Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (redakcija iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams su 500,00 Lt turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 6 punktu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pagal 246¹ straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2003-05-01) galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams su 500,00 Lt turto konfiskavimu bei atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą 5 metams atimant teisę vairuoti transporto priemones.

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį galutine 20 MGL dydžio bauda. Bauda 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pakeista į viešuosius darbus, bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 3 d., teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

R. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 28 d. žodžiu sutarė su nukentėjusiąja T. S., kad iki 2021 metų lapkričio mėnesio pabaigos, jos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atliks jai namo statybos darbus, nors tų darbų atlikti neketino, o nukentėjusiajai T. S.šiems darbams atlikti jam 2021 m. birželio 19 d. davus 200 EUR, 2021 m. birželio 23 d. davus 1300 EUR, 2021 m. birželio 27 d. davus 2000 EUR, 2021 m. liepos 23 d. davus 500 EUR, 2021 m. liepos 27 d. davus 700 EUR, jis darbų neatliko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą T. S. turtą pinigus – 4700 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. M. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl to gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta. Nurodė, kad paėmė pinigines lėšas iš T. S. neketindamas jai atlikti namo statybos darbų. Šiuo metu nedirba, tačiau tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pripažįsta. Sutiko, kad nukentėjusioji T. S. galėjo patirti tam tikrus išgyvenimus ir emocijas dėl jo neteisėtų veiksmų. Sutiko dirbti viešuosius darbus.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes jis kaltę pripažino, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00007-22 eigą (t. 1, b. l. 7-10), tarnybinis pranešimas dėl informacijos patikslinimo (t. 1, b. l. 45-47), pareiškimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 48-55), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 56-60), civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 88-91), prie ieškinio pridėti dokumentai (t. 1, b. l. 93-97), banko išrašai (t. 1, b. l. 113-190), tarnybinis pranešimas dėl liudytojų iškvietimo apklausai (t. 1, b. l. 191), duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose (t. 2, b. l. 20-21), R. M. charakteristika (t. 2, b. l. 22-45).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalis.

Veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo R. M. veika kvalifikuota teisingai, nes jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 28 d. žodžiu sutarė su nukentėjusiąja T. S., kad iki 2021 metų lapkričio mėnesio pabaigos, jos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atliks jai namo statybos darbus, nors tų darbų atlikti neketino, o nukentėjusiajai T. S.šiems darbams atlikti jam 2021 m. birželio 19 d. davus 200 EUR, 2021 m. birželio 23 d. davus 1300 EUR, 2021 m. birželio 27 d. davus 2000 EUR, 2021 m. liepos 23 d. davus 500 EUR, 2021 m. liepos 27 d. davus 700 EUR, jis darbų neatliko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą T. S. turtą – 4700 eurų.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas BK 61 straipsnyje. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria žala padaryta nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra tyčinė, baigta.

Kaltinamasis administracine tvarka baustas, praeityje teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai, finansų sistemai ir baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, šią veiką padarė neišnykus teistumui, yra vedęs, augina nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, į sukeltas pasekmes, jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė, kurią kaltinamasis sutinka atlikti, jos dydis atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skirtina bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis mažintina 1/3.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

T. S. pateikė prašymą pripažinti ją civiline ieškove, kadangi jai padaryta turtinė 4700 Eur dydžio žala ir 5000 Eur dydžio neturtinė žala (t.1, b. l. 88-91). 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu T. S. pripažinta civiline ieškove (t.1, b. l. 100-102).

Duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų atlyginęs nukentėjusiajai T. S. padarytą turtinę žalą, nėra, turtinės žalos dydis įrodytas, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. M. priteistina 4700 Eur suma T. S. naudai.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje kaltinamasis R. M. visiškai pripažino civilinį ieškinį, sutiko, jog T. S. galėjo patirti tam tikrus išgyvenimus dėl jo veiksmų. Nukentėjusiosios atstovas, kaltinamajam pripažinus civilinį ieškinį, prašė teismo taikyti įstatymo analogiją bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalį, o T. S. civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi.

CPK 140 straipsnio 2 dalis numato, jog bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Teismui atsakovo ieškinio pripažinimas nėra besąlygiškai įpareigojantis, nes bet kuriuo atveju teismas ginčą išsprendžia priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011).

Teismas pažymi, kad pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas ir priteisiamas jis yra tik tada, kai yra įrodoma, kad buvo patirta atitinkamo dydžio turtinė ar neturtinė žala.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nukentėjusioji teismui paaiškino, jog dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų jautėsi apgauta, patyrė išgyvenimus, kurie lėmė nerimą, nemigą. T. S. nurodė, kad turėjo kreiptis į šeimos gydytojus dėl medikamentinio gydymo paskyrimo, taip pat kreiptis dėl paskolos gavimo. Nukentėjusioji pažymėjo, kad neišsipildę lūkesčiai dėl namo darbų lėmė ir jos verslo plėtrą bei neišsipildžiusias svajones.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiosios parodymais, civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, neabejoja, kad nukentėjusiajai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padaryta tam tikra neturtinė žala, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas T. S. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kėsinantis į nukentėjusiojo turtą, atsižvelgia į nukentėjusiojo prarasto turto vertę – 4700 Eur, kuri vertinama kaip gana didelė. Tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pati nukentėjusioji buvo pakankamai neapdairi patikėdama namo statybos darbus kaltinamajam, nesudariusi su jo sutarties, neįsitikinusi, kad atlikti namo statybos darbus už nurodytą sumą apskritai yra įmanoma.

Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika žala buvo padaryta nukentėjusiosios turtui, o ne sveikatai. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Be to, nukentėjusioji pati patvirtino, kad šiuo metu medikamentų nebevartoja, iš esmės T. S. savo visų psichologinių išgyvenimų teismui neįrodė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas T. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies priteisdamas jai iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-300/2018). Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, pilnai atitinka nukentėjusiajai sukeltus išgyvenimus, atitinka protingumo ir teisingumo principus. Tuo metu jos prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala viršija nukentėjusiosios patirtą turtinės žalos dydį bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo tokio pobūdžio bylose. Prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra artimas neturtinės žalos atlyginimui, kuris yra priteisiamas daug sunkesnių nusikaltimų bylose, kuriose yra sutrikdoma asmens sveikata, sukeliami dideli dvasiniai išgyvenimai (sveikatos sutrikdymų, išžaginimo bylos).

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Nustatyta, kad nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu patyrė iš viso 800 Eur išlaidų už advokato paslaugas (1 t. b. l. 98-99). Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1112274, patvirtinantis 800 Eur sumokėjimą advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui už atstovavimą, dokumento surašymą. Nustatyta, kad advokato padėjėjas dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, kad nukentėjusioji pagrįstai kreipėsi teisinės pagalbos į advokato padėjėją, į tai, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl ko atstovas rašė skundą bei kitus procesinius dokumentus, pripažįsta, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 800 Eur suma yra protinga, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant jį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 6 (šešis) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti T. S. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies ir iš R. M. jai priteisti 4700 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą bei 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. M. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti T. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.