Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei uždrausti visais būdais bendrauti su G. L., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. 2019 m. gegužės 21 d. apie 00.30 val. prie Balžio ežero, Vilniuje, Balžio g. 33, tyčia su peiliu sudavė J. B. ne mažiau kaip 12 smūgių į krūtinę ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam 6 durtines-pjautines krūtinės ląstos kairiojo šono žaizdas, iš kurių bent viena kiauryminė, atsivėrusi į kairią krūtinplėvės ertmę, ir 6 durtines-pjautines kairio žasto ir dilbio išorinio užpakalinio paviršiaus žaizdas, taip tyčia sunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo T. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. B. RVU ligoninėje 2019 m. gegužės 21 d. nustatytos 6 (šešios) durtinės (galimai durtinės-pjautinės) krūtinės ląstos kairiojo šono žaizdos, iš kurių bent viena kiauryminė (patikslinančių duomenų nėra), atsivėrusi į kairę krūtinplėvės ertmę, nes kairėje krūtinplėvės ertmėje ir po krūtinės oda nustatyta oro, ir 6 (šešios), taip pat galimai durtinės-pjaustinės, kairio žasto ir dilbio žaizdos išorinio užpakalinio paviršių žaizdos. Žaizdos padarytos iki kelių valandų laikotarpyje prieš kreipiantis pagalbos. Krūtinės ląstos žaizdos kvalifikuotinos visumoje sunkiu kūno sužalojimu, nes bent viena iš jų (tikėtina arčiausiai pažasties duobės) kiauryminio pobūdžio, atsivėrusi į kairę krūtinplėvės ertmę. Žaizdos rankoje kvalifikuotinos pagal jų gijimo ir sveikatos sutrikdymo trukmę, tikėtina nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. J. B. nustatytos krūtinės ląstos ir rankos žaizdos savęs paties žalojimui nebūdingos. Neatmetama, kad žaizdos kairės rankos dilbio alkūniniame paviršiuje galėjo būti padarytos ginantis, prisidengiant nuo smūgio peiliu. Žaizdos J. B. kūne galėjo būti padarytos nemažiau kaip 12 peilio smūgių (dūrių). Tikėtina, kad visos žaizdos: tiek krūtinės ląstos šone, tiek ir rankoje padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, kurio į kūną panirusi geležtės dalis buvo siaura (t. 1, b. l. 54, 55).

Apžiūros metu teismo medicinos specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad J. B. RVUL 2019 m. gegužės 21 d. nustatytos 6 durtinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje, iš kurių dalis kiauryminės (nekonkretizuota), atsivėrę į kairę krūtinplėvės ertmę, ir daugybinės durtinės kairio žąsto ir dilbio žaizdos. Visos žaizdos įvardintos apie 1 cm ilgio. Žaizdos padarytos daugybiniais duriančio ar duriančiai pjaunančio daikto(-ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir dėl kiauryminio krūtinės žaizdų pobūdžio (tai patvirtina oras krūtinės ląstos minkštuose audiniuose ir krūtinplėvės ertmėje) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) (t. 1, b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. 3.10 val. patikrinus P. L. blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 0,07 promilių girtumas (t. 1, b. l. 132).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vietos, esančios šalia Balžio ežero, miško masyve, važiuojant apie 1,5 km miško keliu nuo Balžio g., Vilniuje, link ežero kranto, apžiūra. Teritorija neaptverta, nesaugoma, vaizdo kamerų nėra. Teritorijoje stovi automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis atrakintas, durys atidarytos, spynos nepažeistos. Automobilio salone įvairūs asmeniniai daiktai, neturintys reikšmės tyrimui, variklio užvedimo spyna nepažeista, priekinio skydo daiktadėžė uždaryta. Ant galinės sėdynės atlošo yra raudonos spalvos dėmė, nuo jos paimta nuoplova Nr. 1. Lauke šalia automobilio dešiniojo šono ant žemės yra išmėtyti įvairūs daiktai: stikliniai alaus buteliai, plastikiniai buteliai, plastikiniai vienkartiniai indai, maisto likučiai, plastikiniai indai su maistu, cigarečių tušti įpakavimai, plastikiniai maišai, tvarsčiai, ir kiti smulkūs daiktai. 2 m atstumu nuo automobilio dešiniojo šono stovi tuščia palapinė, šalia jos guli pripučiamas čiužinys, ant jo paviršiaus yra raudonos spalvos dėmė, nuo jos paimta nuoplova Nr. 2. 1,5 m atstumu nuo čiužinio ir 5,5 m nuo automobilio dešiniojo galinio kampo ant žemės guli margos spalvos marškinėliai, jie yra suplėšyti, ant jų yra raudonos spalvos dėmė su marškinėlių pažeidimais. 3 m atstumu nuo automobilio kairiojo galinio kampo ant žemės guli juodos spalvos marškinėliai su oranžiniais piešiniais, jie irgi suplėšyti (t. 1, b. l. 13–23)

