Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3.2. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti, t. y., suformuluoti reikalavimą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo, nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus, bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), apelianto prašymą (apeliacinio skundo dalykas) bei įrodymus, patvirtinančius apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, nurodyti šalių duomenis, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 2 punktu, pateikti įrodymus, kad sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Teismas išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

II.

4. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad jos negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, 2025 m. rugsėjo 29 d. padavė teismui apeliacinį skundą. Pareiškėjo apeliacinis skundas neatitiko apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą apeliacinį skundą, tačiau pareiškėjas pasirinko tokį elgesio modelį, kuris lėmė termino apeliaciniam skundui praleidimą – pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo jo apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu.

III.

6. Pareiškėjas C. K. atskirajame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo paduoti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 23 d. turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir kalbos barjeras jam nesudarė kliūčių naudotis savo teisėmis, be kita ko, ginti pažeistas teises Lietuvos Respublikos teismuose, todėl nėra pagrindo vertinti, kad susidūrė su tokiomis kliūtimis ieškant advokato. Be to, teikti skundus teismui ir ginti savo galbūt pažeistas teises lietuvių kalbos nemokėjimas jam nesutrukdė.

11. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai, kad pareiškėjas pakankamai vėlai suprato, jog „toliau reikalinga profesionalaus advokato pagalba“, kaip ir pareiškėjo nurodomas įsipareigojimas „dalyvauti procese su advokatu“, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas nurodė svarbias priežastis, pateisinančias praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nenurodė objektyvių aplinkybių praleistam terminui atnaujinti, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu atsisakė priimti apeliacinį skundą.

15. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis laiku nepateikė apeliacinio skundo, nes nerado advokato ir nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų bei administracinių bylų teisenos procedūrų subtilybių. Jis yra užsienietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), todėl susidūrė su kalbos barjeru, jo galimybės gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą Lietuvoje buvo ribotos. Iki šiol pareiškėjas bylą tvarko pats, remdamasis turima informacija ir dokumentais, tačiau suprato, kad toliau yra reikalinga profesionalaus advokato pagalba.

16. Nagrinėjamo ginčo kontekste taikytinas UTPĮ 140 straipsnio 4 dalies reguliavimas, kuris numato specialų apskundimo terminą, jog priimtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog apeliacinį skundą atsisakoma priimti, jei apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

18. ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

19. ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024; kt.).

21. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

22. Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjui reikšmingos procesinės nuostatos dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo buvo išaiškintos pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje, kurioje teismas nurodė ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą dėl termino atnaujinimo. Minėta nutartimi pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, jog nustačius apeliacinio skundo trūkumus nustatomas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti ir, pasiūlyta prašyti atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo padavimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą.

23. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis nerado advokato ir nežinojo teisės aktų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, nepaisant deklaruojamų sunkumų dėl advokato neradimo, kalbos barjero ar Lietuvos Respublikos teisės aktų bei administracinių procedūrų nežinojimo, aktyviai naudojosi procesinėmis priemonėmis siekdamas ginti savo teises. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas savarankiškai rengė ir teikė procesinius dokumentus, operatyviai reagavo į institucijų priimtus sprendimus ir žinojo, į kokias institucijas kreiptis dėl jam aktualių reikalavimų. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jis nežinojo, kaip ginti savo teises, ar kad jam neužteko laiko susirasti advokato, kuris padėtų vesti byla.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju termino apskųsti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas ir pasirinktas elgesio modelis.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje buvo teikiami pareiškėjo prašymai, paaiškinimai nors ir gausūs bei formaliai susiję su proceso eiga, neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl jie negali turėti įtakos sprendžiamam klausimui. Šie prašymai, paaiškinimai neatskleidžia jokių naujų aplinkybių, reikšmingų ginčo esmei, ir nėra susiję su teisinių argumentų, lemiančių bylos baigtį, vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas privalo koncentruotai ir efektyviai nagrinėti tik tuos klausimus, kurie yra būtini teisingam bylos išsprendimui, prašymai, nepatenkantys į bylos nagrinėjimo ribas, nebus detaliau analizuojami ar aptariami.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nustatęs, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą ir nenurodė objektyvių šio termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo C. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.