Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. (E. D.) ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) “Prime Leasing” dėl nepagrįstai didelės baudos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės paskirtą 2 000 Eur baudą nepagrįsta ir ją panaikinti

Nurodo, kad atsakovė UAB “Prime Leasing” skyrė nepagrįstai didelę baudą už vairavimą apsvaigus, kai jis net nebuvo apsvaigęs. Maksimali valstybės skiriama bauda už tokį nusižengimą yra vos 800 Eur. Jokia žala nebuvo padaryta nei UAB “Prime Leasing”, nei valstybei ir jokių kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. UAB “Prime Leasing” teigia, kad buvo padaryta žala jų prekės ženklui, tačiau šią žala jie patys pasidarė sau dėl nesugebėjimo tvarkyti klientų duomenų ir aplaidžiu savo pačių duomenų tvarkymu bei aplaidžiu požiūriu į klientus. UAB “Prime Leasing” nepakankamai išsamiai informavo jį apie savo įmonės baudų sistemą. Esminė informacija buvo “užmaskuota” kontekste, sunkiai įskaitoma telefono ekrane, nebuvo pateikta jokia kita aiškia forma, tarkim rašytine. Jam pati sutartis nebuvo pateikta. Ji kažkur telefone mobilioje programėlėje, kurios jis nenaudoja. Jam nebuvo pakankamai aiškiai išaiškinta, jog UAB “Prime Leasing” taiko nulinį promilių tarifą, kai Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia iki 0,4 promilės, o Jungtinėje Karalystėje, kurioje ieškovas gyvena, leistinas neblaivumas yra iki 0,8 promilės. Ieškovas teigia, kad automobilį vairavo esant būtinajam reikalingumui, nes kilo pavojus jo paties gyvybei, vairavo 2 val. ryto, sausio 1 d., kai jokių kitų alternatyvų nebuvo. Ieškovas prašo panaikinti 2 000 Eur baudą, taip pat 100 Eur, kurią skolų bendrovė prašo už administravimą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2022 m. sausio 1 d. per savo paskyrą mobiliojoje programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Mobilioji programėlė), kuri yra skirta išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams, bei kurios pagalba atliekama transporto priemonių rezervacija, atrakinimo, užrakinimo ir/ar kiti veiksmai, numatyti Mobiliojoje programėlėje, išsinuomojo iš atsakovės transporto priemonę VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas, vairuodamas atsakovės transporto priemonę, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie po patikrinimo nustatė, kad ieškovas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas 0,80 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovui 2022 m. sausio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas lengvas 0,80 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas. 2022 m. sausio 14 d. nutarimu ieškovui paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Atsakovė 2022 m. sausio 20 d. ieškovui pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) reikalaudama sumokėti 2 000 Eur baudą netesybų forma už vairavimą apsvaigus.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės reikalavimo sumokėti 2 000 Eur baudą.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020; kt.).

Nuomos ir paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1. punkte nustatyta, kad naudotojas gali naudotis paslaugomis tik atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus – t. y. užsiregistravęs Mobiliojoje programėlėje ir susikūręs joje savo asmeninę elektroninę paskyrą (toliau – „(duomenys neskelbtini)“ Paskyra). Registracijos metu naudotojas privalo atidžiai ir atsakingai perskaityti Taisykles, Kainoraštį, draudimo taisykles, Privatumo politiką (taip pat jų priedus) ir paspausti mygtuką „Sutinku“ registracijos formoje. Paspaudęs mygtuką „Sutinku“, naudotojas patvirtina, kad visa jam pateikta informacija yra aiški, suprantama ir kad jis (ji) sutinka su šiomis Taisyklėmis (Taisyklių 3.3.1. papunktis).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, 2019 m. sausio 6 d. ieškovas susikūrė paskyrą Mobiliojoje programėlėje ir patvirtino, kad susipažino ir sutinka su Taisyklėmis. Taisyklių neatskiriama dalis yra kainoraštis, kuris yra paskelbtas atsakovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)ir Mobiliojoje programėlėje, ir kuriame yra nustatytos baudos, nuostolių dydžiai, kiti mokesčiai bei rinkliavos (Taisyklių 2.10 punktas). 2021 m. sausio 17 d. ieškovas Mobiliojoje programėlėje patvirtino, kad susipažino ir sutinka su atnaujintomis Taisyklėmis, kurios galiojo ir buvo taikomos 2022 m. sausio 1 d.. Minėta, kad 2022 m. sausio 1 d. per Mobiliąją programėlę ieškovas rezervavo transporto priemonę, kurią vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 0,80 promilės neblaivumas).

Taigi, ieškovas per Mobiliąja programėlę, siekdamas pasinaudoti atsakovės valdoma motorine transporto priemone, elektroniniu būdu atliko vartotojo identifikacijos bei registracijos veiksmus, tuo patvirtindama, kad sutinka su Transporto priemonių nuomos ir paslaugų teikimo sąlygomis ir taisyklėmis, privatumo politika bei turto naudojimo metu galiojančiu kainoraščiu, skelbiamais interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini)ir tokiu būdu sudarė transporto priemonės nuomos ir paslaugų teikimo sutartį.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius.

Taisyklių 4.12.1 papunktyje nurodyta, kad naudodamasis transporto priemone naudotojas privalo būti visiškai blaivus (0,00 promilės) ir nepaveiktas psichiką veikiančių medžiagų. Be to, Taisyklių 8.8.5. papunktyje numatyta, kad naudotojas turi sumokėti baudą bendrovei už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taisyklių 8.9. punkte nurodyta, kad baudų dydžiai nurodomi kainoraštyje, kurį galima rasti svetainėje ir Mobiliojoje programėlėje.

Ieškovui pasirinkus naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis, sutikus su Taisyklėmis ir 2022 m. sausio 1 d. rezervavus transporto priemonę, ieškovas įsipareigojo transporto priemonės naudojimo metu būti visiškai blaivus (0,00 promilės) ir nepaveiktas psichiką veikiančių medžiagų (Taisyklių 4.12.1 papunktis).

2022 m. sausio 1 d. galiojusių Taisyklių 8.7 punkte nustatyta, kad naudotojas turi sumokėti bendrovei kainoraštyje numatytą baudą, jei naudotojas pažeidžia šiose Taisyklėse numatytas savo pareigas. 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos kainoraštyje nurodyta, kad bauda už vairavimą neblaiviam, apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų ar kitų narkotinių medžiagų yra 2 000 Eur.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Netesybos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą laikytina, jog transporto priemonės yra didesnio pavojaus aplinkai šaltiniai. Atsakovė savo klientams suteikia teisę valdyti ir naudotis didesnio pavojaus aplinkai šaltiniu laikomomis priemonėmis, o tai reiškia, kad dėl bendrovės klientų, įgijusių teisę valdyti ir naudoti transporto priemones, neapdairumo, nerūpestingumo, lengvabūdiškumo, o atskirais atvejais ir dėl nusikalstamų veiksmų, gali būti padaryta žala kitiems eismo automobilių keliais dalyviams bei jų turtui. Atitinkamai, siekdama užtikrinti atsakingą ir rūpestingą naudojimąsi bendrovės turtu bei saugumą keliuose, atsakovė Taisyklėse ir nustatė pareigą vairuotojams transporto priemonę valdyti būnant visiškai blaiviems (0,00 promilės) ir atitinkamą atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.

Nustačius, kad ieškovas vairavo iš atsakovės išsinuomotą transporto priemonę, būdamas neblaivus, konstatuotinas tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimas ir ieškovo pareiga sumokėti atsakovei baudą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.71 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovas sudaręs su atsakove sutartį ne tik gali naudotis iš sandorio kylančiomis teisėmis, tačiau ir privalo vykdyti pareigas bei prisiimti atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą.

Ieškovas nurodo, kad baudos dydis yra nepagrįstai didelis.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių svarstyti jam sutartyje numatytos baudos mažinimo pagrindus (CPK 178 straipsnis).

Didesnio pavojaus šaltinio (šiuo atveju transporto priemonės) valdymas susijęs su tam tikra rizika. Nepaisant to, ieškovas nevykdė sutartyje nustatytos pareigos naudoti (vairuoti) iš atsakovės išsinuomotą transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį), būdamas visiškai blaivus, tuo sukeldamas pavojų asmenų sveikatai (gyvybei), turtui. Ieškovo pateiktame procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, jog jis nesijautė apsvaigęs ar kad Lietuvos Respublikoje leistinas iki 0,4 promilės neblaivumas, o Jungtinėje Karalystėje - 0,8 promilės neblaivumas, šiuo atveju niekaip neįtakoja sprendžiant baudos dydžio klausimą nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sąlygų pažeidimo, už kurį nustatyta bauda, pobūdį, galimas pasekmes, kainoraštyje nurodytas 2 000 Eur baudos dydis už vairavimą neblaiviam laikytinas pagrįstu, neprieštaraujančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, pagrindo mažinti nėra.

Ieškovas taip pat nurodo, kad automobilį vairavo esant būtinajam reikalingumui, nes kilo pavojus jo gyvybei. Viena vertus ieškovas nepateikia jokių, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kita vertus, tai nepateisina transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 31 straipsniu. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas ne baudžiamosios, o civilinės atsakomybės klausimas. CK 6.253 straipsnyje reglamentuoti civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai. Minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo, dėl kurios ieškovas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Be to, ieškovas kelia ir tinkamo informavimo apie baudų sistemą klausimą. Taisyklės ir kainoraštis yra skelbiami atsakovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ir Mobiliojoje programėlėje. Ieškovas atlikęs registracijos veiksmus, patvirtino, kad susipažino ir sutinka su Taisyklėmis. Tiek Taisyklėse, tiek Kainoraštyje informacija yra išdėstytas pakankamai aiškiai ir išsamiai, todėl spręsti, jog ieškovas nebuvo informuotas apie pareigas, atsakomybę pažeidus sutartį nėra jokio pagrindo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašo panaikinti ir 100 Eur skolos sumą, kuri paskaičiuota už administravimą. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi iš ieškovo minėtos sumos nėra. Todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas atsakovei nesprendžiamas.

Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,72 Eur, kurios priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. D. (E. D.) valstybei 13,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.