- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-340-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžio, kuriuo:
E. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteista aš už tai, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2008-07-31, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 ir 3 d., 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., nenustatė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, bendrovėje neorganizavo buhalterinės apskaitos tarnybos laikotarpyje nuo 2008-03-13 iki 2008-05-06, priėmusi 2008-05-06 į vyr. buhalterės pareigas dirbti I. R., jai bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, neužtikrino, kad laikotarpyje nuo 2008-05-01 iki 2008-07-31 didžiojoje knygoje būtų surašyti buhalterinių sąskaitų likučiai, apskaičiuotos sąskaitų apyvartos, įtrauktos visos ūkinės operacijos, kad laikotarpyje nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 būtų vedami atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos žiniaraščiai, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-02-11.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą.
Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ją apklausiant liudytoja 2009-05-27 buvo šiurkščiai pažeistos jos teisės, ji buvo perspėta pagal LR BK 235 už melagingų parodymų davimą, tai yra, apeliantės nuomone, buvo verčiama duoti parodymus prieš save, grasinant baudžiamąja atsakomybe, be kitų bausmių ir iki dviejų metų laisvės atėmimu. Tokia apklausa, pasak nuteistosios, prieštarauja Konstitucijai, nes suvaržė jos teisę į gynybą ir ji buvo neteisėta. Taip pat nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su BPK 80 str. 1 d. ir 82 str. 3 d., todėl E. K. nuomone, ji neturėjo būti perspėta pagal BK 235 str. Nurodo, kad apklausiant ją liudytoja, jai buvo aiškinama, jog ji nebus traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes ji neatliko jokių tyčinių veiksmų patvirtinančių, kad padarė kokius nors nusikaltimus. Taip pat nurodo, kad teismas nurodė, jog nuosprendis buvo priimtas nesivadovaujant jos duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, tačiau, pasak nuteistosios, ji tokius pat parodymus davė ir teisminio tyrimo metu. Mano, kad teismas šališkai vertino pateiktus įrodymus. Nurodo, jog kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinama dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nors nėra tiksliai pagrindžiama jos, kaip įtariamosios pozicija, kaltinimai nekonkretūs, jame nenurodyta, kokius padarinius sukėlė jos veika, o tiesiog išvardyti visi įstatyme numatyti alternatyvūs padariniai. Nurodo, kad reiškiant kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika, kadangi padariniai nebuvo konkretizuoti, todėl, nuteistosios nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ji padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taipogi nurodo, jog nekonkretus kaltinimų formulavimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę - žinoti, kuo kaltinamas. Teigia, jog kaltinamajame akte nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš dalies nebuvo galima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-02-11. Tuo tarpu, pasak apeliantės, ji dirbo tik iki 2008-07-31, be to, liepos mėnesį buvo eilinėse apmokamose atostogose ir ją pavadavo kita darbuotoja. Mano, jog kaltinamajame akte nėra konkrečiai pagrindžiami faktai jos darbo laikotarpiu, t. y. nenurodoma konkrečiai, kad būtent jos darbo laikotarpiu negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nurodo, kad ji nežino ar visi dokumentai buvo pateikti FNT specialistei atlikti auditui. Pagal FNT specialistės atlikusios dokumentų patikrinimą, įmonės veiklą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-02-11 nėra konkrečiai nurodoma, kad būtent jos darbo laikotarpiu nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat specialisto išvadose nėra nurodoma, kad trūksta pirminių apskaitos dokumentų. Taipogi nurodo, jog kvalifikuojant jos veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, buvo būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas ji pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Apeliantė pripažįsta padariusi teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tačiau teigia, kad byloje nenustatyti konkretūs dėl kiekvieno pažeidimo kilę padariniai. Be to, realią įmonės veiklą ir turtą galima nustatyti iš kitų dokumentų (gali būti nustatyti iš bankinių išrašų, kasos pajamų orderių ir kitų priminių dokumentų); specialisto išvadoje yra nurodyta, kad jos darbo laikotarpiu tik kai kurie suvestiniai dokumentai neužbaigti. Todėl mano, kad padarė tik administracinės teisės pažeidimą, nes baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 173¹ straipsnyje, atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei būtini padariniai, numatyti BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ straipsnis padarinių nereikalauja, nes jame nustatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimus. Taip pat nurodo, jog ji nebuvo supažindinta su perduotais dokumentais FNT atlikti patikrinimą, todėl gali teigti, kad galbūt dalis dokumentų buvo sunaikinta tyčia, nenaudingi dokumentai tuo metu direktorės pareigas ėjusiai L. Ž.. Dėl to, nuteistosios nuomone, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, reikalaujantis, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad revizijos metu nebuvo tirti įstatymo reikalaujami objektai (galimybė visiškai ar iš dalies nustatyti pasekmes), tuo pačiu neįvardinti konkretūs įstatymo reikalaujami padariniai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės arba įvertinti turto. Tokia išvada nepagrįstai vadovavosi prokuroras kaltinamajame akte ir teismas nuosprendyje. Toks konstatavimas, pasak nuteistosios, negali būti laikomas pakankamu, nes jai neaišku, ko konkrečiai negalėjo nustatyti tyrimas, kuo konkrečiai kaltinama ir dėl ko nuteista. Apeliantei nesuprantama, kodėl iš pateiktų dokumentų specialistė negalėjo nustatyti įmonės veiklos jos darbo laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-06-30. Už laikotarpį nuo 2008-07-03 iki 2008-07-31 jos manymu turėtų atsakyti laikinai ėjusi pareigas darbuotoja, nes pagal LR galiojančių įstatymų nuostatas „asmuo laikinai einantis direktoriaus pareigas yra įgaliotas atlikti visas direktoriaus funkcijas". Taigi, mano, jog už buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakinga Z. N., o savininkės L. Ž. veika, pasak nuteistosios, labiausiai turėjo susilaukti prokuratūros dėmesio, nes ji buvo bendrovės pirmoji direktorė, tik ji galėjo asmenis priimti dirbti direktoriais, juos atleisti netinkamai jiems vykdant pareigas, reikalauti vykdyti pareiginius nuostatus (kurie net nebuvo paruošti) ir pan. Be kita ko nurodo, kad viso teisminio tyrimo metu jautė teisėjo daromą spaudimą, priimant nuosprendį, kad įrodymai buvo vertinami vienašališkai, bausmė skirta prokurorės prašomose ribose ir ją gąsdinant, kad jai galėjo būti skirta ir laisvės atėmimo bausmė. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji gauna minimalų atlyginimą ir mano, kad protingumo principas galioja ne tik tam kas gauna baudą bet ir tam, iš ko ji išieškoma, tuo tarpu, pasak apeliantės, teismų praktikoje, bylose, kuriose nustatyti grobstymo atvejai, konkrečių sąskaitų-faktūrų sunaikinimas ir kiti nusikaltimai, skirtos bausmės yra daug švelnesnės (Nr. 1-64-174/2008 skirta 750 Lt bauda, byloje Nr. 1A-498-175/09 skirta 10 MGL ( 1300 Lt) bauda, byloje Nr. 2K-11/2008 skirta 10 MGL (1250 Lt) bauda, byloje Nr. 2K-546/2006 skirta 5 MGL (625 Lt)).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai E. K. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., tačiau apylinkės teismas netinkamai nustatė laikotarpį, kuriuo E. K., būdama ūkio subjekto vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, nevykdė teisės aktų reikalavimų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi bent vienas iš BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-11/2008) yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Šie padariniai nustatomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K–546/2006, 2K-11/2008, 2K-322/2008) kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
Iš bylos duomenų matyti, kad minėti padariniai šioje byloje buvo nustatyti FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. (1 t., b. l. 29-31), o būtent, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė gaunamų PVM sąskaitų - faktūrų registrą tik už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-08-31, atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos žiniaraščius tik už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30, didžiąją knygą tik už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-04-30, tačiau ji nepilnai užpildyta, t. y. nesurašyti buhalterinių sąskaitų likučiai, neapskaičiuotos sąskaitų apyvartos ir įtrauktos ne visos ūkinės operacijos. Dokumentinio tyrimo metu nėra galima nustatyti, ar bendrovė pateikė visus pirminius dokumentus apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytas prekių ir paslaugų pirkimo ir pardavimo ūkines operacijas ir įvykusius ūkinius įvykius, nes nebuvo užpildyti išvardinti registrai, todėl pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-11 iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 ir 3 d., 6 str. 2 d. 12 str. 4 d. reikalavimų (1 t., b. 1. 29-31).
Paminėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos, tiek aukštesnės instancijos teismo posėdžių metu specialistė Z. Š. (2 t., b. l. 43) savo išvadą palaikė. Kolegijai nėra pagrindo abejoti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumu, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose 2008-03-13 (1 t., b. l. 62) ir minėtose pareigose dirbo iki 2008-07-31 (1 t., b. l. 58), todėl E. K. kaltinimas tikslinamas, siaurinant laikotarpį, kurio metu buvo negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nurodant laikotarpį, kurio metu E. K. buvo atsakinga už tai, t. y., kada buvo ūkio subjekto vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, o būtent už laikotarpį nuo 2008-03-13 iki 2008-07-31.
Pagal susiformavusią teismų praktiką (pvz. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2008), aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl kurio tam tikru laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, gali pasireikšti ir apskaitos registrų nepildymu, kaip nagrinėjamu atveju – nepilnu didžiosios knygos užpildymu, nesurašytų buhalterinių sąskaitų likučių, neapskaičiuotų sąskaitų apyvartų ir ne visų ūkinių operacijų įtraukimu.
Atsižvelgus į išdėstytą ir byloje nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąją E. K. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Dėl kitų nuteistosios apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistosios skunde nurodytas teiginys, kad pirmos instancijos teismas šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ją apklausiant liudytoja 2009-05-27 buvo šiurkščiai pažeistos jos teisės, kadangi apeliantės nuomone, ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save, atmestinas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas nesirėmė E. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kada nuteistoji buvo apklausiama liudytoja, iš ko seka, kad teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausiama liudytoja, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantė buvo verčiama duoti parodymus prieš save. O ta aplinkybė, kad nuteistoji teisminio nagrinėjimo metu davė tokius pat parodymus taipogi neduoda pagrindo teigti, kad apylinkės teismas šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi teisminio nagrinėjimo metu, E. K. davė parodymus jau nebe kaip liudytoja, o kaip kaltinamoji.
Apeliantės skunde nurodytas teiginys, jog kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinama dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nors nėra tiksliai pagrindžiama jos, kaip įtariamosios pozicija, kaltinimai nekonkretūs, jame nenurodyta, kokius padarinius sukėlė jos veika, o tiesiog išvardyti visi įstatyme numatyti alternatyvūs padariniai, atmestinas. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo nustatytos prokuroro kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, orientavosi į kaltinimo formuluotę ir taip vykdė BPK 255 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Priimtame nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, būdas, aplaidaus apskaitos tvarkymo padariniai (negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros), konstatuoti konkretūs teisės aktų pažeidimai ir kitos aplinkybės. Tai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas konstatuoja, kad pareikštas kaltinimas nuteistajai pakankamai konkretus, jame, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo, nurodyta, kokius padarinius sukėlė jos veikla.
Taipogi nuteistoji skunde nepagrįstai nurodo, kad kaltinamajame akte nėra konkrečiai pagrindžiami faktai jos darbo laikotarpiu, t. y. nenurodoma konkrečiai, kad būtent jos darbo laikotarpiu negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinime konkrečiai nurodoma, kad E. K., būdama ūkio subjekto vadove, laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2008-07-31, nenustatė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, bendrovėje neorganizavo buhalterinės apskaitos tarnybos, laikotarpyje nuo 2008-03-13 iki 2008-05-06, 2008-05-06 priėmusi į vyr. buhalterės pareigas dirbti I. R., jai bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, neužtikrino, kad laikotarpyje nuo 2008-05-01 iki 2008-07-31 didžiojoje knygoje būtų surašyti buhalterinių sąskaitų likučiai, apskaičiuotos sąskaitų apyvartos, įtrauktos visos ūkinės operacijos, kad laikotarpyje nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 būtų vedami atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos žiniaraščiai. Iš paminėto akivaizdu, jog kaltinime konkrečiai nurodoma, kad būtent jos darbo laikotarpiu, t. y. laikotarpyje nuo 2008-03-13 iki 2008-07-31 nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliantės skunde nurodytu teiginiu, jog kvalifikuojant jos veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas ji pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, ir pažymi, kad šioje byloje yra konkrečiai nustatyti teisės aktai, kurių nuostatas E. K. pažeidė, o būtent: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 4 str. 1 ir 3 d., 6 str. 2 d., 12 str. 4 d. nuostatos.
