- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-378/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio viešbučiai“
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio viešbučiai“ ir trečiųjų asmenų A. S. individualios įmonės bei A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1120-123/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Snoras“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. S. individualiai įmonei, A. S. , dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Pajūrio viešbučiai“ kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui AB bankui ,,Snoras“, ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovo sprendimą nuo 2009 m. sausio 26 d. nutraukti kredito sutartį. Nurodė, kad tarp šalių 2005 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47168, pagal kurią bankas suteikė 1 500 000 Lt kreditą videoteatrui 4D System įsigyti, 2006 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47323, pagal kurią bankas suteikė 4 953 000 Lr kreditą, 2007 m. liepos 18 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47391, pagal kurią bankas suteikė 2 000 000 Lt kreditą. Verslo projektai buvo vykdomi ir paskolų grąžinimai buvo vykdomi iš atitinkamo verslo projekto gautų pajamų. Paskolos sutarties Nr. 031-47168 mokėjimai buvo pradelsti, nes bankas nuo sąskaitos nurašydavo lėšas kitų dviejų paskolos sutarčių kredito ir palūkanų mokėjimams padengti. Dėl šios priežasties atsirado mokėjimų vėlavimai pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutartį Nr. 031-47168 ir bankas nutraukė kredito sutartį. Ieškovo nuomone, pats bankas sudarė sąlygas, kad formaliai buvo pažeidžiamas visų trijų sutarčių vykdymas. Jeigu bankas iš teatro veiklos gaunamas lėšas būtų skirstęs visų pirma visiems paskolos Nr. 031-47168 mokėjimams vykdyti, tai ši sutartis nebūtų buvusi pažeista ir jos nebūtų reikėję nutraukti prieš terminą. Bankas neteisingai paskirstydamas įmokas pažeidė CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatą ir dėl to buvo pažeistas prievolių pagal kredito sutartį Nr. 031-47168 vykdymas. Nurodė, kad kreditoriaus kaltė pasireiškia neteisingu įmokų skirstymu, dėl to įmonė nebeteko galimybės tinkamai vykdyti kredito sutartį. Bankas nesilaikė principo, kad kiekvienam verslo projektui finansuoti skirta paskola grąžinama iš esmės iš atitinkamo verslo gaunamų pajamų, tuo pažeidė bendradarbiavimo principą, todėl bankas nepagrįstai nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir šis kredito sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinio netenkino.
Nurodė, kad iš 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutarties turinio matyti, kad šalys 14.4.3 punktu susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, pranešęs kredito gavėjui prieš dešimt kalendorinių dienų, nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas. Ieškovas, pasirašydamas kredito sutartį su tokia kredito sutarties sąlyga sutiko. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas tinkamai nevykdė kredito sutarties sąlygų, t. y. ilgiau kaip 14 dienų negrąžino kredito dalies, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl atsakovas, remdamasis kredito sutarties 14.4.3 punktu, įspėjo ieškovą apie kredito sutarties nevykdymą bei nustatė terminą įsiskolinimui padengti. Ieškovas per atsakovo nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, per papildomą terminą negrąžino skolinių įsipareigojimų, todėl atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovas kredito sutarties nutraukimo tvarkos nepažeidė.
Teismas nustatė, kad šalys sudarydamos 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutartį susitarė, kad iš visų sumų, gautų kredito gavėjo įsiskolinimams pagal kredito sutartį padengti, pirmiausia padengiamos mokėtinos palūkanos, po to – grąžintina kredito suma, po to – kitos mokėtinos pagal kredito sutartį sumos, galiausiai – priskaičiuoti delspinigiai. Tuo atveju, jei kredito gavėjas turės įsiskolinimų bankui ir pagal kitas kredito sutartis, bankas nepriklausomai nuo kredito gavėjo ar kitų asmenų nurodytos mokėjimo paskirties turi teisę savo nuožiūra paskirstyti, kokie įsiskolinimai ir pagal kokias sutartis yra dengiami iš gautų sumų (Kredito sutarties 16 p.). Teismas sprendė, kad esant tokiam šalių susitarimui atsakovas skirstydamas ieškovo gautas lėšas kitų įmokų pagal kitas kredito sutartis dengimui veikė teisėtai ir nei CK 6.55 straipsnio, nei kredito sutarties sąlygų nepažeidė. Teismas nesutiko su ieškovu, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo principą, nes atsakovas informavo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą, pakeitė kredito sutarčių sąlygas, kurias siūlė ieškovui pasirašyti, ir tokiu būdu sudarė sąlygas ieškovui lengviau vykdyti įsipareigojimus, tačiau ieškovas kredito sutarčių pakeitimo projektų nepasirašė. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad būtent ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nedėjo jokių pastangų įsipareigojimams įvykdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, tretieji asmenys A. S. , A. S. IĮ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė klaidą taikydamas CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įstatymas leidžia skirstyti įmokas pagal šalių susitarimą tik tada kai yra situacija, jog esant kelioms skoloms vienų grąžinimo terminas suėjęs, kitų nesuėjęs. Tuo tarpu esant kitiems kelių skolų grąžinimo atvejams įstatymas nenumato, kad galima įmokas skirstyti kitaip, nei numato įstatymas, t. y. pagal šalių susitarimą. Apeliantų manymu, kiti penki minėtoje normoje nustatyti atvejai dėl įmokų skirstymo esant kelioms skoloms yra reglamentuojami imperatyviai, t. y. įmokos turi būti skirstomos taip, kaip numatyta įstatyme ir šalių susitarimu tokio reglamentavimo pakeisti negalima. Dėl šios priežasties kredito sutarties Nr. 031-47168 16 punkto nuostatos prieštarauja paminėtoms CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatoms, yra niekinės ir teismas jomis neturėjo vadovautis. Nagrinėjamu atveju UAB „Pajūrio viešbučiai“ turėjo keletą skolų ir visų grąžinimas buvo užtikrintas, todėl skirstant įmokas turėjo būti vadovaujamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, jei visos skolos vienodai varžo, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Skola pagal kredito sutartį Nr. 031-47168 yra seniausia. Dėl nurodytos priežasties atsakovas gautas įmokas privalėjo skirti seniausios skolos padengimui. Pažymėtina, kad įmokų skirstymas šiuo atveju turėjo esminės reikšmės, nes vykdant veiklą kuri buvo finansuota iš kredito sutarties Nr. 031-47168, buvo gaunama pakankamai lėšų šios kredito sutarties įmokoms padengti ir tai patvirtina ieškinyje pateikti duomenys bei pridėti įrodymai. Tačiau atsakovui skirstant lėšas visoms trims kredito sutartims įmokėtų lėšų nepakako visų kredito sutarčių mokėjimams padengti, todėl atsakovo veiksmų dėka buvo sudaryta situacija, kai gavosi visų trijų kredito sutarčių pažeidimas, nes nepakako visoms trims kredito sutartims padengti įmokamų sumų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB bankas ,,Snoras“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutarties Nr. 031-47168 16 punkto nuostatoje, numatančioje kreditoriaus teisę paskirstyti įmokas nėra nustatyti jokie įmokų skirstymo kriterijai, kurie prieštarautų CK 6.55 straipsnio 2 dalies normai, be to, kredito sutarties 16 punkte numatyta atsakovo teisė neatsižvelgti į ieškovo ar kitų asmenų nurodytą mokėjimo paskirtį atitinka CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatą, iš kurios turinio matyti, kad skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo kontrolė tenka kreditoriui. Be to, CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, jog esant kelioms skoloms, kurios vienodai varžo skolininko teises, pirmiausia turi būti užskaitoma seniausia skola, įtvirtina skolų dengimo eiliškumą atsižvelgiant į tai, kada buvo suėjęs terminas skolai, o jei sutartyje numatyti daliniai mokėjimai - eilinei įmokai, sumokėti, t. y. kada atsirado skola, o ne į tai, kada buvo sudarytos atitinkamos kredito sutartys, kurių pagrindu atsirado skola. Pažymėtina, kad nors visos trys kredito sutartys sudarytos ne tą pačią dieną, tačiau daliniai mokėjimai turėjo būti atlikti periodiškai kiekvieną mėnesį pagal visas tris sutartis. Kaip matyti iš pačio ieškovo prie ieškinio pridėto 2008 m. lapkričio 12 d. pranešimo dėl įmonės įsipareigojimų pagal kredito sutartis nevykdymo, įsiskolinimą pagal 2007 m. liepos 18 d. kredito sutartį Nr. 031-47391 buvo vėluojama dengti 63 dienas, pagal 2006 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. 031-47323 - 51 dieną, pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutartį Nr. 031-47168 - 55 dienas. Taigi, sprendžiant iš to, kad vėlavimo dienų skaičius pagal visas kredito sutartis buvo beveik vienodas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas skirstydamas iš ieškovo gautas lėšas vadovavosi CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir dengdavo seniausiai atsiradusias skolas. Šį faktą patvirtina ir ieškovo ieškinyje pateikiama įmokų paskirstymo pagal visas tris kredito sutartis lentelė. Atsakovui nukreipus iš ieškovo gautas įmokas tik 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutarties Nr. 031-47168 vykdymui, būtų pripažįstama, jog pats atsakovas leido pažeisti ieškovui prievolių įvykdymo terminus pagal kitas kredito sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Apeliaciniame skunde keliamas iš esmės vienas pagrindinis klausimas dėl įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, reglamentuojančios teisės normos aiškinimo ir taikymo.
Įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklės reglamentuotos CK 6.55 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. CK 6.55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo - seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje šalis siejo kelios sutartinės prievolės, t. y. be kitų sutarčių tarp šalių 2005 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47168, pagal kurią bankas suteikė 1 500 000 Lt kreditą videoteatrui 4D System įsigyti, 2006 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47323, pagal kurią bankas suteikė 4 953 000 Lt kreditą, 2007 m. liepos 18 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47391, pagal kurią bankas suteikė 2 000 000 Lt kreditą. Visi šie ieškovo skoliniai įsipareigojimai buvo užtikrinti hipoteka.
Apeliantų nuomone, seniausia kredito sutartis Nr. 031-47168, todėl pirmiausia turėjo būti dengiama skola pagal šią sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai siaurina seniausios skolos sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta pati kredito sutartis, nagrinėjamu atveju seniausia skola turi būti laikoma ta skola, kurios mokėjimo terminas suėjo pirmiausia. Kaip nurodė ieškovas ir pažymėjo atsakovas, nutraukiant sutartis visų šių trijų kreditų mokėjimo terminai buvo pradelsti iš esmės tokį patį laiko tarpą – mokėjimai pagal sutartį Nr. 031-47168 pradelsti 55 dienas, pagal sutartį Nr. 031-47323 – 51 dieną, pagal sutartį Nr. 031-47391 – 63 dienas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalies norma – imperatyvi, nes, kaip jau minėta, joje yra nuoroda į galimą kitokį šalių susitarimą. Toks susitarimas užfiksuotas kredito sutarčių 16 punkte.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę kreditoriui (atsakovui) spręsti, jog ieškovas visų pirma ketina sumokėti skolą pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 031-47168. Nors visų trijų minėtų kredito sutarčių 16 punktas numato, jog atsakovas nepriklausomai nuo kredito gavėjo (ieškovo) ar kitų asmenų nurodytos mokėjimo paskirties turi teisę savo nuožiūra paskirstyti, kokie įsiskolinimai ir pagal kokias sutartis yra dengiami iš gautų sumų, tačiau nagrinėjamu atveju bankas (atsakovas) net neturėjo galimybės atsižvelgti/neatsižvelgti į ieškovo (ar kito skolą mokančio asmens) nurodytą mokėjimo paskirtį, nes tokio nurodymo, kaip minėta nebuvo. Kadangi dėl kitokios mokėjimų įskaitymo tvarkos šalys nebuvo susitarusios, o atsakovas konkrečios apmokamos prievolės nenurodė, toks ieškovo atliktas lėšų paskirstymas atitinka CK 6.55 straipsnio 2 dalį (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nevertina tos aplinkybės, kad pagal sutartį Nr. 031-47168 įsipareigojimai pradelsti buvo 4 dienomis seniau, lyginant su sutartimi Nr. 031-47323, nes nei viena iš šalių nepasisakė apie šio termino įtaką ieškovo mokėjimų paskirstymui (CPK 178 str.).
Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto argumentus dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Įrodymų, pagrindžiančių atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.