Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimu buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. 18.05 val. Vilniuje, Paberžės g., V. L. ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje perėjimui vietoje (įvykio vietoje nebuvo nei pėsčiųjų perėjos, nei sankryžos) neįsitikinusi, kad nėra artėjančių automobilių, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, taip sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį prie jos artėjusiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. O. (A. O.), dėl to buvo partrenkta minėtu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis VW Passat. Nutarime konstatuota, kad V. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, požymių, nes buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 42 ir 44 punktų reikalavimai, tačiau jai, padariusiai teisei priešingą veikimą, nebuvo suėję 16 metų, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Institucijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu dėl anksčiau paminėto įvykio A. O. pripažinta nukentėjusiąja.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi, pareiškėjos D. L. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimą, nurodydamas, kad V. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje, o ne ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymių, tačiau taip pat konstatavo, jog administracinio nusižengimo teisena negalima, nes V. L. tuo metu buvo jaunesnė nei 16 metų. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nukentėjusioji A. O. prašo minėtą nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimą.

3.1. Nukentėjusiosios teigimu, nagrinėjamu atveju, pėsčioji V. L. ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje perėjimui vietoje, neįsitikino, kad nėra artėjančių automobilių, taip pažeisdama ne tik KET nustatytas pėstiesiems keliamas pareigas ir teises, bet ir sudarydama netikėtą ir neišvengiamą kliūtį, dėl kurios automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojai buvo padaryta žala. Tokie pėsčiosios V. L. veiksmai atitinka ne tik ANK 428 straipsnio 1 dalį, tačiau ir ANK 428 straipsnio 3 dalį.

3.2. Skunde nurodoma, jog byloje surinktos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktą, kad tiek automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, tiek pėsčiajai V. L. matomumą ribojo pravažiuojantis autobusas. Tai pagrindžia ir Institucijos 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimas. Faktą, kad eismo įvykio metu matomumas buvo ribojamas autobuso, patvirtina ir 2020 m. kovo 10 d. paties A. O. paaiškinimas. Apeliantės manymu, teismas neįvertino A. O. paaiškinimo aplinkybių, kad matomumas buvo blogas dėl su juo prasilenkiančio autobuso iš karto po eismo įvykio. A. O. per ganėtinai trumpą laiką po įvykio negalėjo sugalvoti tikrovės neatitinkančių faktų, todėl teiginiai, kad jo parodymai nelaikytini visiškai objektyviais, nes jis gali neprisiminti įvykio aplinkybių, ar kad jis gali nurodyti tam tikras aplinkybes sau palankia linkme, yra neteisingi. Atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1057 (21) išdėstyta antroji išvada, kad automobilio vairuotojas, važiuodamas 30-35-40 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti iš už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui, yra teisinga.

3.3. Apeliantė pažymi, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarime teisingai nurodyta, kad kelio ruože, paženklintame kelio ženklu „Vaikai“ vairuotojai turi būti ypač dėmesingi ir turėtų tikėtis, kad važiuojamoje dalyje gali atsirasti vaikų, tačiau priešpriešinis transportas, važiuojantis savo eismo juosta, negali būti įvardintas kaip kliūtis ir vien jo buvimas neįpareigoja vairuotoją stabdyti ar, tuo labiau, sustoti. Šioje situacijoje vairuotojui A. O. matomumą ribojo priešpriešine kelio juosta važiavęs autobusas, tačiau, laikydamasis saugaus leistino greičio, vairuotojas neturėjo pareigos sustoti ar dar labiau sulėtinti greičio, kol prasilenks su autobusu. Nurodo, kad vairuotojas A. O. laikėsi visų būtinų reikalavimų atsakingam vairuotojui, kuris važiuoja kelio ruožu, paženklintu kelio ženklu Nr. 105 „Vaikai“.

3.4. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu judėjo pėsčioji V. L.. Faktą, anot jos, jog pėsčioji judėjo greičiau, nei paprastai eidama, patvirtina ne tik A. O. paaiškinimai, kuriais teismas nesivadovavo, tačiau ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniai pranešimai. Be to, pati V. L. apklausta nurodė, kad skubėjo į autobusą, nes jie retai važiuoja. Todėl atmestini jos parodymai, teismui duoti 2021 m. lapkričio 9 d., neva ji ėjo paprastai - nei greitai, nei lėtai. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad vairuotojas važiavo įvykio metu per vidurį savo eismo juostos, o ne arčiau ašinės linijos, kur neva stovėjo V. L.. Akivaizdu, kad pats susidūrimas įvyko ne prie pat abi eismo juostas skiriančios linijos (kaip nurodo V. L.), o jau šiek tiek labiau pasislinkus į A. O. važiuojamąją dalį. Laikant teisingais V. L. parodymus, tai susidūrimas turėjo įvykti prie pat abi eismo juostas skiriančios linijos. Šios aplinkybės paneigia ir V. L. parodymus, neva ji kelio viduryje tik pradėjo žengti žingsnį, ir A. O. automobilis ją patrenkė, ar, kad ji kelio viduryje apsidairė į abi puses, nepamatė automobilių ir žengė žingsnį į kitą važiuojamąją dalį. Tokiu atveju, jei V. L., apsidairiusi kelio viduryje, nematė automobilių, ji nebūtų patrenkta. Tokios mergaitės nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumai bei prieštarauja automobilio apgadinimų pobūdžiui.

