Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-380/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
1A-29-380/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40590-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-380/2020Proceso Nr. 1-01-1-40590-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas laiduotojos S. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį. Nuosprendžiu baudžiamoji byla M. S. nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019-09-21.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, M. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2019-09-21 3.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkotesteriu jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. prašo iš dalies pakeisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-05 nuosprendį ir paskirti M. S. tokias baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemonės 1 metams 5 mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019-09-21; 2) 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.1. Apeliantas mano, jog, atsižvelgus į jo asmenybę, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos dvi papildomos baudžiamojo poveikio priemonės yra per griežtos, todėl prašo jas švelninti.

2.2. Skunde teigiama, jog asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais uždraudimo naudotis specialiąja teise ir turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiąja teise bei turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi važyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Todėl, apelianto manymu, M. S. parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus – yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka protingumo principo ir siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytinas trumpesnis 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

2.3. Skunde nurodoma, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios teisės pažeidimui), jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimai). Kasacinio Teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018 ir 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktas).

2.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir M. S. asmenybės. Nevertino to, kad nors automobilis priklauso jam, tačiau jis būtinas jo šeimos nariams – laiduotojai nuvežti garbaus amžiaus močiutę pas gydytojus, nuvažiuoti nupirkti būtinų produktų šeimai, o tai yra labai svarbios ir reikšmingos aplinkybės. Apeliantas yra charakterizuojamas teigiamai, jokių nuobaudų neturi, tai atsitiktinis, o ne suplanuotas nusikaltimas. M. S. nepateikė apylinkės teismui jį charakterizuojančių duomenų, nes gynėjas jam neišaiškino, kad tai reikia padaryti, todėl prideda šiuos duomenis prie apeliacinio skundo. Apeliantas nėra įtrauktas į įskaitą, nevartoja ir niekada nevartojo narkotinių medžiagų, yra dirbantis. Tai vienintelis atsitikimas, kuris daugiau niekada nepasikartos. Apelianto manymu, yra pagrindas išvadai, jog jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas, todėl tikslinga vietoje turto konfiskavimo jam skirti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudarančią apie 20 procentų konfiskuotino automobilio vertės. Tokiu būdu M. S. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą. Atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskirtį, manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Veitas prašo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėta, jog skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios ir atitinka teismų praktiką. Atsiliepime nurodyta, kad apeliantui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – 2 metų terminas nėra pernelyg ilgas, nes yra trumpesnis nei BK numatytas šios baudžiamosios priemonės vidurkis. Prokuroras pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio, nes apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga ir neatitinkanti teisingumo principo baudžiamojo poveikio priemonė.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, pagrįstumo klausimas ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, termino atitikties teisingumo ir proporcingumo reikalavimams klausimas.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves ir nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

7. Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika įtvirtina, jog bet kuri iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja asmenų, pripažintų kaltais (BK 67 straipsnio 1 dalis), arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar IX skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistų nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis), teises ir laisves ir nustato specialias pareigas.

8. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Todėl vertinamas M. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas ir suderinamumas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nors apeliantas prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nurodo, kad automobilis reikalingas jo šeimos poreikiams tenkinti, mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, teigia, kad būtų tikslinga vietoje turto konfiskavimo jam skirti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudarančią apie 20 procentų konfiskuotino automobilio vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais negali sutikti.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą, M. S. asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo 1,85 promilės alkoholio), vairavo jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apelianto padarytas nusikaltimas yra pavojingas, kėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei ir nors dėl laimingo atsitiktinumo žala asmenų sveikatai ar gyvybei neteisėtais M. S. padaryta nebuvo, tačiau ši aplinkybė niekaip nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Apylinkės teismas teisingai vertino, jog M. S. šiam tyčiniam nusikaltimui daryti panaudojo savo automobilį, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

12. Pažymėtina, jog skunde nurodomi teigiamai M. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys jau buvo pagrindas teismui vadovaujantis BK 40 straipsniu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nereiškia, jog šie duomenys gali nusverti visuomenės interesą, susijusį su tinkamu ir efektyviu saugumo keliuose užtikrinimu. M. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors padarė nusikaltimą, kuris yra susijęs su itin šiurkščiu KET pažeidimu, todėl, netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nekonfiskavus nusikaltimo padarymo priemonės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ši išvada daroma įvertinus ir konfiskuoto BMW markės automobilio vertę (1298 Eur be PVM) (t. 1, b. l. 12). Tokios konfiskuoto automobilio vertės negalima vertinti kaip pažeidžiančios proporcingumo reikalavimą taikomai atsakomybei (uždedamai naštai) už padarytą nusikaltimą. Apelianto argumentai, kad transporto priemonė yra reikalinga jo šeimai ir dėl automobilio konfiskavimo jo artimieji patirs nepatogumų, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės. Kaip ne kartą yra konstatavęs Aukščiausiasis Teismas, asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Be to, baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

13. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ir įvertinus tai, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių (jų nenurodė ir apeliantas), dėl kurių būtų galima nekonfiskuoti apeliantui priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuota pagrįstai, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, šios priemonės netaikyti ar keisti į švelnesnę pagrindo nėra.

14. M. S. taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki 1 metų 5 mėnesių. Tokį prašymą argumentuoja tuo, jog jam parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus – yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka protingumo principo ir siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

15. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje (dabar ir 281¹ straipsnyje) numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje (dabar ir BK 281¹ straipsnyje) numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

16. Kaip jau minėta, M. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,85 promilės alkoholio). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė išsamiai motyvuoti. Apylinkės teismas siekdamas sulaikyti M. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgė į tai, kad M. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, todėl, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu uždraudė M. S. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, tai yra nuo 2019-09-21.

17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus M. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei, tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinus jo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, ne kartą apdovanotas už sportinius pasiekimus, taip pat jam skirtos įvairios padėkos, darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti (trumpinti).

18. Kaip jau minėta, kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad, nuo 2019-04-01 įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Tai reiškia, kad vidutinis šios baudžiamosios priemonės terminas yra 3 metai, o teismas M. S. skyrė mažesnį už vidurkį 2 metų terminą. Be to, šį terminą teismas paskyrė itin palankiai apeliantui – ne nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo 2019-09-21, todėl jo dar labiau trumpinti nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygas. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas M. S. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, abi šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos M. S. padarytai nusikalstamai veikai, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-05 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė