Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Š. ir D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui Juozui Paliuliui ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos palaikė savo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad jų motina M. B. ir patėvis V. A. susituokė 1976 metais. Šeima gyveno valstybės suteiktame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, pareiškėjų motina savo vardu privatizavo minėtą butą. Patėvis 1999 m. vasario 23 d. mirė. Po patėvio mirties motina į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikimą priėmė faktiniu valdymu – iki savo mirties ir toliau gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo už jį visus mokesčius ir butą valdė kaip savo nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų G. V. ir Vidos M. U. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų L. Š. ir D. K. motina M. B. 1976 m. lapkričio 25 d. sudarė santuoką su V. A. (b. l. 18-19). Pareiškėjų patėvis V. A. 1999 m. vasario 23 d. mirė, vaikų neturėjo (b. l. 5-7, 9-12, 18, 25, 28). V. A. mirties dieną kartu su sutuoktine M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (21, 22-24). M. B. buvo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turėjusi teisę paveldėti po V. A. mirties likusį turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad po V. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 27). Pareiškėjų motina M. B. 2016 m. sausio 15 d. mirė, jos palikimą priėmė pareiškėjos D. K. ir L. Š. (b. l. 16, 17, 53-54).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjas V. A. mirė 1999 m. vasario 23 d. (b. l. 25), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Byloje nustatyta, kad M. B. buvo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. A. testamento nepaliko, dėl jo palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 27). Pareiškėjos paaiškino, kad po patėvio mirties palikimą priėmė jų motina M. B. pradėdama faktiškai likusį turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Ji iki mirties ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius ir tvarkė jį kaip savo nuosavybę. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina UAB „Druskininkų butų ūkis“ pažyma, taip pat teismo posėdyje apklaustos liudytojos G. V. ir Vida M. U., kurios patvirtino, kad po pareiškėjų patėvio mirties pareiškėjų motina ir toliau gyveno šiame bute, mokėjo už jį mokesčius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjų motina M. B. po sutuoktinio V. A. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad M. B. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjos galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Viso byloje procesinių dokumentų išlaidos yra 3,73 Eur, kiekvienai pareiškėjai mokėtina suma sudaro 1,86 Eur, tačiau ši suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų L. Š. ir D. K. pareiškimą tenkinti.

Palikimui priimti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2016 m. sausio 15 d., po sutuoktinio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1999 m. vasario 23 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.