Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-02-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-187-876/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-22
Bylos Nr.
2YT-187-876/2021
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00701-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-187-876/2020Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00701-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 22 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovei advokatei A. N.,suinteresuotam asmeniui J. L., jo atstovui advokatui A. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atstovės advokatės A. N. pareiškimą dėl įstatymų praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotam asmeniui byloje dalyvaujant J. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė A. N. pateikė pareiškimą dėl įstatymo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu mirus pareiškėjos motinai A. A. L. atnaujinti R. S. praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), mirė A. A. L., kuri yra pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens J. L. motina. Po A. A. L. mirties atsirado palikimas, kurį priimti turi teisę pareiškėja ir jos brolis. Pareiškėjos tėvas J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020 m. liepos 1d. gavo pranešimą iš Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. apie tai, kad ji yra mirusiosios turto paveldėtojos pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinė. Sužinojusi šį faktą ji kreipėsi į Šakių rajono 1-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, tačiau notarės atsisakė išduoti prašomą liudijimą, nes praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Nurodo, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, turi sveikatos problemų, jai nustatytas 40 proc. darbingumas. Mirus motinai nesuprato, kad turi kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, buvo įsitikinusi, kad yra paliktas testamentas brolio naudai. Taip pat nurodo, kad terminas praleistas nežymiai. (b.l. 1-2).

Pareiškėja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo pareiškimą palaiko bei nurodė, kad po mamos mirties turėjo sveikatos problemų, gydėsi iki 2020 m. liepos 1 d., gulėjo ligoninėje. Su broliu J. L. nebendrauja nuo vaikystės. Baigiantis palikimo priėmimo terminui, ji skambino notarei, tačiau buvo karantinas ir jos niekas nepriėmė. (2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13.12 min iki 13.38 min.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. L. savo atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos R. S. pareiškimu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja R. S. apie motinos mirtį, mirties datą žinojo, nes dalyvavo motinos laidotuvėse. Nors pareiškėja nurodė, kad praleido nurodytą terminą dėl sveikatos problemų, tačiau tariamos sveikatos problemos nesutrukdė prieš motinos mirtį atvykti į Šakius, į buvusius tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur buvo sugadintas lauko durų užraktas, patekta į namo vidų, kuriame viską išvartė, suplėšė nuotrauką bei iš namų pasiėmė maisto produktus (kavą, aliejų, kruopas). Nurodoma, kad pareiškėjos nurodytas argumentas, kad ji nežinojo, kad po mirties būtina kreiptis į notarą, negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, sutrukdžiusi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes niekada šeimoje nebuvo kalbama apie testamento sudarymą. Taip pat ir po tėvo mirties, palikėjas nebuvo sudaręs testamento, jie palikimą priėmė pagal įstatymą. Pažymima, kad pareiškėjai yra žinoma, kad dėl palikimo priėmimo į notarą būtina kreiptis per tris mėnesius, nes tai ji darė po tėvo mirties, buvo pirmoji iš įpėdinių, kuri kreipėsi į notarą. Taip pat pagal įgaliojimą tvarkė visus dokumentus dėl palikimo priėmimo, po sutuoktinio brolio mirties. Nurodoma, kad suinteresuotas asmuo buvusius tėvų namus prižiūri jis vienintelis, moka mokesčius už šiukšles ir elektrą, o pareiškėja visiškai nesirūpino nei po tėvo mirties, nei po motinos mirties tėvų turtu, taip pat nesirūpina ir neprižiūri savo ¼ turto dalimi, kurią paveldėjo po tėvo mirties. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškimas dėl įstatymo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo negali būti tenkinamas, nes pareiškėja nenurodė aplinkybių, priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą per nustatytą trijų mėnesių terminą. (b.l. 18-20).

Teismo posėdžio metu J. L. nurodė, kad jis su tėvai buvo visą laiką, o pareiškėja nebendravo nei su tėvais, nei su juo. Jis pas mamą važiuodavo kiekvieną dieną, jam padėjo A. Veždavo mamą pas gydytojus. Pareiškėja su mama nebendravo net telefonu. 2020 m. vasario 24 d. pareiškėja buvo atvykusi į tėvų namus, kur išlaužė daiktus, išnešė birius maisto produktus. (2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13.38 min iki 13.53 min; 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9.55 min iki 10.07 min.).

Faktinės aplinkybės:

A. A. L. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko (b.l. 4);

J. L. mirė (duomenys neskelbtini), (b.l. 5);

Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad 2020 m. vasario 10 d. atlikta pareiškėjai atlikta operacija, kurios metu įvyko žastikaulio lūžis, turėjo nedarbingumą nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (b.l. 42);

R. S. turi neįgalumą, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, nustatyta vidutinio sunkumo depresijos diagnozė (b.l. 6-7, 9, 10, 11).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Nagrinėjamos bylos atveju mirusioji A. A. L. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėja ir suinteresuotasis asmuo, būdami palikėjos vaikai, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėja R. S., prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, ji gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

R. S. nurodė, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, nes neturi teisinio išsilavinimo, turi sveikatos problemų, turi neįgalumą, mirus motinai nesuprato, kad reikia kreiptis į notaro biurą, terminas praleistas nežymiai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad tinkamai įvykdyti paveldėjimo veiksmus apsunkino valstybėje paskelbtas karantinas. Teismas sutinka, kad nurodytos pareiškėjos aplinkybės egzistavo, tai yra pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, jos sveikatos problemas patvirtina byloje pateikti dokumentai (b.l. 6-7, 9, 10, 11, 42). Tačiau nesutiktina su tuo, kad pareiškėja nežinojo, kad būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčijo ir pareiškėja, kad po tėvo J. L. mirties ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo, yra susitvarkiusi paveldėjimą. Tai paneigia jos nurodomą aplinkybę, jog ji nežinojo paveldėjimo procedūros.

Teismui nustačius egzistavus pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, turi vertinti, ar nurodytos aplinkybės yra svarbios termino praleidimui pateisinti. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kelių dažniausiai praktikoje pasitaikančių priežasčių, kuriomis grindžiami įpėdinių prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti. Viena iš dažniausiai į teismą besikreipiančių priežasčių nurodoma teisinio išsilavinimo neturėjimas. Dėl šios aplinkybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą. Taigi šioje byloje R. S. nurodyta aplinkybės, kad ji neturinti teisinio išsilavinimo, negali būti laikytina svarbia ir turinčia įtakos termino praleidimui.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad buvo mamos paliktas testamentas, kuriuo turtas paliktas broliui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad žmonės yra mobilūs, gyvena skirtingose valstybėse ir rečiau bendrauja, sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės visada turi būti vertinami individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinami kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. S. ne dažnai bendravo su savo motina, nepalaikė jokių ryšių su broliu. Neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos santykis su motina galimai nebuvo labai artimas, kas galėjo leisti jai susidaryti nuomonę dėl testamento brolio naudai egzistavimo, palikėja testamento nesurašė, kas laikytina jos valia, jog turtą paveldėtų visi jos vaikai. Teismas laiko, kad paveldintis turtą asmenys turėtų atsižvelgti ir gerbti palikėjo valią dėl turto padalijimo, atitinkamai į asmens valios įgyvendinimą turėtų atsižvelgti ir teismas priimdamas sprendimus dėl palikimo. Šiuo atveju teismas mano, kad aplinkybė dėl R. S. susiformavusios nuomonės dėl palikimo nėra esminė termino atnaujinimui, tačiau būtina atsižvelgti, kad palikėja palikdama turtą paveldėti pagal įstatymą įgyvendino savo valią dėl turto padalijimo po jos mirties.

Teismų praktikoje aiškinama, kad teismas spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo kiekvienu atveju aplinkybes vertina individualiai, atsižvelgdamas į visumą bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Šioje byloje pareiškėjas taip pat įvardino, jog terminą praleido dėl sveikatos būklės, taip pat teigė, kad kilo sunkumų susisiekti su notare, nes šalyje buvo paskelbtas karantinas, buvo ribojimas asmenų bendravimas. Byloje pateikti duomenys, kad R. S. 2020 m. sausio 13 d. buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresijos diagnozė (b.l. 11), taip pat pateikti duomenys, kad 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikta operacija, dėl kurios metu patirtų komplikacijų buvo nedarbinga nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (b.l. 42). Taip pat visuotinai pripažinta aplinkybė, jog valstybėje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas, dėl ko buvo uždarytos institucijos, ar įvesti jų darbo, asmenų aptarnavimo apribojimai. Valstybėje įvesti apribojimai praktiškai sutampa su šioje byloje ginčijamu palikimo priėmimo terminu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjos sveikatos būklė, šalyje buvę įvesti apribojimai yra objektyvios aplinkybės, kurios galėjo įtakoti pareiškėjos galimybes laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo J. L. nurodė, kad pareiškėja 2020 m. vasario, lapkričio mėnesiais buvo atvykusi į tėvų namus, kad pareiškėja jautėsi sveika, nesimatė jos sveikatos sutrikimų. Tačiau teismas laiko, kad jos lankymasis tėvų namuose nurodytais laikotarpiais, neparodo, jog pareiškėja turėjo galimybę atvykti ir palikimo priėmimo laikotarpiu. Bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja turėjo sveikatos sutrikimų, taip pat tuo laikotarpiu valstybėje buvo įvesti apribojimai. Tad asmuo siekdamas saugoti savo sveikatą turėjo pagrindą vengti bendravimo su kitais asmenimis. Be to, manytina, kad valstybėje buvę apribojimai galėjo sudaryti pareiškėjai lūkestį, jog galimybės nuvykti pas notarą gali būti apribotos. Šias aplinkybes teismas laiko svarbiomis, bei yra pakankamos atnaujinti terminą pareiškėjai dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas svarbiu kriterijumi laiko laikotarpį, kuris praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje terminas dėl palikimo priėmimo yra praleistas nežymiai, tai yra A. A. L. mirė (duomenys neskelbtini), tad terminas palikimui priimti baigėsi 2020 m. birželio 22 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 17 d. Iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Įregistruotas palikimo priėmimo faktas 2020 m. gegužės 25 d. bei palikimą priėmęs asmuo J. L. (suinteresuotas asmuo). Kadangi po mirusiosios A. A. L. mirties palikimą priėmė tik suinteresuotas asmuo J. L., nėra duomenų, jog paveldėjimo procedūra yra užbaigta, taip pat nėra duomenų, kad suinteresuotam asmeniui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, manytina, kad paveldėjimo klausimai dar nėra išspręsti, teismas mano, kad didelių teisinių padarinių dėl paveldėto turto paveldėjimo kilti neturėtų.

Nagrinėjant bylą buvo apklaustas pareiškėja R. S., suinteresuotasis asmuo J. L., liudytojai J. G., A. S., V. P. Byloje dalyvavę asmenys patvirtino, kad su A. A. L. daugiau bendravo, ja rūpinosi suinteresuotas asmuo J. L., tačiau taip nurodė, kad palikėja siekė bendrauti su dukra, jai skambindavo. Kas manytina patvirtina palikėjos valią dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą. Taigi, įvertinęs bylos procesinių dokumentų turinį, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos R. S. nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 - 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. S. atstovės advokatės A. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), (mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Judita Sungailaitė