Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020-11-25 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 8 mėn., 2021-08-27 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

2) 2022-03-17 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2022-07-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi panaikintas 2022-03-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2022-08-18 atvyko į Alytaus pataisos namus, 2023-05-15 paleistas lygtinai – neatlikęs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 2023-05-15 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2023-08-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, o būtent: 2024 metų sausio 20 dieną apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), S. L. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,15 promilių neblaivumas), kilus konfliktui, tyčia, tuščiu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį savo broliui D. S. į galvą, dėl ko butelis sudužo, tuo padarydamas daugines pjautines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, kakle su kaklo raumenų sužalojimu, veide bei sukeldamas nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl nustatytų sužalojimų visumos buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. S. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė, nukentėjusysis dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis kaltinamas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis Ž. S. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad susiginčijo su broliu D. S., buvo išgėrę. Ginčas vyko žodžiais. Be jo ir brolio patalpoje buvo S., viskas vyko (duomenys neskelbtini), S. L. namuose, visi - tryse išgerdinėjo. Gėrė degtinę. Begeriant apsėdo velniai, nesuvokė ką padarė - sudavė broliui D. tuščiu nuo degtinės buteliu. Sudavė vieną kartą į galvą. Butelis nuo smūgio sudužo, broliui iš galvos srities pradėjo bėgti kraujas. Neatsimena, į kurią sritį sudavė, gal labiau į pakaušį. Buvo neblaivus, susikivirčijo, neįsivaizduoja, kaip viskas įvyko. Brolis tuo metu sėdėjo ant lovos. Neatsimena ar po suduoto smūgio brolis nukrito, nes buvo neblaivus. Buvo išgėrę trise tris butelius degtinės „Lithuanika“ po 0.7 l, 40 % stiprumo. Tuo metu, kai sudavė smūgį, motinos nebuvo kambaryje, ji miegojo kitam kambaryje. Anksčiau buvo atvejų, kai smurtavo artimoje aplinkoje. Nėra sveikas žmogus - nesveika širdis. Siūlė darbą Užimtumo tarnyba, tačiau nėra galimybės važinėti. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl brolio gydymo.

Be kaltinamojo Ž. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2024-01-20 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad: apie įvykį pranešė Ž. S.; smurtą galimai patyrė D. S., gim. (duomenys neskelbtini) smurtą patyrusios asmens sužalojimai: kraujuojančios žaizdos kakle, viršugalvyje, ant nosies; 18:56 val. D. S. nustatytas 3,59 promil. neblaivumas. D. S. alkotesteriu nustatyti neblaivumo nepavyko dėl sunkaus neblaivumo; smurtu įtariamas asmuo - Ž. S., kuris akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 1,15 promilių neblaivumas. Naudotas alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARRF-0043, patikros Nr. 1985354. S. L. 18:33 val. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas. D. S. ant veido sužalojimų nebuvo matyti, ji parodė tik kruvinas rankas, teigė, kad rankomis valėsi jai iš nosies bėgusį kraują. (t.1, b.l. 9-16)

2024-01-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini). Tai patalpos mediniame, tamsiai raudonos spalvos name. Įėjus patenkama į koridorių, pro nišines duris patenkama į virtuvę. Virtuvėje baldai namų apyvokos reikmenys. Pro nišines duris patekama į koridorių, kur yra dvejos durys. Pro baltos spalvos duris patenkama į įvykio kambarį. Kambario grindys medinės, rudos spalvos, ant grindų rudos spalvos kilimas su tamsiais ornamentais. Kairėje kambario pusėje ruda komoda, už jos dar viena pilka komoda, ant kurios televizorius ir keramikinis baltas dubenėlis. Virš komodos langas su baltos spalvos apvadu, iš šonų dvi oranžinės užuolaidos. Šalia pilkos komodos ant grindų juoda medžiaginė striukė. Šalia striukės iš kairės pusės stiklinio butelio dužena su baltai raudona etikete, ant kurios raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Šalia prie sienos dar viena pilka komoda su rudu stalviršiu, ant kurios stiklinis akvariumas. Priešais komodą dvi taburetės. Dešinėje pusėje komodos dar vienas langas su rudos spalvos karnizu, lango šonuose oranžinės užuolaidos, per vidurį - balta užuolaida. Apačioje po langu penki tušti stikliniai buteliai nuo degtinės. Per vidurį kambario yra dvigulė lova su šviesiai rudu atlošu, virš lovos paveikslas. Ant lovos dvi pagalvės, kairėje lovos pusėje raudonai balta pagalvė, per vidurį lovos - juoda pagalvė. Ant lovos dešinėje yra du užklotai - žydras ir rudai juodais ornamentais. Kairėje lovos pusėje yra balta antklodė su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują. Viduryje lovos tarp antklodžių skaidraus stiklo duženos. Ant rusvo ant čiužinio dešinėje pusėje kampe, yra raudonos spalvos taškeliai, panašūs į kraują. Dešinėje lovos pusėje ant kilimo taip pat raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Lovos gale ant kilimo yra baltos spalvos kibiras, jam iš kairės pintas krepšys su bulvėmis. Kairėje lovos pusėje langas, lango šonuose oranžinės užuolaidos, per vidurį - balta užuolaida. Kairiajame kambario kampe yra tamsiai ruda komoda su žydru užtiesalu viršuje. Ant komodos įvairūs namų apyvokos daiktai. Už komodos toliau palei kairiąją kambario sieną - dvi rudos taburetės, ant kurių du vazonai su kambarinėmis gėlėmis. Už taburečių - sofa. Iškart prie įėjimo į kambarį kairėje pusėje koklinė ruda krosnis. Šalia krosnies apačioje sudėtos malkos, ant viršaus metalinis žarsteklis ir stiklinio butelio kaklelio dužena, ant kurios yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta. (t.1, b.l. 17-30)

2024-01-23 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. K. tarnybiniame pranešime dėl daiktų, rastų ir paimtų įvykio vietos apžiūros metu, nurodyta, kad 2024-01-20 kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu E. Č. reagavo į iškvietimą dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad Ž. S. smurtavo prieš savo brolį D. S.. Ji surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kartu su vyr. patruliu E. Č., dalyvaujant namo savininkui S. L., apžiūrėjo įvykio vietą - gyvenamojo namo kambarį. Apžiūrint kambarį, ant grindų šalia komodos buvo rasta stiklinio butelio dužena su baltos-raudonos spalvos etikete, ant duženos matėsi rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Stiklo duženų buvo rasta ir ant dvigulės lovos tarp antklodžių. Dar viena stiklinio butelio dužena - butelio kaklelis - buvo rasta ant malkų krūvos, esančios prie krosnies, ant šios duženos taip pat matėsi rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Visos šios stiklinio butelio duženos buvo paimtos iš įvykio vietos ir supakuotos į popierinį voką. Surašant įvykio vietos apžiūros protokolą įvyko klaida, į protokolą neįrašė iš įvykio vietos paimtų daiktų, t.y. septynių stiklinio butelio duženų, nors iš tikrųjų jos buvo paimtos. Tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede - foto lentelėje. (t.1, b.l. 31)

