Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2018 m. kovo 16 d., apie 11.23 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato, Gerovės g. 29, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, pateikė melagingą pareiškimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. melagingai pranešė, kad 2018 m. kovo mėn. pradžioje, pažįstamas R. Š. pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ 609 eurų vertės, tuo neva jam padarydamas 609 eurų turtinę žalą, nors jis (R. G.) 2018 m. kovo 5 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, Vilniuje, minėtą telefoną atidavė R. Š. už 100 eurų skolą, tokiu būdu jis pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

R. G. 2018 m. kovo 16 d., nuo 11.11 val. iki 11.57 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato, Gerovės g. 29, Vilniuje, patalpose, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12344-18, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2018 m. kovo mėn. pradžioje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, Vilniuje, R. Š. išplėšdamas kairėje rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ 609 eur. vertės, kartu su dėklu 5 eur vertės, jį atvirai pagrobė, tuo neva jam padarydamas 614 eur turtinę žalą, nors jis (R. G.) 2018 m. kovo 5 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, Vilniuje, minėtą telefoną atidavė R. Š. už 100 eurų skolą, tokiu būdu jis davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas.

Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei parodė, kad jis su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai. Psichiškai yra sveikas, psichikos ligomis neserga, narkotinių medžiagų nevartoja. Alkoholį vartoja tik per šventes. Įskaitoje dėl alkoholio vartojimo nėra įrašytas. Savo duodamus parodymus jis supranta gerai. Prisipažįsta, kad 2018 m. kovo 16 d. jis kreipėsi su melagingu pareiškimu į policijos komisariatą pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą. Pareiškime jis nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį iš jo buvo pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7“. Pareiškime nurodė melagingas aplinkybes. Prieš rašant pareikšimą, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pareiškimą, tačiau vis tiek pareiškimą parašė, tikėdamasis, kad policijos pareigūnai ras ir grąžins jam jo telefoną, kurį pats už skolą buvo atidavęs R. Š.. 2018 m. vasario mėnesį pasiskolino iš R. Š. 100 eurų. Pasiskolintus 100 eurų žadėjo grąžinti po poros dienų. Per porą dienų jis 100 eurų neuždirbo. 2018 m. kovo mėnesio pradžioje su R. Š. telefonu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme. Susitiko vakare. Susitikus, R. jo paklausė ar turi grąžinti jam skolą. Jis atsakė, kad ne, kad neturi pinigų. Tada jis su R. Š. susitarė, kad atiduos jam savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“. R. Š. sutiko. Jie abu nuėjo pas jį į namus, kur laiptinėje jis pats iš savo telefono išsiėmė sim kortelę, o telefoną be sim kortelės atidavė R. Š.. Pareiškimą jis parašė, nes galvojo, kad parašius pareiškimą policija jo telefoną ras ir grąžins jam. Pareiškimą jis parašė suprasdamas, kad jis yra melagingas, tačiau nepagalvojo, kad policija išsiaiškins, kad jis pareiškime nurodė melagingas aplinkybes. Po to, kai jis parašė pareiškimą, tyrėja jį apklausė. Apklausos metu jis davė melagingus parodymus. Prieš apklausą jam buvo išaiškintos jo kaip liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau, kaip jau minėjo prieš tai, davė melagingus parodymus tyrėjai, tikėdamasis, kad policijos pareigūnai ras ir grąžins jo telefoną. Jis supranta, kad padarė nusikalstamas veikas, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Jis sutinka kaip bausmę atidirbti viešuosius darbus (b. l. 28 ).

Liudytoja L. U. apklausiama teisme parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK VS ) vyresniąja tyrėja. 2018 m. kovo 16 d., pradėjo darbą 7.30 val. Minėtą dieną kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK VS vyresniuoju tyrėju A. P. nuo 11:00 val. iki 18:30 val. buvo įtraukti į aktyvias, reaguojančias į įvykius Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK teritorijoje, pajėgas. 11:00 val. į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK kreipėsi pilietis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl įvykdytos telefono vagystės. Dėl šios įvykdytos nusikalstamos veikos, pilietis parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesio pradžioje iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas. R. G. pasirašytinai buvo įspėtas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, ji pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mobilaus ryšio telefono vagystės iš R. G.. Ji turi teisę pradėti ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminiam tyrimui buvo suteiktas Nr. 01-1-12344-18. Siekiant nustatyti tikslesnes mobilaus ryšio telefono pagrobimo aplinkybes, ji R. G. apklausė liudytoju. Prieš apklausą, ji išaiškino R. G. jo kaip nukentėjusiojo teises ir pareigas ir įspėjo dėl atsakomybės kylančios už melagingų parodymų davimą. R. G., susipažinęs su savo teisėmis ir pareigomis, bei susipažinęs su įspėjimu dėl kylančios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, „Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolą“ pasirašė. Apklausa įvykio komisariato tarnybinėse patalpose, 103 kabinete. Pastarasis apklausos metu nurodė, kad 2018 metų vasario pradžioje vartojo alkoholį kartu su pažįstamu R. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi, R. G. teigimu, jis panoro įsigyti alkoholio, paprašė pažįstamo R. paskolinti 20 eurų. R. Š. paskolinto R. G. 20 eurų. R. G. iš pradžių teigė, kad jis nepamena, kurioje vietoje jam paskolino pinigus, po kiek laiko teigė, kad pinigus paskolino prie naktinės parduotuvės, Pergalės gatvėje, tačiau galiausiai nurodė, kad pinigai buvo paskolinti prie Žaibo picerijos, Parko gatvėje. Praėjus porai dienų, R. G. teigimu, jis pats nuvyko pas R. Š. namo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų jam niekas neatidarė. Pas R. Š. buvo atvykęs namo pora kartų, tačiau kiekvienu atveju durų niekas neatidarė. 2018 m. kovo pradžioje Naujojoje Vilnioje vedžiojo savo šunį, kuomet jam atėjus prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) kiemo, prie jo pasirodė R. Š.. Pastarasis pradėjo reikalauti pinigų, tačiau tuo momentu R. G. su savimi pinigų neturėjo. R. G. kairėje rankoje laikė telefoną „Samsung Galaxy S7“, kurį jam padovanojo mama. R. Š. sugriebė telefoną ir nuėjo. R. G. nesipriešino. Po šio įvykio R. G. buvo nuvykęs pas R. Š., bet durų niekas neatidarė. Kiek pamena, būtent tokius parodymus davė R. G. savo liudytojo apklausos metu. Po įvykdytos apklausos, R. G. pateikė telefono „Samsung Galaxy S7“ įsigijimo dokumentus, draudimą, kurie buvo nukopijuoti ir paimti savanoriško dokumentų pateikimo protokolu. Įtarimų dėl R. G. duodamų parodymų tikrumo abejonių jai nekilo, nes, kaip jau minėjo tiek prieš R. G. rašant pareikšimą, tiek prieš liudytojo apklausą ji jam pasirašytinai išaiškino dėl kylančios baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir už melagingų parodymų davimą (b. l. 8-9).

Byloje pateikta įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą forma, kuri 2018-03-16 pasirašyta R. G. (b. l. 11).

BIRT policijos ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal pareiškimą, jog 2018 m. kovo pradžioje pažįstamas R. Š. iš R. G. atviru būdu pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ 609 eurų vertės, padarytas nuostolis kartu su telefono dėklu – 614 eurų (b. l. 13).

„Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas“ R. G. 2018-03-16 pasirašytas (b. l. 14).

2018-03-16 apklausoje R. G. nurodė neva įvykdytos jo telefono vagystės aplinkybes, tai užfiksuota apklausos protokole, kuris jo pasirašytas, nurodyta, kad parodymai surašyti teisingai (b. l. 15).

2018-03-28 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal R. G. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas, pavesta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį R. G. (b. l. 20-23).

Pažymėtina, jog pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Tuo tarpu BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos (tyrėjos L. U.) parodymai, kita reikšminga rašytinė bylos medžiaga. R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. G. apklausiamas liudytoju tyrėjai davė melagingus parodymus apie nebūtą teisei priešingą veiką. Veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos. Teismas taip pat vertina, jog veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi jos padarytos iš esmės tuo pačiu metu, siekiant vieningo tikslo. Tai turės įtakos skirtinai bausmei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus R. G. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, sutiko su prokurorės siūlomomis bausmėmis, jų dydžiais (b. l. 41-42, 44-46).

Skirdamas bausmes R. G., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti nesunkūs nusikaltimai teisingumui, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, jos baigtos. Tiriant R. G. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, iki veikos padarymo baustas administracine tvarka už nešiurkščius pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, jauno amžiaus, dirbantis. Duomenų apie gydymą psichiatrijos įstaigose ar įskaitą priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. atitinkamų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą bausmę – viešuosius darbus. Kaip jau minėta, kaltinamasis viešuosius darbus dirbti sutinka.

Nustatydamas bausmių dydį, skaičiuojant nuo vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad prokurorės R. G. pasiūlyti bausmių dydžiai už atskiras veikas – 6 mėnesiai viešųjų darbų yra adekvatūs ir proporcingi. Teismas per mėnesį vis tik nustato kaltinamajam išdirbti 15 valandų (prokurorės siūlymas – 20 val.).

Kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi, skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

R. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, todėl R. G. paskirtos subendrintos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.