- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- I-176-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02425-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 22.4Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato M. B., kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-4 b. l.), prašydamas panaikinti 2016 m. spalio 4 d. Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos sprendimą Nr. (5.34)3B-10094, kuriuo atsisakyta įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02, ir įpareigoti atsakovą šį laikotarpį į stažą įskaityti.
Pareiškėjas skunde, jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas baudžiamosios bylos medžiagoje Nr. 07-1-302-12 dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės Šiaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, vykdydamas pareigas savo naudai priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 str. 4 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą pareiškėjas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų 3 mėnesiams, t.y. iki 2012-07-02, vėlesnėmis Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis nušalinimas buvo tęsiamas iki 2014-07-02. 2015 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-8-354/2015 pareiškėjas buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nuosprendį paliko galioti. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu įskaityti jo nušalinimo nuo pareigų laiką nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02 į tarnybos stažą. Atsakovas 2016 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (5.34)3B-10094, kuriuo nutarė pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsakovas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ne jis pareiškėją buvo nušalinęs nuo pareigų, ir dėl to negali spręsti, ar teismo vykdytas nušalinimas pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. LR Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Pareiškėjas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl akivaizdu, kad nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios pareiškėjo nušalinimą, o tai be jokių išlygų suponuoja atsakovo pareigą įskaityti pareiškėjo nušalinimo laiką į pareiškėjo tarnybos stažą.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (1 t., 175-179 b. l.) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02, kai pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos teismo nutartimis jo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso metu, darbdaviui vykdant įstatymų nustatytų subjektų sprendimus šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, todėl teismo nutartys dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02 buvo privalomos vykdyti, pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų darbdavio iniciatyva. Pareigūno nušalinimas nuo tarnybos ne darbdavio, bet kitų įstatymų įgaliotų subjektų sprendimu įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatyme. Iki 2013 m. liepos 1 d. galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis nustatė, kad valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Nuo 2013-07-02 Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas eiti pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atveju, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, reguliuojant nušalinimo nuo tarnybos teisinius santykius, susiklosčiusius ne tarp darbdavio ir pareiškėjo, o tarp pareiškėjo ir kitų įstatymų įgaliotų subjektų, turinčių nušalinimo teisę, darbdaviui tik vykdant jų privalomus vykdyti nurodymus. Byloje ginčas kyla dėl nušalinimo nuo pareigų, dėl kurio sprendimą priėmė ne darbdavys, t.y. nušalinimas buvo vykdomas ne darbdavio iniciatyva atliekant tarnybinį patikrinimą ar esant kitoms nuo darbdavio valios priklausančioms aplinkybėms, o teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Jokie teisės aktai nenustato darbdaviui teisės kvestionuoti ar vertinti teismo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtų sprendimų, be to, tokiais atvejais darbdavys nebūna vykdomo baudžiamojo proceso dalyvis, nevertina baudžiamosios bylos medžiagos, kaip ir nevertina, ar yra pagrindas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų, t.y., ar valstybės tarnautojas savo buvimu tarnyboje trukdys greičiau ar nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba ar yra reikalinga užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, darbdavys teisės aktų nėra įgaliotas priimti sprendimo ir dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Darbdavys spręsti klausimus, nustatytus Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, gali tik tuo atveju, kai tai susiję išimtinai su darbdavio ir darbuotojo santykiais – kai sprendimą dėl nušalinimo priėmė pats darbdavys savo iniciatyva. Tik tokiu atveju įvertinęs priežastis, lėmusias valstybės tarnautojo nušalinimą nuo pareigų ir nušalinimo taisyklių laikymąsi, darbdavys galėtų nustatyti, ar jo iniciatyva vykęs nušalinimas buvo teisėtas, pagrįstas ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios nušalinimą. Pareiškėjo nuomonė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas prilygintas faktui, jog nušalinimas yra nepagrįstas arba kad nepasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio, kuriame nurodytos nušalinimo priežastys, susijusios ne tik su įtariamojo galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo nutarčių dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos, pareiškėjas buvo nušalinamas ir tuo pagrindu, kad nekliudytų teisminiam procesui, nesiektų jį pakreipti jam palankia linkme, gindamas save. Šis nušalinimo pagrindas nepriklauso nuo to fakto, ar kaltinamasis iš tikrųjų įvykdė veikas, dėl kurių buvo kaltinamas, o priklauso nuo paties kaltinamojo elgesio baudžiamajame procese, todėl išteisinus pareiškėją negalima daryti išvados, kad nušalinus jį nuo pareigų dėl trukdymo teisminiam procesui, ši aplinkybė nepasiteisino ar buvo nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (5.34)3B-10094, kuriuo atmestas pareiškėjo E. R. 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymas ir atsisakyta įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. Muitinės departamento generaliniam direktoriui padavė prašymą „Dėl neįskaičiuoto darbo stažo“, kuriuo prašė nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. liepos 2 d. įskaityti į valstybės tarnybos ir darbo Lietuvos Respublikos muitinėje stažą (1 t., 180 b. l.). Šį pareiškėjo prašymą 2016 m. rugsėjo 30 d. posėdyje svarstė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-304 sudaryta komisija, kuri nutarė Muitinės departamento generaliniam direktoriui pasiūlyti priimti sprendimą dėl E. R. laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpio į tarnybos Lietuvos valstybei ir tarnybos muitinėje stažą neįskaityti (1 t., 181, 182-183 b. l.). Muitinės departamentas 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. (5.34)3B-10094 (1 t., 184 b. l.) pareiškėjui atsakė, kad nėra pagrindo įskaityti laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02 į tarnybos Lietuvos valstybei ir Lietuvos muitinėje stažą, nes nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nėjo pareigų Lietuvos muitinėje ir darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, nurodė, kad pareiškėjas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva, o baudžiamajame procese taikant procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų, darbdavys teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliotas priimti sprendimo dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. R. 2016 m. spalio 23 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Iškelta civilinė byla Nr. 2-10807-841/2016 (Nr. 2-70-3-09354-2016-2), kuri 2016 m. lapkričio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi perduota nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teismui, byla iš esmės nėra išnagrinėta.
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad E. R. nuo Klaipėdos teritorinės muitinės Mobilių grupių skyriaus Šiaulių poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigų buvo nušalintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi, vėlesnėmis Šiaulių miesto apylinkės teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2014 m. liepos 2 d. Pareiškėjas nuo pareigų nušalintas nuo 2012-04-03, jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšio paėmimo už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-354/2015 E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-177/2016 Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinimų E. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, todėl jis išteisinamas. Toks procesinis sprendimas rodo, jog E. R. buvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1803-502/2015, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011 motyvais, pažymėjo, kad teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, apgina nepagrįstai apkaltinto asmens garbę, orumą, sugrąžina jo gerą reputaciją, t. y. tokį asmenį reabilituoja, ir padarė išvadą, kad nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais, visišką atkūrimą.
Nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tarnybos stažą. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas, metų skaičius ir nurodyti stažo skaičiavimo laikotarpiai. Pagal Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Taigi, pagal Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas tam, kad valstybės tarnautojui į tarnybos stažą būtų įskaitytas jo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpis, būtina kad būtų pripažinta, jog valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba nepasitvirtintų aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikinas nušalinimas nuo užimamų pareigų pareiškėjui buvo taikomas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kuri buvo baigta išteisinamuoju Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-354/2015, nuosprendis priimtas reabilituojančiais pagrindais, todėl pripažintina, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtino. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-756/2016).
Atsakovas teigia, kad negali įskaityti laikino nušalinimo laiko į valstybės tarnybos stažą, nes šiuo atveju laikinas nušalinimas buvo pritaikytas ne darbdavio iniciatyva, o baudžiamajame procese taikant procesinę prievartos priemonę, teismo nutartys nuo pareiškėjo nušalinimo jam buvo privalomos vykdyti, todėl jis negali vertinti, ar buvo pagrindas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalis nustato, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Darbdavys šios nutarties nevykdyti negali, tačiau sprendžiant tarnybos stažo įskaitymo klausimą, nėra svarbu, kokiu būdu elgėsi darbdavys. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis įtvirtina asmens reabilitavimo priemonę jo neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atveju, tuo darbdaviui sukuriama nauja vykdytina pareiga reabilituoti asmenį. Asmens reabilitavimas – jo vėliau paaiškėjusio nepagrįsto teisių ribojimo pašalinimas, turi asmenį grąžinti į tokias sąlygas, kokiomis jis būtų buvęs, jei prieš asmenį nebūtų naudojamos baudžiamojo proceso prievartos priemonės. Stažo įskaitymas taip pat negali būti suprantamas kaip naujai reabilituojamam asmeniui suteikiama anksčiau neturėta teisė, kadangi jis buvo įgijęs šios teisės turėjimo pagrindą iki procesinės prievartos priemonės pritaikymo.
Taigi priimdamas prašomą panaikinti sprendimą, Muitinės departamentas veikė neteisėtai, todėl 2016 m. spalio 4 d. Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos sprendimas Nr. (5.34)3B-10094 naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02, todėl sprendimu nustatomas įpareigojimas atsakovui atlikti šiuos veiksmus.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo E. R. skundą tenkinti.
Panaikinti 2016 m. spalio 4 d. Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos sprendimą Nr. (5.34)3B-10094 ir įpareigoti atsakovą įskaityti E. R. nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2014-07-02 į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.