2024-01-21 liudytojas D. S. parodė, kad gyvena su broliu Ž. S. ir mama D. S. (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su broliu yra geri, kartais pasipyksta, tačiau konfliktai dažniausiai vykdavo tik žodžiu, visi pykčiai prasidėdavo dėl per didelio alkoholio vartojimo. 2024-01-19 vakare svečiavosi pas draugą S. L., adresu: (duomenys neskelbtini), kuris gyvena apie 4 kilometrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Tą vakarą pas draugą liko nakvoti. Kitą dieną, t. y. 2024-01-20, visą dieną su S. L. žiūrėjo televizorių, apie 14 val. nusprendė nueiti į (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug už 5 kilometrų, ten parduotuvėje "AIBĖ" nusipirko alkoholio - du butelius degtinės, 0,5 l talpos, ir tris skardines alaus, 0,5 l. Apie 16 val. grįžo pas S. į namus, ten kartu vartojo alkoholį. Po kurio laiko į svečius atėjo ir jo mama D. S., kuri taip pat su jais vartojo alkoholį. Gal apie 17 val. į minėtus namus atėjo ir jo brolis Ž. S.. Visi kartu vartojo alkoholį namo kambaryje. Netrukus jo brolis pradėjo kibti prie mamos, priežasčių nežino, tačiau brolis ją visaip negražiai vadino. Fiziškai brolis prieš mamą nesmurtavo. Paprašė savo brolio Ž. apsiraminti, tada jie ant lovos, ant kurios sėdėjo, su broliu susiėmė rankomis, pradėjo grumtis. Tuomet Ž. nuo stalo paėmė degtinės butelį, 0,5 l talpos, ir jam sudavė vieną kartą į galvos sritį. Po šio suduoto smūgio jam labai skaudėjo, galimai trumpam buvo praradęs sąmonę. Atsibudęs pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas. Kas iškvietė pagalbą, jis nežino, tik girdėjo kaip tuo metu jo brolį Ž. S. išvarė iš namų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, suteikė jam pirmąją pagalbą. Atvykę GMP medikai jį išvežė į Varėnos ligoninę. Pas teismo medicinos ekspertus jis nesikreips, savo broliui Ž. S. pretenzijų neturi. (t.1, b.l. 39-43)

2024-02-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 441/2024 (01) nurodyta, kad remiantis D. S. medicinos dokumentų duomenimis pateikiama išvada: 1. D. S. nustatytos dauginės pjautinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, kakle su kaklo raumenų sužalojimu, veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į greitosios medicinos pagalbos tarnybą 2024-01-20. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. 4. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai stikliniu buteliu. 5. D. S. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 6. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 99-100)

2024-01-23 liudytoja D. S. parodė, kad Ž. ir D. S. - jos sūnūs. Visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji sutinka duoti parodymus byloje, kurioje D. S. yra nukentėjęs, o Ž. S. yra įtariamasis. Paties įvykio ji nematė, nes tuo momentu buvo virtuvėje. Viskas vyko S. L. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). 2024-01-20 S. L. namuose ji, jos sūnūs Ž. ir D. kartu su S. L. gėrė degtinę. Jos sūnūs D. ir Ž. dažnai tarpusavyje konfliktuoja. Ji neprisimena, dėl ko sūnūs susiginčijo 2024-01-20. D. su Ž. barėsi. Ji išėjo į virtuvę, S. L. irgi atėjo į virtuvę. Kai po kelių minučių abu sugrįžo į kambarį, tai pamatė, kad D. visas kruvinas, jam iš kaklo labai stipriai bėgo kraujas. D. pasakė, kad Ž. buteliu jam sudavė smūgius į galvą. Tada S. L. paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio metu visi keturi buvo neblaivūs. Dėl neblaivumo ji neprisimena visų įvykio aplinkybių. Nori pasakyti, kad nei Ž., nei D. prieš ją nesmurtavo, nė vienas jai smūgių nesudavė. Ji neprisimena, ką tiksliai sakė policijos pareigūnams, kai jie atvažiavo, nes buvo neblaivi. (t.1, b.l. 124-126)

