- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-429-468/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02266-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL dydžio bauda.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. nustatyta 50 MGL dydžio bauda.
V. J. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant dvejiems metams vairuoti transporto priemones, taip pat BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant V. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
V. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis 2017-01-15 apie 15.15 val. Vilniuje, Karaliaus Mindaugo tilto ir Olimpiečių gatvės sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,90 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, tačiau mano, kad yra per griežtai nubaustas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo konfiskuotas vienintelis šeimos automobilis, kuris yra reikalingas vežti mažametį sūnų į mokyklą ir treniruotes, todėl teismo prašoma atsižvelgti į jo šeimos situaciją.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimo neginčija, nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai paskyrė nuteistajam V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
BK 72 straipsnyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis priemonė ar rezultatas. V. J. automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas, todėl įvykio metu nuteistojo V. J. vairuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga Nr. 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Nuteistasis V. J. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
Pirmosios instancijos teismas 2017-04-26 nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis – 1,5 promilės ir daugiau, automobilio konfiskavimas yra būtinas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, atsižvelgęs į V. J. nustatytą sunkų girtumo laipsnį pagal specialisto išvadą - mažiausia koncentracija kraujuje – 2,90 promilės etilo alkoholio, nustatęs, kad V. J. buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog V. J. padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kelia pavojų ne tik pačiam kaltinamajam bet ir aplinkiniams, V. J. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, tuo pačiu buvo abejingas bet kokioms gręsiančioms pasekmėms, tame tarpe gręsiančiam ir turto (autopriemonės) konfiskavimui, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas nuteistajam V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.
Pirmosios instancijos teismo 2017-04-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 str.) nepriklausomai nuo nuteisto/išteisinto asmens valios, todėl išlaidų atlyginimas nėra galimas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 06 14 prašymas Nr.(2.16) NTP-7-7319 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (34,74 Eur) priteisimo iš V. J. – atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (34,74 Eur) priteisimo – atmesti.