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto ir apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2019 m. gegužės 21 d. nustatyti du skambučiai iš telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini), asmuo skambinęs šiuo numeriu kvietė pagalbą dėl prie Balžio ežero, nes peiliu sužalotas žmogus (t. 1, b. l. 32–40).

Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. L. kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Nors kaltinamojo P. L. ir nukentėjusiojo J. B. versijos dėl to, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti sužalojimai ir išsiskyrė, pastarasis teismo posėdžio metu nurodė iš viso tiksliai neatsimenantys aplinkybių, dėl ko ir kaip jam peiliu buvo padaryti sužalojimai, tačiau tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų (G. L., J. B.) paaiškinimai apie vykusias išgertuves, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų paaiškinimai, specialisto išvada, leidžia teismui spręsti, kad būtent P. L. peiliu sužalojo J. B.. Šios aplinkybės tiek proceso dalyviams, tiek ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas platesnių motyvų nepateikia. Visgi kaltinamasis nurodo, kad sužalojimus J. B. jis padarė besigindamas nuo jo, kadangi J. B. jį smaugė, buvo kilęs pavojus jo gyvybei.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal teismų praktiką, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju – asmenį (jo gyvybę, sveikatą). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012 ir kt.).

Teismas pagal bylos aplinkybes neturi pagrindo sutikti su P. L. iškelta versija dėl būtinosios ginties situacijos buvimo nagrinėjamo įvykio metu. Kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, draugų kompanija prie ežero vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojos J. B. ir G. L. patvirtino, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl J. B., kuri buvo P. L. mergina, nes kaltinamasis nenorėjo jai leisti žaisti žaidimo „Tiesa-drąsa“, nukentėjusysis lindo prie J. B.. Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja J. B. nurodė, kad susistumdymą pradėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis gi teismo posėdžio metu nurodė buvęs neblaivus ir neprisimenantis, kas iniciavo muštynes, tik hipotetiškai nurodė, jog tai negalėjo būti jis, nes jis niekada nekonfliktuoja, net būdamas girtas, be to, jis bijo smurto. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė priešingai, kad būtent kaltinamasis pirmas jį pastūmė, o jis P. L. suėmė ranka iš už nugaros per kaklą. Kai kaltinamąjį paleido, pastarasis dūrė jam peiliu. Liudytoja G. L. nurodė nemačiusi, kaip kilo muštynės, tik matė, kaip P. L. buvo ant J. B. ir jie vartėsi abu ant žemės, peilio nematė. Esant prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams, taip pat atsižvelgiant į jo neblaivumą įvykio metu, teismas J. B. parodymus vertina kritiškai, kaip neįtikinančius, ir jais nesivadovauja. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo (kuris iš esmės buvo blaivus, žr. t. 1, b. l. 132) ir liudytojų J. B. bei G. L. logiškais parodymais, kad konflikto iniciatorius buvo būtent nukentėjusysis.

Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susistumdymas su nukentėjusiuoju ir grumtynės ant žemės, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas panaudoti prieš asmenį, pradėjusį konfliktą, peilį, juo labiau, kad nukentėjusysis neturėjo jokio ginklo ar daikto, kuriuo galėjo sužaloti kaltinamąjį. Be to, net ir esant situacijai, kuomet nukentėjusysis pirmas pastūmė P. L., būtinybės nuo to gintis ir tęsti muštynes nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamasis tiek ir nukentėjusysis yra panašaus kūno sudėjimo, nėra jokio pagrindo išvadai, jog J. B. buvo aiškiai stambesnis ir stipresnis, kad siekiant nuo jo apsiginti buvo būtina naudoti peilį. P. L. parodymai, kad jis buvo labai stipriai smaugiamas, kad net spengė ausyse ir jis ėmė dusti, nėra paremti jokiais kitais bylos duomenimis, pats nukentėjusysis patvirtino, jog sužalojimai jam padaryti nebuvo, jis į atitinkamas institucijas dėl nukentėjusiojo prieš jį atliktų veiksmų, nuo kurių jam neva reikėjo gintis, nesikreipė. Labai svarbi aplinkybė yra tai, kaip konkrečiai P. L. panaudojo peilį. Iš specialisto išvados matyti, kad J. B. buvo padarytos 6 durtinės (galimai durtinės-pjautinės) krūtinės ląstos kairiojo šono žaizdos, iš kurių bent viena kiauryminė, atsivėrusi į kairę krūtinplėvės ertmę ir 6, taip pat galimai durtinės-pjautinės, kairio žasto ir dilbio išorinio užpakalinio paviršių žaizdos, kurios padarytos peiliu ne mažiau kaip 12 smūgių (t. 1, b. l. 55). Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad dūrius peiliu kaltinamasis padarė ne gindamasis, o iš pykčio ar įniršio, kilusio jau muštynių metu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytoje veikoje nėra BK 28 straipsnyje nustatytų būtinosios ginties sąlygų, todėl BK 28 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. B. (žr. specialisto išvadą, t. 1, b. l. 55). Kaip byloje buvo nustatyta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tą vakarą įvyko konfliktas dėl kaltinamojo merginos. Pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis prie jos lindo, pastūmė jį ir taip kilo grumtynės, kurių metu jis atliko 12 dūrių peiliu. Nepaisant to, kad kaltinamasis P. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sužalojimus padarė gindamasis, teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus visų kitų įrodymų kontekste, grumtynių pobūdį (prasidėjo nuo susistumdymo), peilio panaudojimo aplinkybes (sudavimo kryptis, smūgių skaičių ir pan.), jo veiksmus vertina kaip padarytus tiesiogine tyčia, todėl nagrinėjamu atveju P. L. veiksmuose yra ir subjektyvioji nusikaltimo pusė – tiesioginė tyčia. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo P. L. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamajame akte P. L. buvo suformuluotas kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y., kad jis įžūliais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties, tyčia su peiliu sudavė J. B. ne mažiau kaip 12 smūgių į krūtinę ir kitas kūno vietas ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau teismas konstatuoja, jog pagal nustatytas faktines aplinkybes P. L. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Kaip matyti iš kaltinamojo P. L., nukentėjusiojo J. B. ir liudytojų G. L. bei J. B. teisme duotų parodymų, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl labai konkrečios asmeninės priežasties – kaltinamasis nenorėjo, kad jo mergina J. B. žaistų su draugais žaidimą „Tiesa-drąsa“, o nukentėjusysis ėmė rėkauti, kabinėtis – apsikabino J. B.. Konfliktas vyko nuošalioje vietoje, prie ežero, kur pašalinių asmenų nebuvo, dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, sužalojimai padaryti tarpusavio grumtynių tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo metu. Nors konfliktas kilo pakankamai spontaniškai, tačiau negalima teigti, kad kaltinamasis be jokios aiškios priežasties, tyčia peiliu sudavė J. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smūgiai peiliu nukentėjusiajam buvo suduoti jau grumtynių metu, kuomet abu grūmėsi ant žemės. Ir nors teismas nekonstatavo būtinosios ginties sąlygų buvimo, visgi dėl asmeninių priežasčių kilusiam konfliktui peraugus į grumtynes ir jų metu panaudojus peilį padaryti sužalojimai negali būti vertinami kaip padaryti be jokios aiškios priežasties, demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Kaltinamojo veiksmai suduodant dvylika smūgių peiliu buvo nulemti pykčio ir įniršio nukentėjusiojo atžvilgiu dėl paties nukentėjusiojo elgesio, kilusių muštynių, patirto skausmo jų metu, o ne chuliganiškos paskatos – noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą. Teismo manymu, tokie kaltinamojo veiksmai iš dalies buvo nulemti ir paties nukentėjusiojo agresyvaus elgesio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pagal nustatytą veikos motyvą P. L. veiksmuose padarant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo subjektyviojo požymio. Kaltinamojo P. L. veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu P. L. savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nepaisant to, kad jis nurodė, jog gynėsi nuo nukentėjusiojo, todėl konstatuotina jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje ištirtų įrodymų taip pat matyti, kad greitąją pagalbą nukentėjusiajam iškvietė pats P. L., būnant miške, toliau nuo pagrindinio kelio bėgo pasitikti greitosios medicinos pagalbos, kad ji atvyktų kuo skubiau, kas rodo, jog jis bandė išvengti sunkesnių nusikaltimo padarinių, todėl konstatuotina dar viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad konfliktas ir grumtynės kilo pirmiausia dėl nukentėjusiojo kabinėjimosi, t. y. jis išprovokavo ir pradėjo konfliktą, naudojo fizinį smurtą, todėl teismas pripažįsta, kad P. L. nusikalsti paskatino provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ir šią aplinkybę taip pat pripažįsta kaip lengvinančią kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

P. L. pateiktame kaltinime nurodoma, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. 3.10 val., patikrinus P. L. blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 0,07 promilių girtumas (t. 1, b. l. 47), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikalstamą veiką, net ir įvertinus, jog nusikaltimas buvo padarytas beveik prieš tris valandas iki P. L. blaivumo tikrinimo, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir juo labiau, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus tai, aplinkybė, kad nusikaltimą P. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš kaltinimo šalintina.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį (padarytas vienas sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – kaltinamasis supykęs sužalojo nukentėjusįjį peiliu, sudavė net 12 smūgių, veika baigta, padaryta 89,21 Eur žala Vilniaus teritoriniai ligonių kasai, kuri neatlyginta, tačiau ilgalaikiai padariniai nekilo, sudėtingesnio gydymo nukentėjusiajam nereikėjo), kaltinamojo asmenybę: daug kartų yra baustas už administracinius nusižengimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t. 2, b. l. 13–39), ankščiau baustas teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už šaltojo ginklo neteisėtą įgijimą ir nešiojimąsi arešto bausme, ankščiau teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, nedirba, teismas neįžvelgia pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir 54 straipsnio 3 dalį bei skirti P. L. švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas. Spręsdamas bausmės dydžio kaltinamajam klausimą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, jog P. L. teisiamas ne pirmą kartą, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, liepos mėnesį yra sudaręs santuoką, žmona laukiasi, yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į paties nukentėjusiojo pakankamai agresyvų elgesį, į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis atsisakė civilinio ieškinio ir mano, kad P. L. skirtina bausmė artimesnė sankcijoje numatytos bausmės minimumui, t. y. penki mėnesiai laisvės atėmimo.

Įvykio vietoje paimti daiktai: nuoplova – vokas Nr. 1, margos spalvos marškinėliai – vokas Nr. 2, juodos spalvos marškinėliai – vokas Nr. 3, nuoplova nuo P. L. rankų – vokas Nr. 1, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 26–28), sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 89,21 € žalą už J. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 118, 119). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 120). Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo P. L. veiksmų nukentėjusysis J. B. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai, nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Atsižvelgiant į tai, ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo P. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo realiai vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę P. L. palikti galioti, o pradėjus nuosprendį realiai vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuoplovą – vokas Nr. 1, margos spalvos marškinėlius – vokas Nr. 2, juodos spalvos marškinėlius – vokas Nr. 3, nuoplovą nuo P. L. rankų – vokas Nr. 1, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. L. 89,21 € (aštuoniasdešimt devyni eurai ir 21 centas) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.