2024-01-23 liudytojas S. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024-01-19 susitiko D. S. ir D. S., juos pasikvietė pas save į namus. Jo namuose kartu gėrė alkoholinius gėrimus. D. S. ir D. S. pasiliko pas jį namuose. Kitą dieną, sausio 20 d., jo namuose gėrė toliau. Buvo jau po pietų, valandos nežino, kai į jo namus atėjo Ž. S.. Visi keturi gėrė degtinę toliau. Sėdėjo kambaryje, viskas buvo gerai. Vienu momentu jis ir D. S. iš kambario nuėjo į virtuvę. Į kambarį sugrįžo po kelių minučių. Grįžęs į kambarį išsigando, kai pamatė, kad ant lovos sėdi D. kruvina galva, o iš žaizdų kakle stipriai bėga kraujas. Prie D. stovėjo Ž.. Suprato, kad Ž. sumušė D.. Jis pradėjo rėkti ant Ž., tada šis iš karto išbėgo iš namo. Ir jis, ir D. bandė stabdyti D. kraujavimą, dėjo šaliką, rankšluosčius. Prie D. ant grindų jis rado tuščio stiklinio butelio dalį, nudaužtą, kruviną. Suprato, kad Ž. šituo buteliu bus sudavęs D. į galvą. Įvykio momento jis nematė, nes tuo momentu buvo virtuvėje, o viskas vyko kambaryje. Jis iškart paskambino greitajai pagalbai. Į įvykio vietą pirmi atvažiavo policijos pareigūnai, po to, greitoji medicinos pagalba, D. išvežė į ligoninę. Visi buvo neblaivūs. Jam matant D. S. niekas nemušė. Jis nežino, dėl ko Ž. sukonfliktavo su D., nes tuo metu nebuvo kambaryje. Stiklinio butelio šukę jis pateiks tyrimui. (t.1, b. l. 129-131)

2024-01-23 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog S. L. savo iniciatyva pateikė stiklinio butelio su etikete "Lithuanian Vodka Auksinė 0,5 L" šukę, ant kurios yra rausvos spalvos, panašių į kraują, dėmių. (t.1, b.l. 132-137)

2024-02-27 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra. Objektai - butelių šukės: 1) butelio šukė - tai viršutinė butelio dalis, užsukta kamščiu. Yra etiketė - geltonos ir baltos spalvų, ant etiketės užrašas "Lithuania vodka auksinė“, Alk. 40 % tūrio, 0,5 l". Viršutinė butelio šukės dalis skaidraus stiklo, apatinė dalis (po etikete) grublėto stiklo, su grioveliais. Ant butelio šukės yra rusvos spalvos dėmių, panašių į kraujo. 2) Dvi butelio šukės, abi galimai to paties butelio, nes abi skaidraus stiklo. Viena šukė - butelio viršutinė dalis (butelio kakliukas), prie kurios yra prilipęs tamsios spalvos plaukų kuokštas. Antra šukė - butelio apatinė dalis, ant jos yra etiketė - raudonos ir baltos spalvų, ant etiketės užrašas "Tėviškės tradicinė“ degtinė, 0,7 l, Alk. 40 % tūrio". Ant abiejų butelio šukių yra rusvos spalvos dėmių, panašių į kraujo. Penkios stiklo šukės - įvairaus dydžio, viena iš šukių - dalis butelio dugno, ant jos yra rusvos spalvos dėmių, panašių į kraujo. Kitos keturios šukės yra grublėto stiklo, su grioveliais. (t.1, l. 138-147)

Pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro su priedu - 2024-01-20 garso įrašu. Pranešimo pradžia: 2024-01-20 17:49:36 val., pranešama, kad persipjovė galvą ir kaklą su buteliu pranešėjo brolis. Nurodomas adresas: (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad buvo konfliktas tarp brolių, nukentėjęs kraujuoja. Girdimas moters balsas: "jis davė buteliu jam galvon". Nurodoma, kad sužalotas - D. S.. Pats nukentėjęs kalbėdamas telefonu nurodo, kad jaučiasi silpnai, laukia medikų. Pagal bylos duomenis matyti, jog skambinta iš telefono, kuriuo naudojasi Ž. S.. (t.1, b.l. 159, 160)

2024-02-28 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Audronės Jarmalavičienės tarnybiniame pranešime dėl vaizdo-garso įrašo nurodyta, kad 2024-01-20 įvykio vietoje vyr. patrulė R. K. naudojo Body kūno kamerą, kurios vaizdo-garso įrašas įrašytas į DVD laikmeną, nes perkelti į IBPS prie IT Nr. 01-1-02642-24 nepavyko. (t.1, b.l. 161-162, 163)

2024-02-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra. Objektas - vaizdo-garso įrašas, darytas vyr. patrulės R. K. Body kūno kamera. Vaizdo-garso įrašo pradžia 2024 m. sausio 20 d. 18:20:15 val. Tamsus paros metas, policijos pareigūnai: vyr. patrulė R. K. ir vyr. patrulis E. Č. atvyksta į įvykio vietą, užeina į gyvenamąjį namą. Gyvenamajame name yra trys asmenys, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, tai S. L., D. S. ir D. S.. Visi trys asmenys akivaizdžiai neblaivūs. D. S. veidas, rankos, drabužiai kruvini, ant kaklo jis užsivyniojęs šaliką. D. sako, kad susimušė su broliu Ž., ir Ž. išėjo namo. S. L. patvirtina, kad susimušė broliai. D. S. sako, kad brolis jam trenkė buteliu, į ligoninę jis nevažiuos. D. S. sako, kad sūnus Ž. ją puolė, bet negali nurodyti, į kurią vietą sudavė, po to sako, kad sudavė per ranką. D. S. sako, kad jis gynė mamą, tada su broliu Ž. susigrūmė, o tada brolis Ž. sudaužė jam ant galvos butelį. Vyr. patrulis E. Č. alkoholio kiekio matuokliu patikrina S. L. blaivumą. Tikrina D. S. blaivumą, bet nepavyksta, nes ji "nepučia". Paklaustas, kaip viskas įvyko, D. S. pasakoja, kad sėdėjo ant lovos, brolis pradėjo mušt mamą, trenkė mamai į veidą, todėl jis stuktelėjo broliui, o tada brolis paėmė butelį ir trenkė jam į galvą. Policijos pareigūnai tvarsto D. S. žaizdą galvoje. (t.1, b.l. 164-165)

Pagal asmens duomenis matyti, kad Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra broliai. (t.1, b.l. 166)

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog Ž. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog stikliniu buteliu suduodamas smūgį savo broliui D. S. į galvą, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai padarinius, ir sąmoningai leido jiems kilti. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo kilusi konfliktinė situacija, abu broliai ir jų tarpusavio santykiai geri, o nukentėjusysis D. S. buvo sužalotas tuo metu, kai kaltinamasis pastarąjam sudavė smūgį į galvą stikliniu buteliu.

Pagal teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017).

Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: kaltinamojo apklausos duomenimis, nukentėjusiojo apklausos duomenimis, liudytojų D. S., S. L. apklausos duomenimis, įvykio vietos apžiūros duomenimis, daiktų apžiūros protokolo duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju Ž. S. yra recidyvistas.

Kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje, ir tokie pagrindai šioje byloje nenustatyti. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis Ž. S. paskutinį kartą teistas 2022-03-17 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2022-07-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi panaikintas 2022-03-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2022-08-18 atvyko į Alytaus pataisos namus, 2023-05-15 paleistas lygtinai – neatlikęs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 2023-05-15 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2023-08-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs bei nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje, nesilaikymo išduoto orderio sąlygų.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, tačiau jam nesilaikant paskirtų pareigų, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2022-03-17 nuosprendžiu pagal BK 138 str.2 d. 3 p. Ž. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, kurios dalį, septynis mėnesius, jis realiai atliko, tačiau tai jo nepaveikė teigiama linkme, toliau nedaryti naujų nusikaltimų žmogaus sveikatai.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam Ž. S. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, t. y. ta bausmės rūšis, kuri yra numatyta sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį.

Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad Ž. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į kito asmens sveikatą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinamos ir tos aplinkybės, kad Ž. S. anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus (pagal BK 140 str.2 d. ir 138 str.2 d. 3 p.), teistumas neišnykęs. Tokios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgta ir į Ž. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis nevedęs, nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2023-12-03 iki 2024-02-28 (darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn.), baustas administracine tvarka, daugiausia už neblaivaus pasirodymą viešose vietose, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 173-176). Nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės. Sunkinančios aplinkybės yra reikšmingesnės, negu lengvinanti, kadangi teisiamas jau antrą kartą nusikaltimų recidyvistas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus faktines aplinkybes – nusikalstama veika padaryta kaltinamojo ir nukentėjusiojo išgertuvių metu (kai nukentėjusiajam nustatytas 3.59 promilių girtumas), tarpusavio asmeninio konflikto metu, skirtinas bausmės dydis mažesnis, negu numatytos bausmės vidurkis.

Pagrindai taikyti kaltinamajam BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti ir taikytini.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams taikyti nurodytas nuostatas, esminė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Ž. S. praeityje teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, bet tai nesustabdė ir toliau daryti nurodytos rūšies nusikalstamas veikas. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas. Tai neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai. Aplinkybių, kurios teigiamai charakterizuotų kaltinamąjį, byloje nenustatyta. Kaltinamasis Ž. S. sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius (motiną, brolį), taigi jo socialiniai ryšiai šeimoje yra neigiami. Tai, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam dėl padarytos nusikalstamos veikos, nereiškia, kad kaltinamasis palaiko pozityvius santykius su šeimos nariais. Pats kaltinamasis Ž. S. pripažįsta žalingą savo įprotį – besaikį girtavimą (...“Begeriant apsėdo velniai, nesuvokė ką padarė ...“), o kaip spręsti šią problemą, jokių pasiūlymų neteikia, teigiamų išvadų nepadarė, nesistengia gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Kaltinamasis neatlygino civilinio ieškinio, neieškojo jokių kompromisų, kaip išspręsti šią problemą - kas leidžia spręsti apie kaltinamojo abejingumą ištaisyti savo nusikalstamos veikos padarinius. Realus bausmės atlikimas neigiamai nepaveiks kaltinamojo Ž. S. socialinių ryšių, neįtakos jo darbiniams santykiams (ir taip niekur nedirba ir neieško darbo), nepablogins jo paties ar jo šeimos narių padėtį, nesumažins galimybės sumokėti priteistiną žalos atlyginimo sumą.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi 942,84 Eur civilinį ieškinį ir ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo,

Kaltinamasis ieškinį pripažįsta pilnai.

Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas D. S. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 942.84 Eur.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, S AM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK). SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, įrodžius kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o ieškinys pagrįstas leistinais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 str. tvarka Ž. S. buvo sulaikytas nuo 2024-01-20 20:45 val. (t.2, b. l. 1-7) iki 2024-01-21 14:38 val., kol buvo paleistas į laisvę (t.2, b. l. 47-49).

2024-01-21 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2024-01-21 iki 2024-03-21.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo paskirtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – aštuonios stiklinių butelių šukės, paimtos atliekant įvykio vietos apžiūrą 2024-01-21 (surašymo data) ir pateiktos liudytojo S. L. priduotos saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t.1, b. l. 148-150) sunaikintinos, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam dviejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas vieneriems (1) metams ir keturiems (4) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę Ž. S. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 21 d. įskaitytinai (viso 2 dienas), prilyginant dviems (2) laisvės atėmimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – aštuonios stiklinių butelių šukės, paimtos atliekant įvykio vietos apžiūrą 2024-01-21 (surašymo data) ir pateiktos liudytojo S. L. priduotos saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių sunaikintinos, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (aktas 2024-03-01 Nr.PD-00000026728).

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000), 942.84 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus 84 ct) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).