Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-1343-759/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
e2-1343-759/2017
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00820-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
Bylos Nr. e2-1343-759/2017
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00820-2017-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.3; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1
UKNERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Sniegulė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir palūkanų delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 289,62 EUR skolos, 403,88 EUR palūkanas, 104,26 EUR delspinigių, 33,88 EUR palūkanų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22.5 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. AB „Swedbank“ ir V. R. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2014 m. liepos 24 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai. Ieškovas, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba paruošiamasis procesinis dokumentas, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2017 m. gegužės 23 d. viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt būdu, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (LR CPK 130 str. 1 d.).

Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl gali būti priimtas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. birželio 22 d. pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio kredito limitą. Atsakovas, panaudojęs kreditą, įsipareigojo kiekvieną mėnesį grąžinti kreditą bei už panaudotą kredito limitą mokėti nustatytas palūkanas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas padiniam kreditoriui 289,62 Eur skolą ir 403,88 Eur palūkanas. Ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo skolą pagal 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį dėl reikalavimo teisių į skolų portfelį perleidimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laiku grąžino panaudotą kreditą ir sumokėjo už naudojimąsi kreditu palūkanas (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovas nevykdė įsipareigojimo grąžinti suteiktą kreditą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 Eur skolos (CK 6.38, 6.870, 6.873 str.).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą 2009 m. birželio 22 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo mokėti 22,5 proc. dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2014-07-29 iki 2017-05-04 atsakovu paskaičiavo 182,82 Eur palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotas palūkanas – 221,06 Eur (e. b. l. 6). Todėl ieškovo reikalavimas dėl 403,88 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal Sutartį, priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaudamasis AB „Swedbank“ su atsakovu sudaryta Sutartimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo skolos sumos pagal Sutartį už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, ieškovo skaičiavimais už laikotarpį nuo 2016-11-05 iki 2017-05-04 iš viso sudaro 52,13 Eur (e. b. l. 5). Reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotus delspinigius pagal kredito sutartį – 52,13 Eur, viso – 104,26 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 33,88 Eur palūkanų delspinigius pagal Reikalavimo perleidimo sutartį (e. b. l. 7).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismas kiekvienu atveju, nagrinėdamas konkrečias situacijas, turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartis sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t. y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, delspinigių dydį mažina iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio – 0,05 procento dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad subjektas, vykdantis paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.

Taigi siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovui iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t. y. 78,20 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą (289,62 Eur x (0,05/100) x 180) + 52,13). Iš atsakovo ieškovui priteistina 33,88 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, viso – 112,08 Eur.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-045082-RK atsakovas įsipareigojo mokėti 22,5 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas už negrąžintą kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 805,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (96,87 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18,41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) skolos, 403,88 Eur (keturis šimtus tris eurus 88 ct) palūkanų, 112,08 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 8 ct) delspinigių, 22,5 procentų metines palūkanas nuo 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 805,58 Eur (aštuonių šimtų penkių eurų 58 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,41 Eur (aštuoniolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, buv. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Ukmergės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja S. B.