Kolegija atmeta nuteistosios argumentus, kad byloje nustatyti buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šių padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šios išvados pagrįstumą rodo tai, kad nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų skaičius yra pakankamai didelis, kurį laiką buhalterinė apskaita visai nebuvo vedama, apskaitos dokumentuose aptikta daugybė trūkumų, neužpildymų, daug ūkinių operacijų neužfiksuota apskaitos registruose, nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka ir terminai, pavaduojančiai buhalterei nebuvo perduoti bendrovės apskaitos dokumentai. Iš to galima spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai neatsitiktiniai ir kad dėl tokio apskaitos tvarkymo neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, ūkinių bei finansinių rodiklių.
Apeliantės skunde nurodytas teiginys, kad už laikotarpį nuo 2008-07-03 iki 2008-07-31 turėtų atsakyti laikinai ėjusi pareigas darbuotoja, nes pagal LR galiojančių įstatymų nuostatas „asmuo laikinai einantis direktoriaus pareigas yra įgaliotas atlikti visas direktoriaus funkcijas", taigi, mano, jog už buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakinga Z. N., atmestinas, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, E. K. išeidama atostogų neperdavė buhalterinių dokumentų laikinai direktores pareigas ėjusiai Z. N., todėl už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą iki 2008-07-31, t. y. iki tol, kol nuteistoji buvo atleista, atsako ji, kadangi neperduodant dokumentų pavaduojančiai direktorei Z. N., pastaroji neturėjo galimybės tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą.
Taip pat atmestinas nuteistosios argumentas, jog savininkės L. Ž. veika labiausiai turėjo susilaukti prokuratūros dėmesio, nes ji buvo bendrovės pirmoji direktorė, kadangi šis nuteistosios teiginys yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Kiti apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad viso teisminio tyrimo metu jautė teisėjo daromą spaudimą priimant nuosprendį, kad įrodymai buvo vertinami vienašališkai, bausmė skirta prokurorės prašomose ribose ir ją gąsdinant, kad jai galėjo būti skirta ir laisvės atėmimo bausmė, deklaratyvūs teiginiai, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šių nuteistosios teiginių tikrumą.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajai.
Nuteistosios skunde nurodytas teiginys, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji gauna minimalų atlyginimą bei, pasak apeliantės, teismų praktikoje, bylose, kuriose nustatyti grobstymo atvejai, konkrečių sąskaitų-faktūrų sunaikinimas ir kiti nusikaltimai, skirtos bausmės yra daug švelnesnės (Nr. 1-64-174/2008 skirta 750 Lt bauda, byloje Nr. 1A-498-175/09 skirta 10 MGL ( 1300 Lt) bauda, byloje Nr. 2K-11/2008 skirta 10 MGL (1250 Lt) bauda, byloje Nr. 2K-546/2006 skirta 5 MGL (625 Lt), atmestini. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kiekviena byla savo turiniu ir situacija yra kitokia, o apeliantės nurodytos LAT bylos nėra identiškos nagrinėjamai situacijai, todėl teismas neturi pagrindo besąlygiškai remtis nuteistosios išvardintomis nutartimis. Be to, paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Už Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos penkių rūšių bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Iš paminėto seka, kad bauda nėra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taipogi iš bylos medžiagos matyti, jog E. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą finansų sistemai, ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, dėl ko, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė nuteistajai baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. K. kaltės ir jai paskirtos bausmės dydžio, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 332 str.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti:
nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformuluotą kaltinimą pakeisti nurodant, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-13 iki 2008-07-31.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios E. K. apeliacinį skundą atmesti.