Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas pagal nukentėjusiosios B. R. J. skundą dėl kaltinamojo R. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., ir privataus kaltinimo bylos medžiaga perduota į Kauno apylinkės prokuratūrą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2014 m. spalio 3 d. buvo gautas nukentėjusiosios B. R. J. skundas privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu R. B., gim. (duomenys neskelbtini), padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiosios B. R. J. skundą dėl kaltinamojo R. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., ir privataus kaltinimo bylos medžiaga perdavė į Kauno apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. B. skundas tenkinamas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir atitinkamai turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 str. 2 d. numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Iš nukentėjusiosios B. R. J. privataus kaltinimo skundo matyti, kad nukentėjusioji privataus kaltinimo tvarka prašo R. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Privataus kaltinimo skunde nurodoma, jog 2014-04-07 apie 20.30 val. namo kieme adresu Tilžės g. 59/59A Kaune kaimynas R. B. į ją paleido lentos gabalą, B. R. J. krentant sužalota dešinė ranka. Iš skundo taip pat matyti, jog jis adresuotas Kauno apylinkės teismui, nukentėjusiosios pasirašytas, todėl laikoma, kad jis atitinka visus BPK 412 str. 2 d. keliamus reikalavimus

Kauno apylinkės teismas nutardamas privataus kaltinimo bylos medžiaga perduoti į Kauno apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui atlikti nurodė, jog teisme ištirtų aplinkybių analizė neleidžia teismui kategoriškai teigti, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją B. R. J. padarė būtent kaltinamasis R. B.. Todėl neatlikus ikiteisminio tyrimo, neištyrus visas bylos aplinkybes, negalima teigti, kad byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis R. B. padarė tiriamą nusikalstamą veiką ir jo padarytoje veikoje yra BK 140 str. 1 d. numatyti nusikalstamos veikos požymiai.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog privataus kaltinimo byla negalėjo būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti. BPK 409 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji B. R. J. 2014 m. spalio 3 d. skunde dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo konkrečiai nurodė asmenį – R. B., dėl kurio veiksmų buvo sužalota. Be to, privataus kaltinimo byla jau perduota ir buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje, buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, apklausus liudytojus L. B., G. B., A. Č., R. L., nutarė kitų likusių liudytojų neapklausti. Pažymėtina, kad į minėtą 2015 m. sausio 19 d. teisiamąjį posėdį neatvyko ir nebuvo apklaustas tyrėjas A. S., kurį buvo nutarta kviesti 2014 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nebuvo kviečiami ir nebuvo apklausti nukentėjusiosios liudytojai, kuriuos teismas buvo nutaręs apklausti. Darytina išvada, jog apylinkės teismas šiuo atveju negalėjo perduoti bylos prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, o turėjo baigti bylą nagrinėti iš esmės ir priimti byloje galutinį procesinį sprendimą, todėl šiuo atveju privaloma nagrinėti bylą iš naujo ir priimti joje galutinį sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės gali priimti ir išteisinamąjį nuosprendį, jei neįrodytą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Jei išteisinamasis nuosprendis priimamas remiantis 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai privataus kaltinimo bylos medžiagą perdavė į Kauno apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui atlikti, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d nutartis naikintina ir privataus kaltinimo skundas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: nukentėjusiosios B. R. J. privataus kaltinimo skundą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.