3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. L. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji, eidama per kelią, sustojo kelio viduryje, kad pasižiūrėtų, ar yra automobilių, nepamatė automobilio, nespėjo nei žingsnio žengti, kai ją partrenkė automobilis. Akivaizdu, kad V. L. pati atsitrenkė į automobilio VW Passat kairės pusės šoną, kadangi buvo apgadinti kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durelės, priekinės kairės pusės sparnas ir kt., o ne automobilio priekis, kas pagrindžia faktą, kad V. L. bėgo per kelią ir taip sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį, kadangi VW Passat vairuotojas niekaip negalėjo išvengti susidūrimo su ja.

3.6. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. visiškai nevertino A. O. paaiškinimų, nors jo paaiškinimai nesikeitė, buvo nuoseklūs, tik patikslinant jo važiavimo greitį nuo 40 km/h iki 30-35 km/h. Pažymima, jog teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai - tarnybinis pranešimas, eismo įvykio planas, eismo įvykio schemos, nuotraukos - taip pat neleidžia neabejotinai pripažinti, kad V. L. veiksmuose yra ANK 428 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau tokios išvados motyvų ir argumentų nepateikė, tuo pažeisdamas teismo motyvavimo pareigą. Minėti įrodymai kaip tik ir patvirtina, kad V. L. prieš susidūrimą su automobiliu bėgo.

3.7. Nukentėjusiosios nuomone, visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės akte Nr. 11-1057 (21) nurodytas išvadas, kad „automobilio vairuotojas, važiuodamas 30-35-40 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti iš už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui“ bei „pėsčiosios veiksmai - kirto važiuojamąją dalį ne per pėsčiųjų perėją ir judėjo važiuojamąja dalimi prieš artėjantį automobilį VW Passat, dėl ko buvo jo partrenkta, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“. Taigi, dėl pėsčiosios V. L. kaltų veiksmų buvo padaryta žala automobiliui VW Passat, todėl jos veiksmai akivaizdžiai atitinka ANK 428 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimą. Atsiliepime nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartyje padaryta išvada, jog V. L. galėjo nematyti atvažiuojančio automobilio dėl savo amžiaus, nes ji, duodama parodymus, aiškiai nurodė, kad pažiūrėjo tiek į kairę, tiek į dešinę, t. y. elgėsi atsakingai. Institucijos nuomone, negalima atmesti tos aplinkybės, kad objektas, trukdęs eismo dalyviams laiku pastebėti vienas kitą, buvo būtent autobusas. Be to, šią aplinkybę akcentavo ir Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas ištirti, ar autobusas sudarė kliūtį priešprieša važiuojančiam A. O.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju apeliantė kategoriškai siekia įrodyti, kad V. L. eidama per gatvę sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį prie jos artėjančiam automobiliui VW Passat, dėl ko buvo apgadinta A. O. vairuojama transporto priemonė. Tuo pagrindu prašo palikti galioti Institucijos 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimą, kuriuo konstatuota, jog V. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje požymių, nors V. L. padariusiai šį nusižengimą, nebuvo suėję 16 metų, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta.

6. ANK 428 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama. To paties straipsnio 3 dalyje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Akivaizdu, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą bei priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Pabrėžtina, jog darant išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties elementą – priežastinį ryšį, svarbu nustatyti ir įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus kelyje, eismo sąlygas bei kitas faktines įvykio aplinkybes, veiksnius, galėjusius turėti įtakos padariniams atsirasti, atsižvelgti į KET reikalavimus, kurių privalėjo laikytis eismo dalyviai konkrečioje eismo situacijoje.

8. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d., 18.05 val., Vilniuje, Paberžės g., V. L. važiuojamoje kelio dalyje buvo partrenkta automobilio VW Passat. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. O.. Kita vertus, kaip minėta, kyla būtinybė nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, kurios leistų įvertinti, kas kaltas dėl eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

9. V. L. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad ji ėjo per kelią (ne per pėsčiųjų perėją) į kitą gatvės pusę paprastai – nei greitai, nei lėtai, tuo metu nebuvo autobuso. Nusprendusi pereiti kelią, kad būtų greičiau, perėjo pusę kelio, sustojo kelio viduryje pažiūrėti, ar nėra automobilių, jų nematė, padarė vieną žingsnį ir ją partrenkė automobilis (Vilniaus miesto apylinkės teismo skundo byla b. l. 25-26).

10. A. O. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad gatvės, kuria važiavo įvykio dieną pradžioje ir jos gale stovi ženklas „Vaikai“, greičio ribojimas 40 km/h. Buvo šviesus paros metas, sausa, lietaus nebuvo. Gatvė su priešpriešine eismo juosta susideda iš dviejų juostų, jis važiavo savo juostos viduriu. Susidūrimas įvyko už pėsčiųjų perėjos apie 100–150 m. Parodė, kad pamatė mergaitę tik beveik tą pačią sekundę, kai ji atsitrenkė į automobilį. Liudytojas nurodė, kad tuo metu priešpriešinėje eismo juostoje važiavo autobusas. Pravažiavus pėsčiųjų perėją ir prasilenkiant su autobusu, netikėtai iš galo išbėgo mergaitė. Jis nematė ar mergaitė bėgo, ar ėjo. Taip pat nurodė, kad jis važiavo leistinu 40 km/h greičiu, gal 30–35 km/h. Pamatęs mergaitę jau smūgio metu, nes ten kelias siauras, iš karto pradėjo stabdyti automobilį. Kontaktas įvyko su automobilio kairės pusės sparnu (Vilniaus miesto apylinkės teismo skundo byla b. l. 26-29).

11. Kaip matyti iš įvykio dalyvių paaiškinimų, pastarųjų parodymai kardinaliai skiriasi. Tačiau apygardos teismui šiuo atveju nekyla abejonių, jog V. L. veiksmai neatitiko KET 9, 42 ir 44 punktų reikalavimų. Tuo pačiu sutiktina ir su apylinkės teismo išvadomis, kurios yra pagrįstos teismo posėdyje apklausto eksperto R. M. parodymais, o būtent, atsižvelgus į tai, kad liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, buvo atliekamas pėsčiosios ir automobilio vairuotojo nurodytų aplinkybių tyrimas, buvo sudaryta schema pagal vairuotojo parodymus ir atlikti skaičiavimai. Tuo remiantis buvo suformuluotos pirmos dvi kategoriškos išvados. Jos 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1057 (21) išdėstytos taip: 1) automobilio VW Passat vairuotojas, važiuodamas 30÷35÷40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, laiku reaguodamas stabdymui, jeigu, pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ėjo ar bėgo ne didesniu negu 11,2÷10,5÷9,9 km/h greičiu (atitinka ramaus bėgimo tempą) atitinkamai vairuotojo važiavimo greičiams; 2) klausime nurodytomis aplinkybėmis automobilio vairuotojas, važiuodamas 30÷35÷40 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti iš už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui. Iš eksperto išvados matyti, jog jei vairuotojas turėjo techninę galimybę, tai jo veiksmai skatino šio eismo įvykio kilimą. Taigi, vairuotojo techninė galimybė išvengti pėsčiosios partrenkimo priklauso nuo jo judėjimo, pėsčiosios ėjimo greičio ir kokį kelią pėsčioji nuėjo iki susidūrimo vietos. Ekspertas tyrimo metu taip pat parašė, kad tikslios vietos negalima nustatyti, pėsčiosios ėjimo ir vairuotojo važiavimo greitis nėra žinomas.

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. O. paaiškino, kad važiavo Paberžės g. ir staiga iš kitos gatvės pusės nuo mokyklos į kelią prieš jo automobilį išbėgo mergaitė. Ji bėgo per kelią ne per pėsčiųjų perėją (b. l. 106).

13. Vilniaus apskrities VPK Policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Paberžės g. A. O. vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė nenustatytoje vietoje per važiuojamąją dalį bėgusią pėsčiąją (b. l. 105 antra pusė).

14. A. O. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d., 18.15 val., vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Paberžės g. Automobilio važiavimo greitis buvo 40 km/h. Važiuodamas savo kryptimi, iš priepriešinės eismo juostos už pravažiuojančio autobuso iš kairės ne per pėsčiųjų perėją ar tam skirtą vietą iš karto pastebėjo mergaitę. Jis pradėjo stabdyti, o pėsčioji, pamačiusi jo automobilį, nespėjo sustoti (b. l. 106, antra pusė).

15. 2020 m. kovo 10 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio VW Passat padėtis po eismo įvykio, taip pat kitos aplinkybės (b. l. 117).

16. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant V. L. atsakomybės dėl kilusių padarinių klausimą, yra būtina nustatyti bei įvertinti ir automobilio vairuotojo veiksmus. Vien faktas, kad V. L. ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje perėjimui vietoje, savaime nereiškia, kad būtent dėl jos veiksmų kilo eismo įvykis bei atsirado ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad įvykio metu jokia transporto priemonė einančios per gatvę V. L. užstoti negalėjo, priešinga nei ši Institucijos padaryta išvada bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino. Pastebėtina, kad V. L. kelis kartus apklausta teisme, nenurodė, kad matomumą jai užstojo kokia nors transporto priemonė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų faktą, kad kelyje tuo metu buvo A. O. minėtas autobusas. Apygardos teismo vertinimu, nesant jokių objektyvių duomenų, negalima remtis vien A. O. parodymais, kuris šiuo atveju yra suinteresuotas bylos baigtimi. Svarbu paminėti ir tai, jog A. O. nurodytos aplinkybės, kad V. L. bėgo per kelią, pati V. L. nepatvirtino. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu pastaroji nurodė, kad ji ėjo per kelią (ne pėsčiųjų perėja) į kitą gatvės pusę paprastai, nei greitai, nei lėtai. Šie jos parodymai byloje nėra paneigti. Byloje nėra nustatytas konkretus V. L. judėjimo greitis per kelią. Byloje nenustačius aplinkybės, jog V. L. išbėgo iš už autobuso, nėra jokio pagrindo vadovautis šioje nutartyje minėtoje 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-1057 (21) 2 punkto išvada (automobilio vairuotojas, važiuodamas 30÷35÷40 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti iš už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymu). Remiantis to paties ekspertizės akto išvadų 5 punktu (automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, jeigu jis turėjo techninę galimybę laiku reaguodamas sustabdyti vairuojamą automobilį) galima manyti, jog vien tai, kad V. L. ėjo keliu ne per pėsčiųjų perėją savaime nėra pagrindas išvadai, kad jos veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Tuo labiau, kad eismo įvykis kilo kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 105 „Vaikai“. Pastebėtina, kad įvertinus šį kelio žymėjimą iškyla didelė tikimybė, jog keliu, net ir nesilaikydami KET reikalavimų gali eiti vaikai, o vairuotojai tokiame kelyje turi būti ypatingai dėmesingi. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo V. L. amžiaus įvertinimu (įvykio metu jai buvo 13 metų) bei jos gebėjimu koncentruoti dėmesį dėl šios aplinkybės. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, negalima atmesti tikimybės, kad V. L. galėjo nepastebėti automobilio ir dėl subjektyvių priežasčių, nulemtų amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau minėto ekspertizės akto Nr. 11-1057 (21) 2 punkto išvada (pagal kurią „automobilio VW Passat vairuotojas, važiuodamas 30÷35÷40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui, jeigu, pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ėjo ar bėgo ne didesniu negu 11,2÷10,5÷9,9 km/h greičiu (atitinka ramaus bėgimo tempą), atitinkamai vairuotojo važiavimo greičiams)), leidžia teigti, kad ne visais atvejais eismo įvykis galėjo kilti dėl V. L. veiksmų.

17. Apeliantės skunde nurodomi pareigūnų tarnybinei pranešimai, eismo įvykio planas, schema, kuriuose nurodyti aptariamo automobilio apgadinimai, nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas ir pripažinti V. L. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymius. Patikrinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų neabejotinai patvirtinančių, jog V. L. sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį prie jos artėjančiam automobiliui VW Passat, kurį vairavo A. O., ir dėl to ji buvo partrenkta minėtu automobiliu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra nustatyta, kad V. L. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir dėl to buvo sugadintas A. O. vairuojamas automobilis. Nenustačius, nusižengimo numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje požymių, nėra pagrindo V. L. inkriminuoti minėtą nusižengimą. Pastebėtina, kad nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados gali būti priimtos remiantis tik įrodymais neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą.

18. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad V. L. nagrinėjamu laiku ir vietoje ėjo važiuojamąja kelio dalimi ne pėsčiųjų perėja (šio fakto neneigia ir pati V. L.), kas iš esmės yra KET 42 punkto pažeidimas, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jos veiksmuose yra nusižengimo numatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje požymių. Pažymėjo, kad administracinių nusižengimų teisena nėra galima, nes V. L. įvykio metu nebuvo sulaukusi 16 metų.

19. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. O. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.