Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-01-26 · Civilinė byla Nr. 2VP-5402-713/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
2VP-5402-713/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06064-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Suinteresuotas asmuo
UAB „SB lizingas“, D. Ž.
Civilinė byla Nr. 2VP-5402-713/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06064-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.5.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „SB lizingas“, D. Ž. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė V. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/01379 mirusį skolininką G. B. jo teisių perėmėja D. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/13/01379 nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo Kauno apylinkės teismo 2013-07-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9615-713/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išraše nurodyta, kad G. B. 2016-08-16 mirė. Vykdomojoje byloje esantis Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo mirties palikimą 2016-10-21 priėmė D. Ž.. Antstolė kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, kad CK 5.53 straipsnio pagrindu mirusio skolininko turtas ir turtiniai įsipareigojimai paveldėjimo teise perėjo D. Ž.. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų byloje yra nustatyta. Kitos sąlygos, t. y. išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės, nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pažymėtina, kad pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto, pvz.: antstoliai.

Vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nei kreditorė UAB „SB lizingas“, nei antstolė V. Š. po skolininko mirties raštu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos pagal pateiktus reikalavimus gavimo. Taip pat vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų apie viešame registre išviešintą palikėjo turto areštą, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei D. Ž. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „SB lizingas“ ir jos 439,37 Eur reikalavimą.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, jog byloje nenustatytas procesinių teisių bei pareigų perkėlimo pagrindas pagal CPK 596 straipsnį, todėl antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 596 straipsniu,

nutaria:

atmesti antstolės V. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0071/13/01379).

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė