Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-118-302/2016 dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Bonerta“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 rugsėjo 18 d. atsisakė priimti pareiškimą, konstatavęs, kad jis paduotas nesilaikius privalomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria konstatavus, kad yra ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodyta sąlyga dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bonerta“ pareiškėjai nustatytas terminas trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad yra įvykdytas ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas privalomas reikalavimas kreditoriui – įmonei pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir priedų prie jo nuorašus.

Kaip yra žinoma, ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, numatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, išimtis, t. y. jei kreditoriaus pareiškimas grindžiamas tuo, kad priverstinio vykdymo procesas buvo nesėkmingas, skolininkui nebereikia priminti apie jo neįvykdytus įsipareigojimus, nes vykdymo procese jam raginimą įvykdyti prievolę siuntė antstolis. Taigi kreditoriui, norinčiam pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi, reikalinga atitikti (įgyvendinti) dvi sąlygas: pirma, skolininkas turi neturėti turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus; antra, kreditorius turi ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 3 d.). Minėtoje nuostatoje nenurodyta, kad tokiu atveju kreditorius turi teisę nevykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos privalomos pareigos – pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie jo priedų nuorašus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai nustatė terminą trūkimams pašalinti – pateikti įrodymus, kad yra įvykdyta minėta ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga (CPK 263 str.).

Nepaisant išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju laiko būtina papildomai pasisakyti dėl to, kad byloje yra pateikta antstolės pažyma apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta, kad šiai dienai nėra galimybės išieškoti skolos, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad antstolė būtų grąžinusi pareiškėjai dėl to vykdomąjį dokumentą.

Pagal ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą nuostatą asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėl nesumokėto darbo užmokesčio pagal Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-08-05 sprendimą išieškojimo buvo kreipusis į antstolę J. B.. Tačiau skolos išieškoti nepavyko, nes įmonė neveikia, banko sąskaitose lėšų neturi, VĮ Regitros duomenų bazėse atsakovui priklausančio turto neregistruota, įmonės nėra nei jos registruotu adresu, nei išieškotojos nurodytu adresu, įmonės vadovas ir akcininkas D. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Maskvoje, Rusijoje (b. l. 21). Apeliacinis teismas sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, antstolė turėjo pagrindą grąžinti išieškotojui vykdomąjį raštą CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

CPK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, o aiškindamas ir taikydamas įstatymus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Vertindamas aukščiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, o taip pat tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas sprendžiamas jau beveik 6 mėn., kad bankroto bylą prašo iškelti darbuotojas, kad jo materialinė būklė sunki ir dėl to jam suteikta antrinė teisinė pagalba, kad atsakovas skolos gera valia nesumokėjo, kad antstolė konstatavo, jog atsakovo nėra nei Juridinių asmenų registre įregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), nei išieškotojos (pareiškėjos) nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai nustatyto trūkumo šalinimas šiuo konkrečiu atveju neatliktų tos teisinės paskirties ir nesukurtų tų teisinių padarinių, kurių įstatymo leidėjas siekė, įtvirtindamas šį reikalavimą kreditoriui (CPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d., ĮBĮ 6 str. 4 d.).

Dėl paminėto skundžiama teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos I. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bonerta“ priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.