Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-228-626/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
AN2-228-626/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
E. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-228-626/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01974-2017-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo asmens E. T. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2017-06-23 nutarimas Nr. 10ANN-105904822-17 patraukti E. T. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2017-06-23 nutarimu Nr. 10ANN-105904822-17 (ROIK 17069429599) nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 102 punkto reikalavimus, nes jis, 2016-09-09 vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio keliu važiuojančiam ir greitį viršijusiam automobiliui Mercedes Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) dėl to automobiliai susidūrė. E. T. nuo smūgio įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu Audi (v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sugadinti trys automobiliai.

Vilniaus miesto apylinkės teismui E. T. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nepadarė jokio administracinio nusižengimo ir nepažeidė KET, dalyvaudamas kelių eisme laikėsi visų eismo taisyklių, atlikdamas sukimo manevrą pagrįstai tikėjosi, kad T. P. neviršija greičio, bet, kadangi T. P. viršijo greitį, todėl, nors sukimo momentu ir buvo gana toli, įvyko avarija; be to, vėliau ekspertai nustatė, kad T. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis avarijoje patyrė sunkų kūno sužalojimą. Pareiškėjas teigė, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-95-222/2017 dėl analogiško eismo įvykio priėjo išvados, jog asmuo, viršijęs greitį ir nesugebėjęs išvengti susidūrimo, yra kaltas dėl eismo įvykio, o nagrinėjamu atveju T. P. dar ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas taip pat yra priežastiniame ryšyje su įvykiu. Pareiškėjas prašė pripažinti jį nepadariusiu KET pažeidimo, nes jis yra asmuo, nukentėjęs avarijoje, sukeltoje girto ir greitį viršijusio T. P..

Papildomai pareiškėjas pateikė eksperto išvadą MV 2017-54, kurios 2.10 punkte detalizuota ir apibendrinta eismo įvykio eiga, ir nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis buvo automobilio „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. P. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – važiuojant ne mažesniu kaip 110 km/val. greičiu ženkliai viršijo leistiną greitį (70 km/val.), dėl to neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki buvusio eismo įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 nutartimi E. T. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad E. T. padarytas KET pažeidimas ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodytas, jam priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad KET reikalavimus pažeidė tiek T. P., tiek pareiškėjas. Pastarojo veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Nurodė, kad E. T., įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, įvažiavo į kelią nebūdamas įsitikinęs, jog tai daryti saugu. Pasak teismo, šio fakto nepaneigia net ir paties pareiškėjo tiek rašytiniai, tiek žodiniai paaiškinimai – jis tik teigia, jog tikėjosi, kad ir kitas eismo dalyvis, šiuo atveju – T. P., laikysis KET reikalavimų. Tačiau toks tikėjimasis nepaneigia būtinybės pačiam E. T. laikytis pareigos, kuri jam privaloma tiek pagal KET 102 straipsnį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kurios E. T. šios pareigos nesilaikė.

Teismas vadovavosi specialisto išvada Nr. 11-2673(16), kurioje nurodyta, kad E. T., keisdamas judėjimo kryptį, tai yra, judėdamas iš šalutiniame kelyje esančio išvažiavimo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu savo važiavimo krypties eismo juosta važiavusiam automobiliui, vairuojamam T. P., ir susidūrė su juo, dėl ko jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; T. P. veiksmai išvadoje įvertinti taip pat kaip techniniu požiūriu nepriimtini ir turintys priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėja skundą administracinio nusižengimo byloje ir joje vertina įrodymus, reikšmingus būtent E. T. kaltei dėl nusižengimo patvirtinti arba paneigti, konstatavo, kad į bylą pateikta antra specialisto išvada Nr. MV 20107-54 nėra reikšmingas įrodymas administracinio nusižengimo byloje, nes pastarojoje išvadoje, nors ir aprašyti, tačiau iš esmės neįvertinti techniniu požiūriu KET 102 straipsnio reikalavimų pažeidimo kontekste E. T. veiksmai, jo atlikti įvažiuojant iš šalia kelio esančios teritorijos; išvadoje pasisakyta apie E. T. vairuoto automobilio Renault greitį, jo judėjimo kryptis, nuvažiuotus ir tikėtinai galimus nuvažiuoti iki susidūrimo momento atstumus, tačiau nieko nekalbama apie faktą, jog šis vairuotojas nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei, nors ją matė, kai tuo tarpu pats E. T. nurodo, jog matė atvažiuojantį automobilį ir tikėjosi, jog jo vairuotojas laikosi taisyklių. Nurodė, kad šiuo atveju galima būtų kalbėti apie pagrįstą vieno eismo dalyvio tikėjimąsi, jog kitas eismo dalyvis laikosi taisyklių tik tuo atveju, jei E. T. neturėtų pareigos duoti kelią, nes šią pareigą būtent jam nustato KET 102 punktas. Be to, atkreipė dėmesį, kad specialisto išvada byloje yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju, teismas darė išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo išsamiai išnagrinėtos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant eismo įvykio priežastį ir jo mechanizmą, ir tai suteikia teismui teisę taikyti teisinį eismo įvykio įvertinimą.

Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas eismo įvykis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017 nėra analogiškas nagrinėjamam šioje skundo byloje eismo įvykiui, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo ne administracinio nusižengimo bylą, o baudžiamąją bylą, todėl aptariamoje nutartyje išanalizuoti ir įvertinti abiejų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimus, veiksmai bei procesinis sprendimas priimtas sprendžiant vieno iš vairuotojų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Byloje kaltu pripažintas vairuotojas, viršijęs leistiną greitį, tačiau ir joje nėra paneigtas kito vairuotojo padarytas eismo taisyklių pažeidimas – priešingai, konstatuojama, kad kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu eismo įvykio dalyviai; be to, nurodoma, kad tuo atveju dėl kito eismo dalyvio pernelyg didelio greičio, reguliuojamoje sankryžoje posūkį darantis vairuotojas nematė arba per vėlai pamatė greitį viršijantį automobilį, o tuo tarpu E. T., dar nepradėjęs manevro iš šalia kelio esančios teritorijos, matė T. P. automobilį, tik klaidingai įvertino jo greitį ir sudarė kliūtį greitį viršijusiam automobiliui. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad nėra pagrindo taikyti analogiją nagrinėjamoje skundo byloje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju dėl T. P. nusikalstamos veikos yra surašytas kaltinamasis aktas, baudžiamoji byla perduota teismui, todėl, nagrinėjant skundą, jo veiksmai nenagrinėjami ir nevertinami.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. (toliau – apelianto) atstovas advokatas M. U. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 nutartį, Institucijos 2017-06-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti specialistę L. L. ir teismo ekspertą V. M..

Skunde nesutinka su Institucijos ir Teismo išvada, kad įvykio metu apelianto veiksmuose buvo administracinio nusižengimo sudėties visi būtini požymiai. Mano, kad apelianto veiksmuose nėra nei objektyviosios pusės (veikos) nei subjektyviosios pusės (kaltės) požymių. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas prieš atlikdamas įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą matė dvi transporto priemones, t. y. vieną iš kairės pusės („Audi A6“), vieną iš dešinės pusės („Mercedes Benz“ E280). Nurodo, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad automobilis „Audi A6“ buvo arčiau jo vairuojamos transporto priemonės „Renault Laguna“, nei iš dešinės matoma judanti transporto priemonė „Mercedes Benz“. Apeliantas pravažiavo pusę viso kelio, nesusidūrė su arčiau važiuojančia „Audi A6“ ir tik antroje kelio juostoje susidūrė su „Mercedes Benz“ transporto priemone, užpakaline dešine dalimi. Atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko tuo metu, kai apeliantas su vairuojama „Renault Laguna“ pagrindiniame kelyje buvo pravažiavęs apie 30 metrų. Apelianto manymu, tai dar kartą įrodo, kad apeliantas nepažeidė KET 102 punkto reikalavimo. Nurodo, kad byloje nėra paneigtas faktas, kad apeliantas prieš vykdydamas važiavimo į pagrindinį kelią manevrą davė kelią abiem transporto priemonėms, t. y. įvažiavo į pagrindinį kelią įsitikinęs, kad nei vienai transporto priemonei nesudarys kliūčių. Taip pat nurodo, kad apeliantas negalėjo nuspėti, kad „Mercedes Benz“ transporto priemonės vairuotojas bus neblaivus dėl ko yra sulėtėjusi reakcija ir negalėjo nuspėti, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas viršys leistiną greitį iki 110 km/h, todėl negalėjo suvokti ir numatyti, kad „Mercedes Benz“ transporto priemonė grubiai pažeidžia KET.

Nurodo, kad teismas negalėjo remtis specialisto išvada Nr. 11-2673(16), nes apelianto manymu ji yra klaidinga dėl specialisto neteisingų objektyvių duomenų įvedimo į skaičiuotas formules. Įvesta šlapio asfalto reikšmė, vietoj sauso asfalto, todėl gauti klaidingi duomenys dėl „Mercedes Benz“ važiavimo greičio prieš stabdymo pėdsako pradžią ir darant išvadą, kad šio automobili greitis buvo apie 86 km/h. Nurodo, kad kita specialisto išvada Nr. MV2017-54, atlikta eksperto, turinčio patirtį nuo 1993 m., turintį mokslinį daktaro laipsnį, kur konstatuota, kad šio automobilio greitis prieš stabdymą buvo 110 km/h. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nekreipė dėmesio ir jų nevertino. Taip pat nurodo, kad specialistė nurodė, jog „Renault Laguna“ vairuotojo greitis buvo 0, kas reiškia, kad automobilis turėjo stovėti, tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. MV2017-54 aiškiai konstatuota, kad šio automobilio greitis buvo 36 km/h. Taip pat atkreipia dėmesį, kad specialistės išvadoje nėra įvestas toks rodiklis kaip girto asmens reakcija, nors teismo eksperto išvadose toks rodmuo naudojamas, todėl mano, kad teismo eksperto išvada yra tikslesnė ir išsamesnė. Nurodo, kad specialistė išvadoje taip pat padarė klaidingas išvadas dėl „Renault Laguna“ automobilio judėjimo po susidūrimo su „Mercedes Benz“, todėl padarė neteisingas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, t. y. išvados 3 psl. pateiktas 5 pav., kuriame specialistė iliustruoja, kad „Mercedes Benz“ atsitrenkė susidūrimo metu į „Renault Laguna“ dešinį šoną ir po to, „Renault Laguna“ sukdamasis pieš laikrodžio rodyklę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pasak apelianto, tai objektyviai neįmanoma, nes kliudžius „Renault Laguna“ į dešinę pusę, šis automobilis galėjo suktis tik pagal laikrodžio rodyklę. Apeliantas nurodo, kad tokios klaidos yra esminės ir daro visą specialistės išvadą nepatikimu įrodymu. Be to, atkreipia dėmesį, kad specialistei buvo pateiktos prastos kokybės, neinformatyvios fotonuotraukos todėl abejoja, ar ši specialistė apskritai galėjo nustatyti greičius ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat mano, kad teismas negalėjo remtis specialistės išvada Nr. 11-2673(16), nes ji atlikta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, kurio pagrindinis tikslas ir užduotis yra nustatyti nusikaltimo, dėl kurio pareikštas įtarimas ne apeliantui, o būtent „Mercedes Benz“ vairuotojui, t. y. šios specialisto išvados tikslas yra išaiškinti nusikalstamą veiką, o ne atsakyti į klausimą, ar apeliantas pažeidė KET.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su teismo sprendimu nesivadovauti jo į bylą pateikta teismo eksperto išvada Nr. MV2017-54, kurioje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad eismo įvykio pagrindinė kilimo priežastis buvo T. P. padaryti KET taisyklių pažeidimai.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į jo į bylą pateiktus mokslinius straipsnius, mokslinės knygos ištraukas.

Nurodo, kad teismas konstatavo, jog apeliantas įvažiuodamas į kelią pažeidė KET 102 punkto reikalavimus, nes neįsitikino, kad tai daryti saugu. Pažymi, kad KET 102 punkto nuostatoje apie tokių veiksmų atlikimą/neatlikimą nekalbama, o tokį reikalavimą numato kitas KET punktas – 101, tačiau E. T. protokolas dėl šio punkto pažeidimo nesurašytas. Pasak apelianto, tai rodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė KET 102 punktą, neteisingai aiškindamas jo turinį, todėl padarė neteisėtas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas yra neteisus teigdamas, kad teismo eksperto išvadose niekur nėra įvertinti ar vertinti apelianto veiksmai KET 102 punkto laikymosi atžvilgiu, nes teismo eksperto išvados Nr. 11-2673(16) 2.11.5 punkte aiškia vertinti ir padarytos išvados būtent dėl apelianto atlikto įvažiavimo į pagrindinį kelią manevro.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti skundo. Pažymėjo, kad tyrėja, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą rėmėsi LTEC specialisto išvada Nr. 11-2673 (16), kuri pagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. eismo įvykio apžiūros metu užfiksuotais ir nuotraukose matomais pėdsakais bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole skiltyje "matomumas" užfiksuota, kad iš vairuotojo vietos transporto priemonėje, stovinčioje išvažiavime/įvažiavime iš/į 103 pastato teritorijos ties Liepkalnio g. važiuojamosios dalies kraštu, žiūrint į Salininkų pusę (pusė, iš kurios važiavo T. P. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E280“), artėjantis transportas nuo Salininkų pusės matomas nemažesniu nei 600 m atstumu. Apskaičiuota, kad automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojas T. P., važiuodamas apskaičiuotu 86 km/h greičiu, automobilio stabdymui sureagavo prieš 61,4 m atstumą (iki stabdymo pėdsakų pabaigos), taigi galima teigti, kad vairuotojas E. T., prieš įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, turėjo objektyvią galimybę pamatyti keliu važiuojantį T. P. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz E280“, įvertinti jo važiavimo greitį ir duoti jam kelią.

Skundas netenkinamas.

ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, taip pat nėra vertinami nauji įrodymai, prašomi apklausti asmenys yra apklausti apylinkės teisme, prašyme rengti žodinį nagrinėjimą nenurodoma, kokias dar svarbias aplinkybes šie asmenys galėtų parodyti, todėl vadovaujamasi administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais arba paties apelianto pateiktais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nepripažįsta būtinu.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad jis jokio KET pažeidimo nėra padaręs, jo manymu, tik kito eismo dalyvio padaryti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai (greičio viršijimas ir neblaivumas) yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Nurodo, kad jis negalėjo numatyti, kad kitas eismo dalyvis vairuos transporto priemonę grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, o būtent: bus neblaivus dėl ko yra sulėtėjusi reakcija bei, kad viršys leistiną greitį.

Apygardos teismas išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo bylą, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, specialisto išvadai Nr. 11-2673(16), kurioje nurodyta, kad dviejų vairuotojų T. P. ir E. T. padaryti KET pažeidimai techniniu požiūriu sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje E. T. įvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos į pagrindinį kelią (keisdamas kryptį) ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančio ir greitį viršijančio T. P. automobiliu (nekeitusio važiavimo krypties). Nuo smūgio E. T. vairuojamas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu Audi. Eismo įvykio metu sugadinti trys automobiliai. E. T. prieš atlikdamas manevrą matė abu automobilius, važiuojančius pagrindiniu keliu. Eismo įvykio metu buvo tamsu, kelio danga sausa.

Institucija ir apylinkės teismas savo sprendimuose konstatavo, kad E. T. pažeidė KET 102 punkto nuostatas, reikalaujančias, kad vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančiomis transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Taip pat įvertino tai, kad kitas eismo dalyvis, T. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viršydamas greitį, taip pažeisdamas KET 14 ir 127 punktų reikalavimus. Apylinkės teismas nurodė, kad E. T., įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, įvažiavo į kelią nebūdamas įsitikinęs, jog tai daryti saugu. Pasak apylinkės teismo, T. P. tikėjimas, kad kitas eismo dalyvis (T. P.) laikysis KET reikalavimų, nepaneigia būtinybės pačiam E. T. laikytis pareigos, kuri jam privaloma tiek pagal KET 102 straipsnį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas vienu iš įrodymų laikė specialisto išvadą Nr. 11-2673(16), kurioje yra nurodyta, kad E. T., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš išvažiavimo teritorijos, privalėjo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz E280“. Ėmęsis šių veiksmų, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio; T. P. veiksmai išvadoje įvertinti taip pat kaip techniniu požiūriu nepriimtini ir turintys priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Taip pat, vadovaujantis specialisto išvada Nr. 11-2673(16), nustatyta, kad Eismo įvykio vietoje automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo kryptimi link Vilniaus, iki stabdymo pėdsakų susiformavimo pradžios yra kelio ženklas, kuriame nurodyta, kad maksimalus leistinas greitis 70 km/h, 8,6 m atstumu į priekį nuo stabdymo pėdsako susiformavimo pradžios yra kelio ženklas, kad maksimalus leistinas greitis yra 60 km/h. Eismo įvykio vietos plane ir eismo įvykio vietos apžiūros protokole, dešinėje eismo juostoje užfiksuoti vientisi 25,6 m ilgio automobilio „Mercedes Benz E280“ stabdymo pėdsakai. Specialisto išvadoje Nr. 11-2673(16) nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz E280“ ir automobilio „Renault Laguna“ susidūrimas įvyko dešinėje eismo juostoje, žiūrint pirmine automobilio „Mercedes Benz E280“ stabdymo pėdsakų kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu, tikėtina už automobilio „Mercedes Benz E280“ stabdymo pėdsakų pabaigos. Apklausiama apylinkės teisme specialistė, rengusi specialisto išvadą Nr. 11-2673(16), atsižvelgiant į E. T. išsakytas pastabas dėl klaidingo šlapio asfalto reikšmės įvedimo į formulę, apskaičiuojant automobilio „Mercedes Benz E280“ važiavimo greitį prieš stabdymo pėdsakų pradžią, atlikusi pakartotinius skaičiavimus, nustatė, kad su sausa asfalto danga: reikalingas atstumas stabdymui yra 75-97 km/h; reakcijos atstumas, jeigu greitis 90 km/h (vietoj 86 km/h)– 63,2 m (vietoj 61,4 m). „Mercedes Benz E280“ vairuotojo veiksmai: važiuodamas 96 – 90 km/h greičiu jis viršijo leistiną greitį. Taip pat nurodė, kad padaryta išvada nesiskiria. Iš specialisto išvados matyti, kad važiuojant 60 km/h greičiu sustabdymui reikalingas atstumas – 44 m, 70 km/h greičiu – 56 m.

Specialisto išvadoje, kuria teismas vadovavosi, esantys neatitikimai pašalinti apklausiant ją rengusią specialistę, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad šios specialisto išvados apylinkės teismas negalėjo pripažinti įrodymu ir ja vadovautis.

Be to, nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismas rėmėsi ne tik specialisto išvada, bet ir kitais, byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, asmenų rašytiniais paaiškinimais. Pažymėtina tai, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizę (specialisto išvadą), tačiau eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad E. T. pagal KET 102 punkto reikalavimus, prieš atlikdamas manevrą iš šalia kelio esančios teritorijos turėjo pareigą duoti kelią. Taip pat svarbu tai, kad jis prieš atlikdamas manevrą, dar stovėdamas, matė abi pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones ir, atsižvelgiant į jo pareigą, įtvirtintą KET 102 punkte, galėjo bei privalėjo būti labai atidus bei įvertinti atvažiuojančių automobilių greitį. Šiuo atveju, vertinant apelianto veiksmus, svarbūs ir automobiliu „Audi A6“ važiavusių asmenų paaiškinimai. Šio automobilio vairuotojas A. C. ir kartu su juo važiavęs keleivis M. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad į jų važiuojamąją kelio dalį apelianto vairuojamas automobilis staiga „išlėkė“, po smūgio liudytojas M. M. pamanė, kad jie „rėžėsi“ į staiga išvažiavusį apelianto vairuojamą automobilį „Renault Laguna“ ir tik vėliau sužinojo, kad prieš tai į pastarąją atsitrenkė „Mercedes Benz E280“ automobilis (b. l. 25, 27). Šių liudytojų paaiškinimai paneigia apelianto argumentus, kad jis įvažiavo į pagrindinį kelią akivaizdžiai įsitikinęs dėl manevro saugumo ir sustiprina teismo įsitikinimą, kad apeliantas KET pažeidimą padarė dėl nepagrįsto pasitikėjimo, t. y. suvokdamas rizikingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad jo netinkamas manevravimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis jo išvengti. Tai reiškia, kad apeliantas minėtus padarinius numatė kaip mažai tikėtinus ir tikėjosi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. Šiuo atveju lengvabūdiškumas pasireiškė konkrečių aplinkybių pervertinimu, t. y. jo staigus išvažiavimas į kelią rodo, jog jis suvokė, kad elgiasi rizikingai, tikėdamasis (kaip nurodo skunde), kad kiti asmenys vairuos automobilius blaivūs, neviršydami greičio ir galės atitinkamai laiku sureaguoti stabdant.

Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad institucijos ir apylinkės teismo, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių apelianto skundo argumentų ir reikšmingų aplinkybių, paaiškino, kodėl nesivadovauja apelianto pateikta specialisto išvada ir kodėl apelianto skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nagrinėta situacija nelaikytina precedentu šioje byloje. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams bei išvadoms ir papildomai jų nebekartoja.

Papildomai pažymėtina, kad asmens apsvaigimo faktas, kaip toks, nors ir būdamas šiurkštus KET pažeidimas, pats savaime negali sukelti eismo įvykio ir savaime negali būti traktuojamas kaip KET pažeidimas, priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu, kai nustatomi ir kiti kaltininko padaryti kelių transporto eismo saugumo (pvz.: greičio viršijimas) ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai, sukėlę atitinkamus padarinius.

Taigi, nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad E. T. klaidingai įvertinęs T. P. vairuojamo automobilio greitį, išvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, sudarė kliūtį, t. y. nedavė kelio greitį viršijusiam T. P. vairuojamam automobiliui. Davęs kelią greitį viršijančiam automobiliui, nerizikavęs, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Tokiu būdu E. T. pažeidė KET 102 punkto reikalavimus ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su eismo įvykiu. Todėl E. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 nutartį nepakeistą ir E. T. atstovo advokato M. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė