Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Aleksandrai Žindulienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo pripažinti R. J. V. neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys byloje D. P. ir R. J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo pripažinti R. J. V. neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys byloje D. P. ir R. J. V.. Pareiškėjas prašo peržiūrėti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-783/2015 dėl R.J. V. pripažinimo neveiksniu ir pripažinti jį neveiksniu: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; 2) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 3) savitvarkos įgūdžių srityje; 4) sveikatos priežiūros srityje; 5) teisės rinkti ir būti išrinktam srityje. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad R.J. V. sveikatos būklė nepagerėjo, todėl byloje nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-783/2015 matyti, kad R.J. V. yra pripažintas neveiksniu, nes jam atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė nustatė įgimtą intelekto defektą, diagnozė gilus protinis atsilikimas, jo globėju yra paskirta D. P.. (el. b. l. 3-4) Iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad R.J. V. nuo 2012-11-15 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. (el. b. l. 10; 13)

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo R.J. V. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

Iš Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2017 m. lapkričio 29 d. išvados dėl R.J. V. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus matyti, kad R.J. V. savarankiškumas kasdieniniuose buitiniuose reikaluose yra labai mažas, jam yra reikalinga nuolatinė pagalba, savarankiškai jis gali atlikti tik elementariausius veiksmus. (el. b. l. 5-7)

Nustatyta, kad R.J. V. savarankiškai negeba pasirūpinti savo turtiniais interesais, kasdienių buitinių poreikių tenkinimu, savitvarka, negali pasirūpinti tinkama savo sveikatos priežiūra bei gydymu. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

Įvertinus anksčiau aptartus rašytinius dokumentus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir R.J. V. diagnozuotos psichikos ligos pobūdį teismui pakanka kitų įrodymų apie R.J. V. psichinę būklę, todėl peržiūrint anksčiau priimtą teismo sprendimą R.J. V. teismo psichiatrinė ekspertizė neskirtina (CPK 469 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad R.J. V. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse be atstovo pagalbos. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, peržiūrėjęs sprendimą vadovaujasi Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, CK 2.10 straipsniu, CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir sprendžia, kad R.J. V. yra pripažintinas neveiksniu šiose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje.

Teismas, išklausęs dalyvaujančius byloje asmenis ir įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad dėl šio asmens sveikatos būklės būtų pagrindas R.J. V. pripažinti neveiksniu ir teisės rinkti bei būti išrinktam srityje. Visgi, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamąsias pastabas dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, kuriose yra išsakyta, jog asmenų teisė balsuoti ir būti išrinktiems neturėtų būti ribojama bei šia kryptimi formuojamą teismų praktiką, R.J. V. teisės rinkti ir būti išrinktam srityje, neveiksniu nėra pripažįstamas.

Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl globos jam nustatymo ir globėjo asmeniui paskyrimo, kadangi R. J. V. globėju yra paskirta D. P.. Globėjas, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, toliau veikia tik nurodytose srityse, kuriose, peržiūrėjus sprendimą, asmuo pripažintas neveiksniu (CK 3.240 straipsnis).

Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-783/2015 ir pripažinti Romaną J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; 2) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) savitvarkos įgūdžių srityje.

Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.