Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos verslo centras“ pareiškimu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-379-1067/2026 nagrinėjimo bei bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi perduotas spręsti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Palangos verslo centras“ prašymas nušalinti Klaipėdos apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-379-1067/2026 nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Pareiškimas dėl teismų nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.

6. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-379-1067/2026 nagrinėjimo tuo pagrindu, kad ji yra pateikusi prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Teisėjų tarybai įvertinti konkrečių šių teismų teisėjų veiksmus, bei aplinkybe, kad ji teikė skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti Teisėjų tarybos persiųstą skundą. Aplinkybės, kad pareiškėja nesutinka su tam tikrų minėtų teismų teisėjų veiksmais ir yra pateikusi skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko rašto, nesant jokių kitų duomenų, kad kuris nors teismo narys stokoja nešališkumo pareiškėjos atžvilgiu, turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjos inicijuota civilinė byla negalės būti tinkamai ir objektyviai išspręsta Klaipėdos apylinkės teisme, kuriam ji yra teisminga.

8. Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdamas prašymą nušalinti teismus nuo civilinės bylos Nr. e2-379-1067/2026 nagrinėjimo, nepateikė savo prašymo Teisėjų tarybai, kuris buvo persiųstas Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, kopijos ir neatskleidė jo turinio. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad jos prašyme nurodytos aplinkybės yra kokiu nors būdu susijusios su nagrinėjama byla ir galėtų padaryti įtakos jos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymai nušalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-379-1067/2026 nagrinėjimo bei bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos verslo centras“ pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-379-1067/2026 nagrinėjimo bei prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.