Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-429-544-2014

2014 m. birželio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1776-837-2014 pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014-01-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl atsisakymo civilinio proceso tvarka pateikti ieškinį teismui panaikinimo, ir

NUSTATĖ:Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014-01-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl atsisakymo civilinio proceso tvarka pateikti ieškinį teismui dėl 2006-12-28 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 277 pripažinimo negaliojančiu bei Panevėžio apskrities viršininko 2007-05-03 sprendimo Nr. 106610-1940 panaikinimo ta dalimi, kuria B. S. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad CK ir CPK numatytų atvejų, kai prokurorai privalo ginti viešąjį interesą, sąrašas nėra baigtinis. Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuojama byla, ar ne. Prokurorui kreipusis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, galutinį sprendimą ar pažeistas viešasis interesas priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas. LR Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. LR Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Nutarimo teiginiai, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad K. T. ir G. B. jo tėvo atžvilgiu sukčiavo bei kad pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1d. požymių bei suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str. ir 300 str. 1 d., yra nepagrįsti ir atmestini. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-19 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas A. S. pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad UAB „Geodeziniai darbai“ geodezininkas K. T. 2006-12-28 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 277, kuriuo buvo įformintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paženklinimas, nedalyvaujant ir nežinant jo tėvui V. S. – gretimo žemės sklypo savininkui. Paminėtą aktą 2007-02-07 savo parašu patvirtino (suderino) Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas G. B.. Pareiškėjo manymu minimas aktas surašytas grubiai pažeidus galiojančius teisės aktus ir pagal šį neteisėtą aktą buvo suformuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), paimant dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi jo tėvas, su jame esančiais oficialiai įregistruotais pastatais ir statiniais, taip pareiškėjo tėvui padarant didelę žalą. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, sukčiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo, patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn bei ginant viešąjį interesą civilinio proceso tvarka pateikti ieškinį teismui dėl UAB „Geodeziniai darbai“ geodezininko K. T. surašyto 2006-12-28 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 277 pripažinimo negaliojančiu nuo jo surašymo momento bei Panevėžio apskrities viršininko 2007-05-03 sprendimo Nr. 106610-1940, panaikinimo ta dalimi, kuria B. S. natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras priėmė 2014-01-27 nutarimą netekinti pareiškimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-02-12 nutartimi pareiškėjo A. S. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014-01-27 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos, atmetė. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės susijusios su privataus, o ne su viešojo intereso gynimu. Pareiškėjas ir kiti asmenys jau realizavo teisę į teisminę gynybą (2008-10-20 civilinė byla Nr. 2-1500-452/2008, 2009-11-19 civilinė byla Nr. 2-34-400/2009, 2012-09-19 civilinė byla Nr. A2-3700-755/2012). Pagal LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas ne bet kokiu, o viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Savo veikloje prokuroras vadovaujasi prokuroro nepriklausomumo principu (LR prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, o kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Tenkindamas skundą teismas gali tik panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti prokurorą atlikti skundo tyrimą iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos prokuratūra, tirdama pareiškėjo skundą, įvertino pareiškėjo nurodytus faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo ištirtos pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu. Jokių naujų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikta. Prokuroro veiksmuose pareiškimo tyrimo pažeidimų nenustatyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2014-03-19 nutartį ir įpareigoti prokurorą atlikti skundo tyrimą iš naujo, surenkant ir įvertinant įrodymus dėl aplinkybių, nurodytų pareiškėjo 2014-01-14 pareiškime dėl nusikalstamų veikų (dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, sukčiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo). Nurodo, kad nutartis priimta neįsigilinus į bylos esmę, neteisingai vertinat ir interpretuojant LAT praktiką bei skunde nurodytas aplinkybes ir faktinius duomenis, todėl yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas, nagrinėdamas jo skundą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, turėjo patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prokuroras, prieš padarydamas išvadą, kad nėra jokio pagrindo prokurorui civilinio proceso tvarka pateikti ieškinį teismui, 2014-01-14 pareiškime jo nurodytų eilės įstatymų pažeidimų ir nurodytų aplinkybių netyrė, įrodymų nerinko ir jų neanalizavo, o tik apsiribojo vienu sakiniu, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog V. S. pats ar per atstovą civilinio proceso tvarka negalėtų ginti savo galimai pažeistų teisių. Nurodyti proceso normų pažeidimai (įrodymų nerinkimas ir neanalizavimas) yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą prokuroro nutarimo dalį dėl LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. nuostatų pažeidimo. Nutartyje teismas be pagrindo teigia, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo ištirtos prašymo nagrinėjimo metu, o prokuroro veiksmuose pareiškimo tyrimo pažeidimų nenustatyta, nes 2014-01-14 pareiškime dėl nusikalstamų veikų pateikė pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau jie nebuvo patikrinti ir išnagrinėti.Atsiliepime į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra prašo apelianto skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis buvo priimta teisingai ir pagrįstai. Atskirajame skunde nenurodyta argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kurios yra argumentuotos, detaliai aptaros ir pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad prokuroras imperatyviai ir vadovaudamasis vien tiktai pareiškėjo įsitikinimu privalo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės susijusios su privačiais interesais, o ne su viešojo intereso gynimu. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad pareiškėjas ir kiti asmenys jau realizavo teisę į teisminę gynybą. Įstatymų leidėjas nenumatė viešojo intereso sąrašo ir suteikė teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. 2014-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškėjo A. S. skundo dalį dėl 2014-01-27 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, atmetė. 2014-03-19 Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, jį atmetė ir paliko galioti 2014-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjo skundą, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių prokuroro teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, aiškinimo ir taikymo (CPK 49 straipsnis). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl jiems pritariant jie visi nekartojami. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014-03-19 teismo nutartį ir įpareigoti prokurorą atlikti jo pateikto skundo tyrimą iš naujo, surenkant ir įvertinant įrodymus dėl aplinkybių, nurodytų pareiškėjo 2014-01-14 pareiškime dėl nusikalstamų veikų (dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, sukčiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo).Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2014-01-27 nutarimo, kuriuo buvo: 1) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. S. skundą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. požymių bei suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str. ir 300 str.; 2) atsisakyta civilinio proceso tvarka pateikti ieškinį teismui dėl 2006-12-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 277 pripažinimo negaliojančiu bei Panevėžio apskrities viršininko 2007-05-03 sprendimo Nr. 106610-1940, panaikinimo ta dalimi, kuria B. S. natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-19 įsiteisėjusia 2014-02-12 nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo A. S. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R. D. 2014-01-27 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėta ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 47). Skundžiama 2014-03-19 nutartimi buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuratūros atsisakymo civilinio proceso tvarka pateikti teismui ieškinį.Vertinant atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (19 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 ir kt.).Apeliantas nurodo, kad prokuroras savo 2014-01-27 nutarime dėl jo 2014-01-14 pareiškime nurodytų nusikalstamų veikų (dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, sukčiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo) nurodytų aplinkybių jokių įrodymų nerinko ir jų neanalizavo, nors jo pareiškime buvo nurodyta visa eilė pažeidimų, kas sudaro pakankamą pagrindą panaikinti prokuroro nutarimą dėl LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. nuostatų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.Prokuroras 2014-01-27 nutarime pasisakė ir dėl pareiškėjo nurodytų nusikalstamų veikų, ir dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 6-8). Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo dalį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamaja tvarka ir šį skundą atmetęs įsiteisėjusioje 2014-02-14 nutartyje pasisakė, kad nenustatyta nei vieno tariamos nusikalstamos veikos požymio (pareiškėjo netenkinančio akto surašymas savaime neparodo, jog yra įvykdyta nusikalstama veika), iškilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka (b. l. 47). Taigi, dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir dėl, jo manymu, buvusių nusikalstamų veikų yra pasisakęs ne tik prokuroras savo nutarime, bet ir teismas nutartimi, kuri jau yra įsiteisėjusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad Panevėžio apygardos prokuratūra, tirdama pareiškėjo skundą, įvertino pareiškėjo nurodytus faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo ir vertino bei argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliantas nepateikė argumentų ir nepagrindė, kad išdėstytas jo aplinkybes viešojo intereso aspektu reikėtų vertinti kitaip nei įvertino prokuroras savo nutarime ir teismas nutartyje.Teismas tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo. Dėl to, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį, tai teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą su minėto pobūdžio ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek prokuratūra, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, kad naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra pagrindo. Nesutikti su minėtomis išvadomis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Todėl, jei pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, jis turi teisę pats kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš LITEKO informacinės sistemos, šią teisę pareiškėjas jau yra įgyvendinęs (2008-10-20 civilinė byla Nr. 2-1500-452/2008, 2009-11-19 civilinė byla Nr. 2-34-400/2009, 2012-09-19 civilinė byla Nr. A2-3700-755/2012).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.