Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 15 kartų, paskutinį kartą 2023 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri subendrinta su 2023 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, 2024 m. balandžio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. Š. 2024 m. vasario 29 d., apie 17.54 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – autobusų stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. B., pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. Š. kumščiu sudavus vieną smūgį A. J. į galvą, o R. B. keliu sudavus vieną smūgį jam į kairįjį šoną ir kumščiu sudavus vieną smūgį į kairiąją veido pusę, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. galvos ir veido sumušimą, bei, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Kaltinamasis Ž. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 9-10 val., (duomenys neskelbtini), susitiko R. B. ir A. J.. Jie visi kartu autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prieš tai dvi savaites vartojo alkoholį, todėl greitai pasigėrė. Prisimena, kad gėrė (duomenys neskelbtini), o kas vyko toliau, nieko nepamena. Neprisimena, kad buvo (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje. Įvykius po išgertuvių atsimena nuo tada, kai jau buvo policijos automobilyje ir jį vežė į areštinę. (duomenys neskelbtini) vykusių išgertuvių metu jis nekonfliktavo su A. J., visi elgėsi draugiškai ir jis nesupranta, kaip tarp jų įvyko konfliktas. Pripažįsta, kad galėjo A. J. kumščiu vieną kartą trenkti į galvą. Nors to nepamena, bet to ir neneigia. Galėjo taip pasielgti, nes buvo visiškai girtas. Būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbingas 40 procentų, praktiškai neturi plaštakos, ant jos likę tik du pirštai.

3. Kaltinamojo Ž. Š. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.

4. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 13.00 val., su Ž. Š. ir R. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Važiuojant namo, Ž. Š. pradėjo autobuse kabinėtis prie žmonių, todėl vairuotojas (duomenys neskelbtini) kaime juos išprašė iš autobuso. Išlipus stotelėje, Ž. pradėjo jį stumdyti, kumščiu vieną kartą trenkė į galvą. Po to R. B. jam smogė kojos keliu vieną kartą į kairįjį šoną ir kumščiu vieną kartą trenkė į kairę veido pusę. Kitą dieną kairėje jo veido pusėje buvo mėlynė. Kai jį mušė, sustojo pravažiuojantis automobilis ir jo vairuotojas pasisodino jį į savo automobilį. Atvykus policijai jis paaiškino, kaip buvo. R. su Ž. sulaikė ir uždarė į areštinę. Policijos patalpose jį apžiūrėjo medikai. Rimtų sužalojimų nebuvo, todėl jis vykti į priėmimo skyrių atsisakė, į šeimos gydytoją nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nevyko. Dėl Ž. ir R. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis jiems atleidžia, civilio ieškinio byloje nereikš.

5. Liudytojas T. S. parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 18.00 val., jam paskambino žmona ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje matė spardomą jaunuolį, kuris prašėsi pagalbos. Jis nuvyko į nurodytą vietą ir pamatė tris vyrus, kurie galimai buvo neblaivūs. Matė, kad du vyrai kumščiais suduoda kitam vyrui į galvą. Kiek smūgių buvo suduota, jis negali pasakyti. Sustojęs jis įsisodino į automobilį tą asmenį, kurį mušė. Tuos tris vyrus matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Vyrai, kurie mušė tą jaunuolį, buvo labai agresyvūs, gerokai apsvaigę

6. Liudytoja R. S. parodė, kad vakare, apie 18.00 val., važiuodama automobiliu, ji (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, pamatė du jaunuolius, mušančius trečią, sėdintį ant stotelės bordiūro. Jie jį spardė kojomis. Jaunuolis buvo užsidengęs rankomis veidą ir verkė. Ji sustojo ir pasakė: „ką čia darot?“ Jaunuoliai, agresyviai nusiteikę ir ją keikdami, pradėjo eiti link jos automobilio, todėl ji išsigando ir nuvažiavo. Paskambinusi policijai, ji pranešė apie įvykį. Jos vyras T. S. išvyko automobiliu prie minėtos autobusų stotelės.

7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. J. 2024 m. vasario 29 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 17.57 val., gavo budėtojo pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, netoli autobusų stotelės, kelkraštyje rasti neblaivūs (2,55 prom.) Ž. Š. ir (1,40 prom.) R. B.. Neblaivus (2,11 prom.) A. J. sėdėjo automobilyje, kurio vairuotojas T. S. paaiškino, kad šis jaunuolis buvo sumuštas kitų dviejų vyriškių. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), jis pats matė, kaip šie du vyriškiai jį stumdė ir tampė. Jis nukentėjusįjį įsisodino į automobilį ir laukė, kol atvyko iškviesti policijos pareigūnai. A. J. nurodė, kad su Ž. Š. ir R. B. autobusu grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kai (duomenys neskelbtini) išlipo autobusų stotelėje, Ž. ir R. be jokios priežasties jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Ž. Š. pripažino, kad autobusų stotelėje A. kumščiu sudavė smūgį į galvą, o R. B. patvirtino, kad A. spyrė keliu vieną kartą į kairįjį šoną ir kumščiu vieną kartą sudavė į galvą. Ž. Š. ir R. B. buvo sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato tarnybinėse patalpose GMP medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį A. J. ir nustatė kairio žandikaulio sumušimą.

8. 2024 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje.

9. 2024 m. vasario 29 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientą sumušė draugai, trenkė į kairę veido pusę, spyrė į kairę veido pusę, krūtinės pusę. Skundžiasi kairio apatinio žandikaulio skausmu. Iširimo nestebima, išsižioti gali. Išorinių sužalojimų nestebima.

10. 2024 m. vasario 29 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus A. J. veido sritį, kūno kairę pusę, kairę koją – sužalojimų nėra.

11. 2024 m. balandžio 15 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 660/2024 (02) nurodyta, kad A. J. objektyvių sužalojimų GMP medikai nekonstatavo, todėl nėra galimybės motyvuotai atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus ir nurodyti sveikatos sutrikdymo mastą.

12. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-367/2024 nurodyta, kad Ž. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

13. 2024 m. rugsėjo 6 d. priimtas nutarimas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08096-24 atskirti į atskirą tyrimą medžiagą dėl R. B. veiksmų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui, nes pagal savo psichinės sveikatos būklę jis nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dabartiniu metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

14. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

15. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. Š. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

16. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo Ž. Š. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis 2024 m. vasario 29 d., apie 17.54 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – autobusų stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. B., pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. Š. kumščiu sudavus vieną smūgį A. J. į galvą, o R. B. keliu sudavus vieną smūgį jam į kairįjį šoną ir kumščiu sudavus vieną smūgį į kairiąją veido pusę, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. galvos ir veido sumušimą, bei, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo Ž. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis bei įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

19. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su jam siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu.

20. Teismas, skirdamas Ž. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, anksčiau teistas 15 kartų, paskutinį kartą 2023 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri subendrinta su 2023 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, 2024 m. balandžio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Be to, vadovaujantis BK 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei nustatytinas keturių mėnesių terminas įmokai sumokėti.

21. Į Ž. Š. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 29 d. 18.55 val. iki 2024 m. kovo 1 d. 13.35 val. (1 para).

22. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Ž. Š. paskutinį kartą teistas 2023 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, 2024 m. balandžio 4 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Ž. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės ir taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Ž. Š. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

23. Kaltinamajam Ž. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 - 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. Š. skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 29 d. 18.55 val. iki 2024 m. kovo 1 d. 13.35 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Ž. Š. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, Ž. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokant būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Kaltinamajam Ž. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.