Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2196-608/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-12
Bylos Nr.: e2-2196-608/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25986-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lidija Valentukonytė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Vilniuas“

Kategorijos

2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2196-608/2021Proceso Nr. 2-68-3-25986-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.8; 2.6.39.2.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Vilniuas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ 775,09 EUR žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdžiui, prasiskverbę nuotekos apgadino akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2054 m. kovo 9 d. išdavė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9037752), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Taigi ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 775,09 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Nustatyta, kad apliejimas įvyko trūkus bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdžiui, kuomet prasiskverbusios nuotekos apgadino ieškovės apdraustą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė laiko, kad draudžiamojo įvykio priežastimi buvo atsakovės vykdoma netinkama daugiabučio namo priežiūra. Ieškovui atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 775,09 EUR draudimo išmoka, todėl draudikas turit teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Žalos dydį ieškovė grindžia prie ieškinio pridedamos apgadinto turto fotonuotraukos, apžiūros aktas, pranešimas apie žalą turtui, turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, mokėjimo nurodymas.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį bei parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė kaip draudikas pilnai neištyrė įvykio aplinkybių. Ieškovas savo poziciją grindžia deklaratyviais teiginiais. Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovas turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovas apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovas nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Ieškovo pateiktame 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiūros akte fiksuojama, jog trūkęs kanalizacijos tinkle vamzdis viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kyla pagrįstų abejonių, ar namo administratorius yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Byloje nėra duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovas neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu. Nusidėvėjimas buvo iki ginčo įvykio, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, jog butui remontas darytas dar iki įvykio ir butas nėra naujas, taip pat akivaizdu, jog ieškovas nesirėmė buto nusidėvėjimu apskaičiuodamas žalos dydį. Gyventojų turto draudimo polise Nr.19056/9037752 matyti, kad tiek butui taikoma besąlyginė 60,00 EUR išskaita, tačiau vertinant galutinį žalos dydį į tai ieškovas neatsižvelgė.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovo teigimu, kad įvykio aplinkybės ištirtos netinkamai. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės grįsdamas abstrakčiais teiginiais, nekonkretizuoja kuo neišsamus yra ieškovo atliktas tyrimas. Draudikas, gavęs draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, įvertino apgadinimus ir nustatė žalos šaltinį – trūkusį bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdį. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ieškinio priedai – pranešimas apie žalą turtui, apgadinto turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai, bei trūkusio kanalizacijos stovo vamzdžio fotonuotraukos, taip pat surašytas turto apžiūros aktas, kuriame aprašyti apžiūros metu nustatyti turto apgadinimai, žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuotė bei kiti pateikti įrodymai (priedai). Taigi nėra pagrindo teigti, kad Ieškovas neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas yra profesionalas, atlygintinai teikiantis daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas, kurio pagrindinė funkcija - bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Dėl to atsakovo teiginys, jog administratorius dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui. Nustatyta, kad apliejimas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdžiui, kuomet prasiskverbę nuotekos apgadino ieškovo apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi žala butui kilo dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio. Ieškovas, įrodydamas vandens prasiskverbimo į apdraustą butą dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdžio faktą, kartu įrodė Atsakovo neveikimą, nulėmusį Ieškovo nurodomos žalos apdraustam butui atsiradimą – jo administruojamo daugiabučio namo bendro naudojimo vamzdžių nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą. Ieškovas byloje įrodinėja, jog atsakovui, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriui, t. y. gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, netinkamai vykdant jam įstatymu numatytas pareigas, dėl to laiku nepastebėjus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo blogos techninės būklės ir jo trūkimo, buvo padaryta žala ieškovo apdraustam butui. Atsakovui savo atsiliepime teigiant, kad jis tinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, o būtent teigiant, kad tinkamai prižiūrėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti visus turimus dokumentus susijusius su daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei 2020 m. rugsėjo 27 d. įvykiu atsakovas, nors ir nurodė, kad ieškovo apskaičiuota žala yra per didelė, tačiau konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, kurie nurodyti nepagrįstai neįvardijo, todėl darytina išvada, kad atsakovo argumentai, jog nurodyta žala per didelė yra nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiškai patirtos išlaidos. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodo, jog ieškovas neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu bei neatskaičiavus draudimo polise numatytos 60,00 EUR išskaitos, ieškovas teikia nusidėvėjimo apskaičiavimą:

