- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- I1-6653-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01154-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai ir 10914 Eur turtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. V. nurodė, kad dar 2019-12-31 jis kreipėsi dėl jo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus, ir 2020-01-15 buvo priimtas sprendimas Nr. 276-2 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus“, kur jo prašymas buvo atmestas. Šį sprendimą jis apskundė teismui, kurio sprendimu, aukščiau minėtas sprendimas buvo panaikintas, ir Alytaus pataisos namai buvo įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą, o 2021-02-26 buvo surašytas naujas dokumentas Nr. 363-457 „Atsakymas dėl komisijos sprendimo“, kuriame nurodyta, jog iš naujo buvo išnagrinėtas jo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, ir šis prašymas atmestas. Atsakymas tinkamai motyvuotas nebuvo, jis priimtas neatsižvelgus į visą aplinkybių visumą. Šį sprendimą jis apskundė Kalėjimų departamentui, jo skundas buvo pripažintas pagrįstu, nes priimtas sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis išsamumo principu, nebuvo aiškiai motyvuotas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų jis prarado galimybę įsidarbinti, tuo pačiu prarado pajamas, kurias vertina 642 Eur į mėnesį, nukentėjo ir psichologiškai, stipriai pergyveno, teko kreiptis į psichologus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vykdant teismo sprendimą, 2021-02-18 buvo pakartotinai išnagrinėtas, ir buvo pateiktas siūlymas neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2021-02-26 raštu Nr. 363-457 „Atsakymas dėl komisijos sprendimo“, šis atsakymas buvo apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui, kur jo skundas buvo pripažintas pagrįstu. Pareiškėjo prašymą Komisija išnagrinėjo dar kartą, ir nurodė, kad pareiškėjui tikslinga pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus, pareiškėjas apie šį sprendimą informuotas 2021-05-21 raštu Nr. 363-457. Duomenų, kad nurodytas sprendimas būtų apskųstas, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. V. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Alytaus pataisos namuose jam netinkamai buvo išspręstos galimybės perkelti jį į pusiaukelės namus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog dar 2019-12-31 pareiškėjas kreipėsi dėl jo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus, ir 2020-01-15 buvo priimtas nutarimas Nr. 276-2 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus“, kur jo prašymas buvo atmestas. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, kurio sprendimu aukščiau minėtas sprendimas buvo panaikintas, ir Alytaus pataisos namai buvo įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą, šį prašymą išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020-10-07 įsakymu Nr. 1-148 sudaryta Komisija, patarianti direktoriui nuteistųjų skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais, Komisijos posėdyje 2021-02-18 buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Alytaus pusiaukelės namus. Teismui pateiktas Komisijos posėdžio protokolo Nr.378-76 išrašas, iš kurio matyti, jog svarstant pareiškėjo prašymą, buvo nagrinėjamas prašymas ir dokumentinė medžiaga, tačiau nėra nurodyta nei kokia tai medžiaga, nei kokie motyvai lėmė Komisijos sprendimą. Alytaus pataisos namų direktorius 2021-02-26 raštu Nr. 363-457 „Atsakymas dėl komisijos sprendimo“ nurodė, jog iš naujo buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, ir Komisija netenkino šio prašymo bei priėmė sprendimą neperkelti pareiškėjo į Alytaus pusiaukelės namus. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, jo skundas 2021-05-06 raštu Nr. 7-5078 buvo pripažintas pagrįstu, nes priimtas sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis išsamumo principu, nebuvo aiškiai motyvuotas. 2021-05-14 posėdžio protokolo Nr. 378-103 išrašu patvirtinama, jog Komisija vėl apsvarstė pareiškėjo prašymą, ir buvo priimtas sprendimas “A. V. kreiptis pakartotinai į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl dokumentų paruošimo perkėlimui į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus“. Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas 2021-05-21 raštu Nr. 8-4076. Duomenų, jog raštas būtų apskųstas, byloje nėra.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo jo savalaikis neperkėlimas į pusiaukelės namus ir netinkamas jo prašymo sprendimas. Pareiškėjas teismui neskundė 2021-05-22 pranešimo, tad byloje vertintina, ar tinkamai buvo pritaikomas perkėlimo į pusiaukelės namus institutas pareiškėjo atžvilgiu.
Nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2019-07-06) ir detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi iki 2020-03-17), ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-03-16 įsakymu Nr. V-77 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01).
BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.
Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę (Aprašo 2.3 p.)) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.
Pagal Aprašo 6 (akto redakcija, galiojusi iki 2020-03-17) punktą, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, kuri pagal Aprašo 7 punktą yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus. Kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai. Nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami. Pagal Aprašo 28 punktą nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 papunktis); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arbo jo netenkinti priėmimą (28.2 papunktis). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.
Komisijos posėdžiai vyksta pataisos įstaigoje, kurioje veikia Pusiaukelės namai.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir LVAT praktika konstatuotina, kad: 1) nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai, įskaitant nuteistojo sutikimą dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; 2) Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; 3) Komisija, nustačiusi, kad pateiktas prašymas neatitinka išimtinai formalaus reikalavimo, prieš atsisakydama tenkinti nuteistojo prašymą vien dėl tokio formalaus trūkumo, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalo imtis priemonių, kad toks formalus trūkumas būtų pašalintas; 4) Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).
Pareiškėjo 2019-12-31 pateiktas prašymas formaliai atitiko reikalavimus, jis buvo priimtas ir pradėtas svarstyti. 2020-01-05 sprendimas, priimtas vadovaujantis numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašu (akto redakcija, galiojusi iki 2020-03-17), 2021-02-26 priimtas sprendimas vadovaujantis numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-03-16 įsakymu Nr. V-77 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašu (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01). Abu kartus priimtas sprendimas, kaip jame nurodoma, grindžiamas pateikta dokumentine medžiaga, duomenų, jog būtų nustatyti kokie tai pateikto prašymo trūkumai, kurie neleistų šio pateikto prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus nagrinėti, nėra. Priimti sprendimai buvo panaikinti dėl to, kad buvo nepakankamai motyvuoti. Pažymėtina, jog Kalėjimų departamentas, spręsdamas pareiškėjo skundą dėl nemotyvuoto sprendimo neperkelti pareiškėją į pusiaukelės namus, nurodė, jog esant poreikiui, reikalinga kreiptis dėl tarnybinės pagalbos suteikimo į Vilniaus pataisos namus, reikalingos dokumentacijos gavimui.
2021-05-14 Komisija, susirinkusi dar kartą apsvarstyti jau priimto pareiškėjo prašymo dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, nutarė, jog pareiškėjui A. V. reikia pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu dėl dokumentų paruošimo perkėlimui į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus.
Pažymėtina, jog sutinkamai su Aprašo (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01) 10 punktu, komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: 10.1. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai;10.2. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai;10.3. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai; 10.4. teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai. Priimti kitokius sprendimus Komisijai teisė suteikta nėra.
Akcentuotina, kad nei Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, nustatantis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygų, nei kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, kad žalos galima reikalauti tik panaikinus teisme neteisėtą administracinį aktą arba teismo sprendimu nustačius įpareigojimą priimti administracinį sprendimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad 2021-05-14 Komisijos sprendimas apskųstas nebuvo. Nepaisant minėtos aplinkybės, teismas privalo svarstyti visas nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes, ir spręsti, ar yra nustatytos viešosios atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat vertinti visus viešojo administravimo subjektų atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus jų teisėtumo / neteisėtumo požiūriu, nepaisant to, ar jie yra apskųsti ar nuginčyti kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 01 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-602/2021)
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3635-662/2020). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Įvertinus perkėlimo į pusiaukelės namus instituto taikymą pareiškėjo atžvilgiu, konstatuotina, jog šiuo atveju buvo veikta nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 2020-01-25 priimtas sprendimas teismo sprendimu buvo panaikintas, kaip nepakankamai motyvuotas, ir buvo priimtas įpareigojimas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, tačiau, neatsižvelgiant į teismo nurodytas klaidas, padarytas priimant pirmą sprendimą, 2021-02-18 Komisija priima sprendimą, kuriame visiškai nėra jokių motyvų, kodėl priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į pusiaukelės namus, pareiškėjui pateiktame rašte 2021-02-26 tokių motyvų taip pat visiškai nenurodoma. Pareiškėjui pateikus skundą, kuriame jis pagrįstai nurodo, jog šis sprendimas neperkelti jo į pusiaukelės namus yra visiškai nemotyvuotas, skundas pripažįstamas pagrįstu, tačiau Komisija, susirinkusi 2021-05-14 nagrinėti pakartotinai pareiškėjo prašymo dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, šio prašymo iš viso nenagrinėja, jokio sprendimo dėl pateikto nustatyta tvarka prašymo, kuris jau yra priimtas, nepriima, o priima sprendimą „A. V. kreiptis pakartotinai į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl dokumentų paruošimo perkėlimui į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus.“ Sutinkamai su Aprašo (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01) 5 punktu, nuteistieji pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui, prašyme nuteistasis nurodo į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas, sutinkamai su Aprašo (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01) 6 punktu pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka LR BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją). Vadinasi, teisinis reguliavimas numato, jog esant jau priimtam prašymui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, nuteistasis nebeturi jokios pareigos kreiptis papildomai dėl dokumentacijos parengimo, tai yra išimtinai pačių pataisos namų pareiga. Pažymėtina, jog nagrinėjam pareiškėjo skundą dėl 2021-02-18 Komisijos sprendimo ir 2021-02-26 rašto, buvo nurodyta, jog Alytaus pataisos namų administracija, esant poreikiui, gali kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl tarnybinės pagalbos suteikimo perkėlimo į pusiaukelės namus svarstymui reikalingos dokumentinės medžiagos gavimui. Tokiu būdu, 2021-05-14 nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, Komisija jo iš viso nenagrinėja, o tik nurodo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl dokumentų paruošimo, visiškai nemotyvuodama šio sprendimo nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu, ir šis Komisijos sprendimas patvirtinamas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021-05-21 raštu, kuriame nurodoma pareiškėjui pakartotinai kreiptis Vilniaus pataisos namų administraciją jau dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, vėlgi visiškai nemotyvuojant priimto sprendimo.
Teismas šiuo atveju visiškai nesprendžia, ar pareiškėjas galėjo būti perkeltas į pusiaukelės namus, ar ne, kadangi šioje byloje iš esmės yra skundžiamas ne jo neperkėlimas į pusiaukelės namus, o netinkamas jo prašymo perkelti į pusiaukelės namus išsprendimas. Pažymėtina, jog duomenų, kad šis prašymas yra apskritai išspręstas, byloje nėra. Teismas pažymi, jog ne bet koks teisės akto pripažinimas neteisėtu sukelia pareiškėjui žalą, reikalinga vertinti, dėl kokių priežasčių tokie teismo aktai yra panaikinami. 2020-01-05 priimtas sprendimas buvo teismo įvertintas kaip nepakankamai motyvuotas tiek teisine, tiek faktine prasme, ir panaikintas, tad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog jo prašymas bus, vykdant teismo įpareigojimą prašymą išnagrinėti iš naujo, operatyviai ir atsižvelgiant į teismo nurodytus trūkumus, išnagrinėtas. Pažymėtina, jog šis prašymas buvo pakartotinai išnagrinėtas operatyviai, jau 2021-02-18 Komisijos posėdyje, t. y., jau trečią dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau priimant sprendimą tiek Komisijoje, tiek pateikiant atsakymą 2021-02-26 raštu, pasirašytu Alytaus pataisos namų direktoriaus, pareiškėjui, visiškai nebuvo įvertinti trūkumai, nurodyti teismo sprendime dėl 2020-01-15 priimto sprendimo, ir sprendimai buvo visiškai nemotyvuoti, ką pripažino ir Kalėjimo departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl šio priimto sprendimo. Pripažinus pareiškėjo skundą pagrįstu, Komisija vėl nagrinėja dar 2019-12-30 pateiktą ir Vilniaus pataisos namuose priimtą prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, ir jokio sprendimo dėl šio prašymo nepriima, bei visiškai nemotyvuotai nurodo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją. Pažymėtina, jog iš Komisijos sprendimo turinio ir pareiškėjui pateikto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021-05-21 rašto lieka neaišku, ar pareiškėjas turi pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namus su prašymu dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, ar kreiptis dėl dokumentų paruošimo, nors teisės aktai, nei BVK, nei Aprašas (akto redakcija, galiojusi iki 2021-07-01) nenumato pareiškėjui pareigos rinkti dokumentaciją ar pakartotinai kreiptis su prašymu dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, kai jau yra priimtas ir neišnagrinėtas tos prašymas. Tad teismas vertina, jog laikotarpiu nuo 2021-02-18 iki 2021-05-24 (skundo padavimo teismui dienos, įvertinant tai, jog prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus iki šiol nėra išspręstas), valdžios institucijų darbuotojai vykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Asmuo, pateikęs prašymus, turi teisėtą lūkestį, jog šie prašymai bus išnagrinėti tinkamai, tad teismas laiko įrodytu, jog pareiškėjas dėl tokių aplaidžių veiksmų patyrė neturinę žalą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, žala pasireiškė jo psichologiniais pergyvenimais, nemiga, teisėtų lūkesčių pažeidimu. Susipažinus su asmens sveikatos istorija, matyti, jog 2021-04-22 pareiškėjas pas psichiatrą skundėsi vidine įtampa, blogu miegu, nuotaikos svyravimu, priežasčių nenurodė.
Vertinant pareiškėjo nurodytą turtinę žalą, pažymėtina, jog ši žala išimtinai siejama su tuo, jog pareiškėjas , būdamas pusiaukelės namuose, būtų dirbęs ir uždirbęs pinigų. Ši žala galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei pareiškėjas neabejotinai turėjo būti perkeltas į pusiaukelės namus, tačiau tokių duomenų byloje nėra, pats pareiškėjas to nenurodo. Diskrecija perkelti ar ne asmenį į pusiaukelės namus priklauso tų pataisos namų, prie kurios yra pusiaukelės namai, administracija, teismas šiuo atveju negali tvirtinti, jog toks perkėlimas būtų tikrai įvykęs, tad skundas šioje dalyje atmetamas.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje teismas jų nustatė nepateisinamai aplaidžius, paviršutiniškus, pažeidžiančius bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atsakovo veiksmus, taikant perkėlimo į pusiaukelės namus institutą. Įvertinat laikotarpį, kurio metu buvo vykdomi šie veiksmai, nuo 2021-02-18 iki 2021-05-24, pasekmes ir nustatytą neturtinę žalą, pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinė žala
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 (trys šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.