Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-933-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
1-933-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02266-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-933-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02266-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. sausio 15 d., apie 15.15 val., Vilniuje, Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių gatvės sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,90 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Taip V. J. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis V. J., duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam priklausantis automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo mokamoje vietoje prie Prezidentūros. Vienas žmogus patarė jam perstatyti automobilį į nemokamą aikštelę ir jis nutarė perstatyti automobilį už Karaliaus Mindaugo tilto, namo planavo grįžti su taksi. Dieną prieš tai jis gėrė brendį, o tą dieną jis buvo išgėręs alaus, bet nebuvo valgęs. Bevažiuojant jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir kol aiškinosi su kitu vairuotoju, privažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Jis pripūtė 2,4 promilės. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo 1999 metų, jau daug metų jis nepadaręs pažeidimų. Pripažįsta, kad padarė didelę klaidą ir dėl to labai gailisi. Prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nes jį vienintelį turi šeimoje. Šeimoje auga vaikas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis, V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis prisipažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, labai gailisi dėl savo veiksmų. 2017 m. sausio 14 d. vakarą, būdamas Vilniaus miesto centre, vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl minėtos priežasties savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko netoli prezidentūros esančioje mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuo pat 2017 m. sausio 15 d. ryto taip pat gėrė alkoholinius gėrimus, t.y. brendį ir alų. Apie 15.00 val., kad nemokėti už automobilio stovėjimą, jis nusprendė savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perstatyti į kitą vietą. Norėdamas nuvažiuoti į nemokamą automobilio stovėjimo vietą, jis vairuojamu automobiliu nuo Gedimino prospekto pusės pasiekė Karaliaus Mindaugo tiltą. Pravažiavęs Karaliaus Mindaugo tiltą, įvažiavo į sankryžą su Olimpiečių gatve. Ketino sukti į Olimpiečių gatvę. Tuo metu buvo pradėtas staigiai stabdyti prieš jį važiavęs automobilis. Reaguodamas į tai, jis sustabdė savo automobilį. Kiek atsimena, eismo įvykis nekilo, t.y. transporto priemonių susidūrimo nebuvo. Vėliau, kiek atsimena, jis ir kito automobilio vairuotojas išlipo apžiūrėti, ar ant automobilių nėra apgadinimų. Besišnekant su kito automobilio vairuotoju privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jam nurodė pasitikrinti girtumą, vėliau nuvežė į priklausomybės ligų centrą priduoti tyrimams kraują (b.l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 15.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Gedimino prospekto pusės link Rinktinės gatvės, užvažiavo ant Karaliaus Mindaugo tilto. Sustabdęs automobilį prieš reguliuojamą sankryžą su Olimpiečių gatve, į kurią ketino sukti, laukė užsidegant žaliam šviesoforo signalui. Staiga pajuto lengvą smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio, jis pamatė stovint į jo automobilio galinį bamperį nestipriai atsitrenkusį sidabrinės spalvos automobilį „VW Golf“. Šio automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo apie 40 metų amžiaus vyras. Iš automobilio „VW Golf“ išlipęs vairuotojas kalbėjo nerišliai. Be to, pastarasis svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Taip pat nuo juo sklido alkoholio kvapas. Supratęs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis sustabdė pro šalį važiuojančius policijos pareigūnus ir apie tai juos informavo. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas įvykio vietoje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Įvykio metu jo automobilis apgadintas nebuvo, todėl jis jokios žalos nepatyrė, niekam pretenzijų nereiškia (b.l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. G. parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 15.15 val., Vilniuje, vykdydamas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigas, gavo pranešimą, kad Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių gatvės sankryžoje susidūrė automobiliai „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo pranešta, kad vienas iš vairuotojų gali būti neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo Vilniaus aps. VPK rinktinės „Vytis“ patruliai. Pastarieji įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, tiesiog patruliuodami važiavo pro įvykio vietą. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. J., gim. 1978 m., yra neblaivus. Alkotesteriu tikrinant šio asmens blaivumą buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas. Po to V. J. buvo pristatytas į priklausomybių ligų centrą, kad nustatyti alkoholio lygį kraujyje, dar vėliau - į Pirmąjį policijos komisariatą. Tuo tarpu rinktinės „Vytis“ pareigūnai liko įvykio vietoje ir atliko veiksmus, susijusius su automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymu (b.l. 8).

2017 m. sausio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad yra apdraskytas kairės pusės galinis bamperis, priekinis bamperis iš dešinės įlenktas, sulaužytas priekinio numerio rėmelis, įlenktas priekinis valstybinis numeris. Automobilio stabdžių, apšvietimo ir signalų, priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodėlių būklė yra tvarkinga, kitų agregatų mechanizmų būdingų gedimų nėra (b.l. 13-14).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. J. (b.l. 18).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750 rodmenimis, V. J. 2017 m. sausio 15 d., 15.18 val., buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. vasario 4 d. (b.l. 28, 29);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1249/2017(01) konstatuota, jog V. J. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 15 d., 15.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio (b.l. 31).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad V. J. 2017 m. sausio 15 d., apie 15.15 val., vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2, 90 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad V. J. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę V. J., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), bei į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį – transporto priemonę V. J. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta net 2,90 promilių etiklo alkoholio, t. y. nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. J. – išsilavinimas vidurinis, nurodo, kad dirbantis, turi nepilnametį vaiką, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 43-44), tris kartus baustas administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, už KET pažeidimus baustas nebuvo (b.l. 45-47), byloje nėra duomenų apie V. J. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Taigi įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, spręsdamas klausimą dėl V. J. parinktinos bausmės rūšies, taip pat atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis, numatyta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekta V. J. paskyrus švelniausios rūšies bausmę, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje – o būtent, baudą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rūšies dydį, ypač akcentuojant tai, kad asmuo neteistas ir, kaip nustatyta iš paaiškinimų, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl kaltinamajam skirtina bauda, artimesnė minimaliam baudos dydžiui, numatytam už nesunkius nusikaltimus (BK 47 str.).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,90 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. J. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, akcentuotas nustatant kaltinamajam skirtiną bausmę, ypač tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis, be to, pagal byloje esančią informaciją, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nebuvo baustas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, kas teigiamai kaltinamojo asmenybės necharakterizuoja. Taigi įvertinus tiek automobilio, kurį vairuodamas jis padarė nusikaltimą, vertę (b. l. 25), tiek ir jau minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad V. J. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - perduotina VĮ Regitra (b.l. 41-42).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. liepos 15 d. (b.l. 19-21, 22-23, 27). Transporto priemonė yra grąžinta V. J. , kuris paskirtas šio turto saugotoju.

Atsižvelgiant į tai, kad V. J. priklausantis automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2017 m. sausio 17 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 2824,50 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų baudą.

Paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti V. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. J. skirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir minėtą vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

V. J. išaiškintina, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus nustatytu terminu paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė