puikiai suvokdamas galimas tokio savo elgesio pasekmes, kurias nurodo apeliaciniame skunde – kad šeima praras pragyvenimo šaltinį, nebus kam pasirūpinti jo ligota vieniša motina ir kt. Tokioje situacijoje, akivaizdu, kad švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas šiuo atveju nebūtų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, E. P. paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis (8 mėnesiai), atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra per didelis, paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei. Tuo tarpu, apelianto dėl bausmės patiriamos neigiamos pasekmės (realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo įtaka socialiniams nuteistojo ryšiams, bausmės įtaka jam, kaip jaunam žmogui) nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Be to, nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad E. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017 m. lapkričio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikant bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas, nuosprendį keisti dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasStasys Punys