14.1. Nusidėvėjimo norma – 0,8% : 12 mėn. = 0,066; 51 mėn. x 0,066 = 3,37 %

14.2. Nusidėvėjimas – 700,09 EUR – 3,37 % = 23,59 EUR

Ieškovės teigimu šis apskaičiavimas patvirtina, kad taikant nusidėvėjimą, žala galėtų mažėti 23,59 EUR suma. Ieškovas taip pat sutinka su atsakovo argumentu, kad draudimo išmoka buvo išmokėta neatskaičiavus draudimo polise numatytos 60,00 EUR išskaitos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 83,59 EUR ir palaiko ieškinį dėl 691,50 EUR. Nurodė, kad ieškovei žinomos CPK numatytos atsisakymo nuo dalies ieškinio pasekmės.

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 83,59 EUR priteisimo neprieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams ir nepažeidžia viešojo intereso, todėl priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama. Kita ieškinio dalis tenkinamas visiškai.

Pranešimo apie žalą turtui kopija (e.b.l. 32), akcinės draudimo bendrovės „Compensa“ 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiūros akto žalos byloje Nr. 9161567-1 kopija (e.b.l. 28) patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. iš viršutiniame aukšte esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), šachtoje trūkusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėto įvykio metu apgadintas butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa“ gyventojų turto draudimu, ką patvirtina gyventojų turto draudimo poliso Nr. 19056/9037752 kopija (e.b.l. 26). Ieškovės žalų ekspertas 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiūros akte žalos byloje Nr. 19056/0065415 nustatė, kad dėl užliejimo buvo sugadinta minėto buto patalpos (duomenys neskelbtini) lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) tapetuotos sienos ties inžinerinių tinklų šachta, patalpos (duomenys neskelbtini) revizinės durelės, išbrinkusios plokštės, sugadintos patalpos (duomenys neskelbtini) lubos, išimtos plastikinės dailylentės, siekiant išdžiovinti lubas. Visose minėtose patalpose užfiksuotas maksimalus drėgnumas (e.b.l. 28). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 775,09 EUR ir išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui O. Č. 775,09 EUR dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina akcinės bendrovės SEB banko 2020 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymo Nr. LTDOM20201007/1 patvirtinimo kopija (e.b.l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Atsakovė neginčija aplinkybės, jog draudžiamojo įvykio metu 2020 m. rugsėjo 27 d. ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, kuriems priskirtinas ir bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas, administravimo funkcijas. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo kanalizacijos stovo, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsakovės argumentas, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su kilusiomis žalingomis pasekmėmis, nepagrįstas, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie žalos kilimo, jog žalos priežastimi buvo netinkamas atsakovės kaip administratoriaus pareigų vykdymas.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. rugsėjo 3, d. apžiūros aktas žalos byloje Nr. 19056/0065415 (e.b.l. 28), prie šio akto pridėtos nuotraukos (e.b.l. 45-49) patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastimi buvo bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo trūkimas.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D1-191 redakcija) buvo nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai be kita ko yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal Reglamento 87 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 91 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, o kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos, dažniau kaip kartą per mėnesį). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (92 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (101 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad buto užliejimo metu ji buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo avarija. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovė nepateikė ir kitokių įrodymų, patvirtinančių aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytų jos, kaip namo administratoriaus, pareigų vykdymą, t. y. kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie kanalizacijos stovo būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimus raštu. Aplinkybė, kad kanalizacijos stovas yra sienoje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos imtis priemonių šių stovų būklės stebėjimui ir įvertinimui. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad namo butų savininkai yra patys kalti dėl įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, neįrodyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti statybos techniniame reglamente Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D1-191 redakcija) nuostatas kanalizacijos sistemos priežiūra priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams. Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Vien aplinkybė, jog stovo dalis, kurioje įvyko avarija, yra gyventojams nuosavybės teise priklausančiame bute, nepašalina administratoriaus atsakomybės dėl ieškovei atsiradusios žalos. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti vamzdyno priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią atsakovės pareigą nustatė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D1-191 redakcija) 96 punkto nuostatos, numatančios, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jog atsakovė buvo nustačiusi defektus ir apie juos informavusi gyventojus, byloje nepateikta. Jokių įrodymų, kaip atsakovė prižiūrėjo bendrojo naudojimo stovų (vamzdynų) būklę, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, jog gyventojų butų sienose esančių vandens stovų būklės patikrinti neįmanoma (gyventojai neįleido administratoriaus darbuotojų į butus ir pan.).

Taigi, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo kanalizacijos stovo, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vamzdynais bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – pranešime apie įvykį bei įvykio vietoje darytose fotonuotraukose konstatuotas aplinkybes dėl įvykio priežasties, atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė buvo pasyvi ir nesigynė nuo jai pareikšto reikalavimo. Atsakovės atsiliepime į ieškinį bei parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog ji tinkamai vykdė namo administratoriaus funkcijas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, grindžiamos tik teismų praktikos citavimu ir formalia ieškovės pateiktų įrodymų kritika.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 100 punktas numato, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas pagal kompetenciją užtikrina Reglamento 51 punkte nurodytų namo techninės priežiūros dokumentų rengimą, pildymą ir saugojimą pagal statinio techninės priežiūros dokumentų reikalavimus, nustatytus Reglamento V skyriaus III skirsnyje; 101 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (Reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose. Taigi, pagal minėtas teisės normas namo techninės priežiūros dokumentų pildymas ir saugojimas yra atsakovės kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga, t. y. įrodymais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atsakovės vykdomų administratoriaus funkcijų tinkamumas, yra atsakovės dispozicijoje, o atsakovės kaip administratoriaus pareiga prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus yra numatyta įstatymo. Todėl aplinkybių, susijusių su atsakovės privalomų vykdyti funkcijų tinkamumu, įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei neatitiktų CPK 178 straipsnyje numatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklių.

Ieškovės draudėjo butas buvo užlietas iš viršuje esančio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas atliko ieškovės apdrausto turto apžiūrą nustatė patalpoms padarytos žalos mastą bei pobūdį ir atitinkamas aplinkybes fiksavo nuotraukomis, kurios pateiktos į bylą. Visi apgadinimai nurodyti turto apžiūros akte, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai, taip pat sąmatoje, kurioje nurodyta buto remonto darbų kaina. Vanduo pratekėjo į ieškovės draudėjo butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo dalimi, kurioje užfiksuoti defektai (pralaidumas), ir sienas. Byloje nenustatyta jokių kitų ieškovės draudėjo buto užliejimo šaltinių, todėl teismas daro išvadą, jog minėti sugadinimai susiję su užliejimo įvykiu. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl užliejimo šaltinio buvimo vietos, užliejimo bei juo padarytų ieškovės draudėjo buto apgadinimų masto, buto atstatymo į iki įvykio buvusią būklę dydžio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė įrodė visas įstatymo numatytas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad 775,09 EUR dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl jam nuosavybės teise priklausančio buto užliejimo apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos, atskaičius franšizę bei turto nusidėvėjimą, nuo kurių ieškovė atsisakė, priteisimo iš atsakovės tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 17,00 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi aplinkybė, jog ieškovė atsisakė nuo dalies ieškinio, atsižvelgiant į priteisiamą sumą, nekeičia už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio (tiek reiškiant ieškinį 691,50 EUR, tiek 775,09 EUR sumai už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis pritaikius indeksaciją ir suapvalinus iki sveikojo skaičiaus sudaro 17,00 EUR), visas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės ieškovei.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 83,59 EUR (aštuoniasdešimt trijų eurų, penkiasdešimt devynių euro centų) priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą ieškinio dalį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ 691,50 EUR (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, penkiasdešimt euro centų).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 691,50 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ 17,00 EUR (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė