Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. T. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiais asmuo – R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

14. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

17. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

18. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis L. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės G. T. sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. T. buvo laikinai apribota motinos valdžia, o vaiko tėvui J. T. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus L. T. atžvilgiu.

20. Iš byloje pateiktų įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog atsakovė sūnumi rūpinasi, teikia išlaikymą didesnį nei yra priteista teismo, dažnai bendrauja, motinos ir sūnaus ryšys nėra nutrūkęs, atsakovė dirba. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog vaiko motina su sūnumi bendrauja dažnai, rūpinasi juo, teikia išlaikymą. Tiek atsakovė, tiek jos atstovė paaiškino, kad atsakovė ateityje norėtų susigrąžinti sūnų į šeimą, auginti jį savarankiškai, tačiau šiuo metu nėra tam pasiruošusi. Atsakovė teigė, kad narkotinių medžiagų nevartoja jau apie keturis metus, o problemą, susijusią su alkoholio vartojimu sugeba spręsti savarankiškai.

21. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko ryšys nėra nutrūkęs. Atsakovė bene kasdien bendrauja su sūnumi, padeda ruošti namų darbus, kartais gamina maistą. Atsakovės teigimu, ji ateityje norėtų susigrąžinti sūnų, jį auginti ir auklėti.

23. Įvertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvados, jog egzistuoja sąlygos neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią, t. y. pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečio vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar žiauriai elgiasi su vaiku. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovės elgesys, lyginant jį nuo 2022 metų, yra pasikeitęs į geresnę pusę.

24. Tuo tarpu ieškovas ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia dėl jos vengimo atlikti savo kaip motinos pareigą tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu, dėl atsakovės nesirūpinimo savo nepilnamečiu sūnumi ir motinos pareigų jo atžvilgiu visiško neįgyvendinimo. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė nėra nusišalinusi nuo motinos pareigų. Atsakovė reguliariai bendrauja su vaiku, stengiasi pagal galimybes dalyvauti vaiko gyvenime, teikia vaikui išlaikymą, turi ateities planų, dirba. Tiek pačios atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai rodo, kad atsakovė domisi sūnumi ir nėra abejinga savo vaiko atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko ryšiai nėra nutrūkę. Atsakovė bendrauja su vaiku, domisi jo ugdymu. Atsakovės teigimu, ji norėtų susigrąžinti vaiką. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė deda pastangas ir yra tikimybė, kad ateityje situacija pasikeis. Taigi, šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovei nerūpi nepilnamečio sūnaus gyvenimas, kad ji nuo vaiko priežiūros yra visiškai nusišalinusi ir toks jos elgesys daro ypatingą žalą vaiko interesams.

25. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei vertinant tai, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti taikomas tik kaip ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią.

26. Taigi, vertindamas aplinkybę dėl būtinybės keisti motinos valdžios apribojimo būdą, teismas pažymi, kad šiuo atveju galimos alternatyvos yra – tęsti atsakovei laikiną valdžios apribojimą, pereiti į neterminuotą valdžios ribojimą arba kreiptis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

27. Nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo praėjo beveik dveji metai. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis L. T. savo globėjos R. T. šeimoje gyvena nuo 2022 metų. Iš byloje esančių įrodymų (duomenys neskelbtini) Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktos Nr. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimų) matyti, kad vaikas patenkintas gyvendama pas globėją. Tiek trečiasis asmuo, tiek pati atsakovė supranta, kad šiuo metu nepilnametis negalėtų gyventi kartu su savo motina, kad atsakovė nėra pasirengusi savarankiškai visapusiškai rūpintis vaiku, tačiau ateityje norėtų susigrąžinti vaiką ir ji auginti. Atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai rūpintis sūnumi – tiek dėl to, kad šiuo metu neturi tinkamos gyvenamosios vietos, tiek dėl to, kad nesijaučia finansiškai stabili, o tęsiant laikiną ribojimą atsakovės atžvilgiu, ieškovas toliau periodiškai privalėtų inicijuoti teisminį procesą.

28. Teismas pažymi, kad atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimas jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė tokiu būdu įgyja kažkokią teismo garantiją dėl sūnaus auginimo ateityje. Priešingai, atsakovei ateityje vengiant atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti sūnų, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, jos motinos teisės gali būti apribotos neterminuotai.

29. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribota motinos valdžia L. T. atžvilgiu, L. T. nustatyta nuolatinė globa, paskirta globėja, priteistas išlaikymas iš G. T., todėl dėl šių aplinkybių teismas nepasisako, jos lieka nepakeistos.

31. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

33. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas).

34. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

35. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

36. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

38. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pratęsti atsakovei G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atleisti atsakovę G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.