- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-386-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18836-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
- 3.25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir nubaustas galutine subendrinta 200 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nubaustas už tai, kad 2015-11-24 apie 15.00 val., nevykdė teisėto policininko – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato tyrėjo R. Z. reikalavimo Vilniaus m. 1 policijos komisariato patalpose, esančiose Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, nesėdėti ant tam neskirto inventoriaus – spintelės, ant kurios stovėjo telefonas, atsisakė atsistoti ir atsisėsti ant kėdės, R. Z. nurodžius, kad yra sulaikomas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui už teisėto policininko reikalavimo nevykdymą, eiti su juo atsisakė, bandant vesti jėga tam priešinosi – muistėsi, stumdėsi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. ir nubaustas subendrinta 200 eurų baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-1361-276/2016 ir bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodytų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nutarimas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, jų netaikant arba jas netinkamai taikant bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (ATPK 257 str.). Teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismo nešališkumo ir objektyvumo teisinius principus bei V. S. teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą sprendimo priėmimą. Apeliantas skunde teigia, kad V. S. atsakomybė pagal ATPK 187 str. 1 d. reglamentuotą pažeidimo sudėtį yra išvestinė iš teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo t. y. ATPK 187 str. 2 d., cituoja LR Policijos veiklos įstatymo 16, 18 straipsnius. Vertina, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, spręsdamas klausimą, ar V. S. galėjo pažeisti policijos pareigūno R. Z. teisėtą reikalavimą, turėjo tiksliai nustatyti policijos pareigūno duoto nurodymo turinį, o taip pat privalėjo aiškiai nurodyti kokiu įstatymu vadovavosi policijos pareigūnas duodamas nurodymą V. S. atžvilgiu. Tik teisingai nustačius minėtus pagrindus galimas V. S. veiksmų vertinimas teisėtumo prasme jam nevykdant arba netinkamai vykdant policijos pareigūno jam duotą nurodymą. Teismo nutarimas dalyje dėl V. S. administracinės atsakomybės pagal ATPK 187 str. 2 d. yra teisiškai nepagrįstas ir visiškai neargumentuotas. Iš skundžiamo nutarimo turinio visiškai yra neaišku kokiu įstatymu buvo apibrėžtas ir reglamentuotas policijos pareigūno R. Z. duotas nurodymas V. S. atžvilgiu, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinka imperatyvių turinio reikalavimų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-12-03 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 12P-45204147 ties grafa „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nėra nurodyta visiškai jokios informacijos apie V. S. pažeistus teisės aktus. Tokiu būdu jau fiksuojant tariamą teisės pažeidimą jau nebuvo jokio teisės akto pažeidimo, kurį galėjo padaryti V. S.. Tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tai, kad pareigūnui R. Z. subjektyviai atrodė, kad jo reikalavimas teisėtas ir jo nevykdymas gali leisti jam naudoti fizinę prievartą dar nereiškia, kad toks reikalavimas teisiškai pagrįstas ir už jį pagrįstai gali būti taikoma ATPK 187 str. 2 d. reglamentuota atsakomybė. Esminė teismo išvada, kad V. S. veiksmas – atsisėdimas ant spintelės policijos komisariato laukiamajame – nėra reglamentuotas teisės aktais ir nėra draudžiamas teisės aktais. Teismo taikoma asmens atsakomybė privalo būti grindžiama tik konkrečiu įstatymu ar kitu norminiu aktu, apibrėžiančiu asmens atlikto veiksmo priešingumą teisei, nes tik tokiu atveju gali kilti administracinė atsakomybė. Nullum crimen sine lege - nėra nusikalstamos veikos be įstatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant skundžiamu teismo nutarimu V. S. atžvilgiu pritaikytą atsakomybę už pažeidimą, reglamentuotą ATPK 187 str. 2 d. apeliantas pasisako ir dėl kitų esminę reikšmę turinčių aplinkybių. Nagrinėjamos bylos medžiagoje pateiktas video failas Nr. 3290428 patvirtina, kad S. pats atsistojo nuo spintelės po pokalbio su policininku R. Z., todėl kritiškai vertintini policininkų R. Z. ir A. S. tarnybiniai pranešimai, kad R. Z. jėga pakėlė V. S. nuo staliuko (pareigūnai klaidingai nuolat minėjo, kad tai buvo staliukas, o ne spintelė) ir tuomet V. S. neva pradėjo muistytis. Tolimesnė šio video eiga patvirtina, kad policininkas R. Z. vesdamas V. S. už parankės pats jį aiškiai tampo ir rodo nepasitenkinimą nors V. S. visiškai nesipriešina ir dešinėje rankoje dar nešasi kavos puodelį. Policininkas R. Z. elgėsi itin nervingai ir kartu su policininku A. S. pradėjo itin agresyviai ir šiurkščiai vesti V. S. link laiptinės ko pasekoje išmetė V. S. neštą kavos puodelį. Nurodytas video failas taip pat patvirtina, kad 2015-02-11 teismo nutarime policininko R. Z. nurodymas atsistoti nuo spintelės (net nevertinant šio nurodymo teisėtumo) buvo visiškai įvykdytas V. S. atsistojant, todėl net nėra jokio V. S. ATPK 187 str. 2 d. reglamentuotos atsakomybės faktinio pagrindo. Teismo vartojama bendrinė sąvoka „sėdėjimui neskirti daiktai“ yra nekonkreti ir neaiški. Šiuolaikinėje baldų pramonėje ir baldų rinkoje yra daugybė daugiafunkcinių baldų, kurių savybės leidžia naudoti juos ne tik pvz. daiktų saugojimui-įvairios spintelės, pufai ir kt., bet ir naudoti juos sėdėjimui. Nagrinėjamoje byloje net nebuvo nustatinėjama aplinkybės kam konkrečiai priklauso spintelė ant kurios sėdėjo V. S. ir ar atsisėdimas ant jos gali pakenkti šiam baldui. Esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad V. S. savo veiksmais nepadarė nurodytam baldui visiškai jokios žalos. Jam nėra pareikštos turtinio pobūdžio pretenzijos ar civilinis ieškinys dėl „tarnybinio inventoriaus“ sulaužymo. Nesant visiškai jokios žalos V. S. veiksmai net ir tinkamai nustačius juose ATPK 187 str. 2 d. reglamentuoto pažeidimo sudėtį privalėjo būti vertinami kaip mažareikšmiška veika ir egzistuojantis visiškas tokios galimos veikos nepavojingumas. Įvykio aplinkybes nurodę policijos pareigūnai tendencingai ATP protokole ir tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad V. S. sėdėjo ant staliuko, o ne ant 50 cm aukščio spintelės, tuo siekiant pateikti V. S. elgesį kaip priešingą teisei bei pateisinti savo aiškiai perteklinius procesinius veiksmus ir fizinės jėgos panaudojimą V. S. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo 2016-02-11 nutarimu V. S. yra nubaustas už teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą, todėl R. Z. kaip piliečio prašymai, pasisakymai ar vertinimai nėra ir negali būti ATPK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos V. S. administracinės atsakomybės pagrindas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. Z. buvo be uniformos ir jokių policijos pareigūno skiriamųjų ženklų. Pirmas veiksmas, kurį privalėjo atlikti R. Z. priėjęs prie V. S. ketindamas veikti kaip pareigūnas –parodyti V. S. tarnybinį pažymėjimą ir tinkamai prisistatyti. V. S. nuo pat pradžių prašė parodyti policijos pareigūno pažymėjimą, nes objektyviai nesuprato kas toks yra priėjęs asmuo. R. Z. šį prašymą ignoravo ir įsakmiai reikalavo atsistoti ir neparodęs savo tarnybinio pažymėjimo bei neįspėjęs apie ketinimą naudoti fizinę prievartą pradėjo naudoti V. S. atžvilgiu fizinę jėgą ir vesti į kitas komisariato patalpas. Teismas konstatuodamas pareigūno R. Z. teisę sulaikyti V. S., turėjo teisiškai pagrįsti ir įvertinti kaip nurodytas pareigūnas šią teisę įgyvendino ir kokiu procesiniu dokumentu remiantis V. S. daugiau nei 3 valandas neteisėtai buvo laikomas sulaikymo kameroje (net 20 min. nenuimant antrankių) bei kokiu teisiniu pagrindu ir procesiniu dokumentu buvo paimti ir apžiūrėti V. S. asmeniniai daiktai. V. S. tariamą pažeidimą padarė policijos komisariato laukiamojoje patalpoje, todėl neegzistavo jokio teisinio pagrindo vartoti prieš jį fizinę prievartą, jį sulaikyti ir uždaryti i sulaikymo kamerą tariamam įvykio aplinkybių nustatymui. Skundžiamu nutarimu teismas pažeidė V. S. teisę i nešališką teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimo priėmimą, nepasisakė dėl LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 2 p. nuostatų taikymo. V. S. negalėjo būti sulaikomas ir pristatomas i policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jo asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, nes jis ir taip buvo policijos komisariato patalpose. V. S. turėjo objektyviai pagrįstą teisę pasinaudoti savo teise į būtinąją gintį, numatytą ATPK 18 str. ir nevykdyti policijos pareigūnų aiškiai neteisėtų ir fizine prievarta grindžiamų reikalavimų. Teismo nutarime minimas V. S. muistymasis ir atsistūmimas nuo pareigūnų nėra ir negali būti būtinosios ginties nuo neteisėtos pareigūnų fizinės prievartos naudojimo ribų peržengimas ir negali būti baudžiamas ATPK 187 str. 1 d. pagrindais. Nutarimas dalyje dėl ATPK 187 str. 1 d. numatytos atsakomybės taikymo V. S. atžvilgiu yra visiškai nemotyvuotas, šališkas ir teisiškai nepagrįstas. Iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų negalėjo atsirasti teisėti reikalavimai ir atitinkamai draudimas V. S. nevykdyti neteisėtų pareigūnų reikalavimų ir savigynos ribose jiems pasyviai priešintis. Šiurkštus ir netinkamas policijos pareigūnų pareigų pažeidimas nulėmė neteisėtą V. S. sulaikymą ir fizinės prievartos jo atžvilgiu panaudojimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio Vyriausiasis tyrėjas D. M. atsiliepime nurodo, kad V. S. skunde teikiami paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, o tėra kaip gynybos priemonės norint išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos atstovas prašo palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo iš esmės tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai padaryta išvada, kad V. S. padarė pažeidimą, įtvirtintą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.
Sutiktina su Apelianto skundo argumentu, kad veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad policijos ar kitų pareigūnų nurodymas ar reikalavimas yra teisėtas, o veiksmų kvalifikavimui pagal to paties straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad policijos pareigūnų veiksmai, kuriems priešinamasi yra taip pat teisėti. Šios aplinkybės yra minėtų veikų sudėties objektyviosios pusės elementai.
Negalima sutikti su Apelianto argumentu, kad jau administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo būti informacija apie pažeistus teisės aktus. Iš Apelianto skundo turinio matyti, jog apeliantas nevertina savo veiksmų (sėdėjimo ant telefonui skirto staliuko) kaip pažeidimo, dėl kurių pareigūnas turėjo teisę duoti jam teisėtą nurodymą.
ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl nuoroda į kitus teisės aktus nereikalinga, pakanka tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareigūno R. Z. reikalavimas – nesėdėti ant komisariatui priklausančio tarnybinio inventoriaus (telefono staliuko) buvo teisėtas ir pagrįstas. Byloje ginčo nėra, kad V. S. sėdėjo ne ant kėdės (nors šalia buvo laisva kėdė), o ant staliuko. Tai neneigia ir pats V. S.. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismas nenustatė policijos pareigūno duoto nurodymo turinio. Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūno R. Z. reikalavimas V. S. buvo nesėdėti ant komisariatui priklausančio tarnybinio inventoriaus (telefono staliuko). Tai patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti pareigūno R. Z. paaiškinimai, bet ir V. S. parodymai apie tai, kad jam pasakė pareigūnas (neprisistatė, kad jis policininkas) nulipti nuo spintelės, nes ji skirta telefonui. ( b. l. 27.) V. S. neneigia, kad jis užuot nulipęs nuo telefonui stovėti skirto staliuko, paaiškino, kad išgers kavą ir tada eis į lauką parūkyti. Aplinkybę, kad pareigūnui prisistačius (parodžius tarnybinį pažymėjimą), kuris tuo metu nevilkėjo uniformos ir pakartotinai paprašius nulipti nuo telefonui skirto staliuko, iš esmės patvirtina V. S. pirminis rašytinis paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad parodžius pažymėjimą jis negalėjo įžiūrėti ar tikrai jį pareigūnas sulaikė (b. l. 11). V. S. paaiškinimas, jog jis nesuprato, kad kalba su pareigūnu, negalėjimas įžiūrėti tarnybiniame pažymėjime anketinių duomenų vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, sumenkinti savo įžūlų, netinkamą elgesį.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. reglamentuoja policijos pareigūno teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nėra pagrindo sutikti su Apelianto skundo argumentu, jog teisės aktuose turi būti įtvirtintas draudimas sėdėti komisariato patalpose ant staliuko (spintelės), kuris skirtas laikyti telefoną. Tai yra visiems suprantama, bendražmogiško elgesio norma, bendrųjų etikos normų pažeidimas. V. S. elgesys viešoje vietoje, policijos komisariato įstaigoje, aplinkui esant ne tik policijos pareigūnams, bet ir kitiems asmenims policijos įstaigoje vertintinas ne tik kaip nederamas, įžūlus, tačiau ir įžeidus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigūno teisėtas reikalavimas šiuo atveju išplaukė iš bendrųjų elgesio normų. Kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, asmenims nesuteikta teisė priešintis policijos pareigūnams. Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad V. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, jo priešingi teisei veiksmai įrodyti ne tik teisme apklaustų pareigūnų parodymais bet iš dalies ir jo paties paaiškinimais.
Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. S. pasipriešino policijos pareigūnų reikalavimams, t. y. sulaikymo metu aktyviais veiksmais muistėsi visu kūnu, stumdėsi rankomis, į perspėjimus nusiraminti nereagavo.
Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p.). Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes.
Pažymėtina, kad šiuo atveju policijos pareigūnų imtos taikyti prievartos priemonės buvo akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios esamai situacijai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams policijos komisariato patalpose. Kliūčių surašyti protokolą už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimą vietoje (komisariate) nebuvo. Šiuo atveju policijos pareigūnas, pagrįstai manydamas, jog nevykdomas jo teisėtas reikalavimas, galėjo ir privalėjo informuoti komisariato budinčius pareigūnus, o ne pats imtis aktyvių prievartos veiksmų. Policijos pareigūnų panaudotos priemonės šiuo atveju - sulaikymas specialioje patalpoje, kad nusiramintų, būtų nustatyta asmenybė ir surašytas protokolas yra neproporcinga siekiamam tikslui ir neadekvati atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį. Šioje situacijoje V. S. veiksmai (muistymasis, stumdymasis rankomis, nereagavimas į perspėjimus nusiraminti) vertintini kaip netoleruotini ir neteisėti, bet nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad pripažinti jį kaltu pasipriešinus policijos pareigūnams. Paminėtina ir tai, kad iš dalies tokią V. S. reakciją į policijos pareigūnų veiksmus iššaukė ir pačių pareigūnų veiksmai, kurie teismo vertinimu nebuvo nei proporcingi, nei adekvatūs V. S. padarytam pažeidimui.
Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių aukštesnės instancijos teismas vertina, kad administracinė byla dalyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūno teisėtiems reikalavimas (ATPK 187 str. 1 d.) nutrauktina, nesant V. S. veiksmuose šio pažeidimo sudėties..
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p. teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimą pakeisti.
Nutraukti administracinę teiseną prieš V. S. pagal ATPK 187 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Panaikinti nutarimo dalį dėl galutinės subendrintos nuobaudos paskyrimo.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.