- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 1-938-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02333-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gimęs 1982-11-20 Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :
2017-10-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimu;2018-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 64¹ straipsniu-laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo alkoholizmo; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų. Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pagal 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-15 08.10 val. iki 2017-09-16 10.40 val. ir nuo 2017-09-18 13.50 val. iki 2017-09-20 13.35 val. (4 dienos), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2018 sausio 13 d. apie 10 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu tyčia apdraskė savo sugyventinės N. R. kaklą ir du kartus sudavė jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai N. R. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai negali pasakyti, dėl ko tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Atsimena, kad jie susistumdė. Gal alkoholio per daug buvo. Jis apdraskė nukentėjusios veidą ir sudavė jai į veidą. Tuo metu buvo išgėręs.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti kaltinamojo R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine N. R.. Kartu gyvena ir veda bendrą buitį apie 7 metus.
2018-01-13 apie 10 val. namuose kartu su sugyventine N. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilo konfliktas, kurio priežasties įvardinti negali. Konflikto metu pradėjo rankomis tampyti Neringai už rūbų ir ranka sudavė jai su kartus į veidą. Sužaloti jos neketino. Fizinį skausmą jai sukėlė apimtas pykčio ir tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus šiuos kaltinamojo parodymus, R. R. juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.
Kadangi kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-13 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio R. R. kilo žodinis. konfliktas dėl alkoholio vartojimo, dėl to, kad jis nuolatos vartoja alkoholį. Po to išplūdo necenzūriniais žodžiais ir priėjęs pradėjo tampyti už rūbų, bei su nagais nubrozdino kaklo odą, taip sukėlė fizinį skausmą. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus ir kai R. išgirdo kad iškviesta policija, tada jis priėjo ir trenkė jai ranka du kartus į kairį žandą taip sukeldamas fizinį skausmą. tuomet ji pabėgo iš buto, kad nesmurtautų toliau, o kai ji pabėgo jis užsirakino duris, ir neįsileido nei jos, nei atvykusių pareigūnų, po to pareigūnai iškvietė gelbėtojus, kurie išlaužė buto duris ir sulaikė R. R.. Konflikto daugiau niekas nematė (t. 1, b.l. 17-18).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, fotolentelių matyti, kad 2018-01-N. R., iškvietusi policijos pareigūnus jiems nurodė, jog apie 10 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio R. R. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo, kurio metu R. R. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais ir priėjęs pradėjo tampyti už rūbų bei su nagais nubrozdino kaklo odą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji N. R. nufotografuota, užfiksuojant nuotraukose jos sužalojimus (t. 1, b.l. 5-6, 9-11).
Iš 2018-01-13 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose konflikto metu pranešėjos N. R. sugyventinis smurtavo prieš ją, t.y. panaudojo fizinį smurtą, sudavė kumščiu į veidą du kartus, taip sukėlė fizinį skausmą. Moteris buvo susijaudinusi, ant veido matėsi sužalojimai (mėlynės). (b. l. 26-27)
3. 2018-01-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas. Apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, b. l. 26-27).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8724 matyti, kad 2018-01-13 12.36 val. R. R. buvo tikrinamas blaivumas. Tikrinimo rezultatas – 2.21 ‰ (promilės) (b. l. 49
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus 2018-01-19 specialisto išvados Nr. 93TPK-91/2018 matyti, kad R. R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b.l. 97).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, gyvendamas su nukentėjusiąja N. R. kartu viename bute, vesdamas su ja bendrą ūkį, laikytinas sugyventiniu ir jis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. apdraskydamas nukentėjusiajai kaklą ir du kartus suduodamas jai ranka į veidą, taip mušdamas sukėlė N. R. skausmą.
Kad konflikto metu nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, pripažino ir pats kaltinamasis R. R..
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis R. R. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis R. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, anksčiau teistas du kartus (t. 1, b.l. 105-113, t. 2, b.l. 24-29), nedirbantis (jo pačio teigimu, yra 80 procentų neįgalus), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 114-119), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2006-2016 laikotarpiu 8 kartus (t. 1, b.l. 81), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2008-03-31, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 80), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados duomenimis, R. R. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 97).
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką R. R. padarė, jau būdamas teistas už tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą ir per jam paskirtos bausmės-laisvės apribojimo atlikimo laikotarpį. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, 2018-03-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi R. R. Kauno apylinkės teismo 2017-10-09 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista kita bausme – areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-03-07 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė-laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant įpareigojimus. Paskirtoji bausmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-30 nutartimi, tenkinant Kauno probacijos skyriaus teikimą, pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis paskirtoji arešto bausmė subendrinta su 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2018-03-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, ir galutinė bausmė paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Visuma aplinkybių, apibūdinančių R. R. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę (nedirbantis), socialinę padėtį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. R. taikant BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį–laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam R. R. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. R. R. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors R. R. anksčiau teistas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą jis padarė, būdamas teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimą, pats kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo kaltę visiškai pripažino, nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Visa tai sudaro prielaidas manyti, jog R. R. supranta savo veiksmų neteisėtumą, todėl, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybe, teismas yra tos nuomonės, kad kaltinamajam R. R. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-30 nutartis, kuria tenkintas Kauno probacijos skyriaus teikimas ir 2018-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, nėra įsiteisėjusi, todėl už šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė nebendrintina su aukščiau paminėta nutartimi paskirta bausme.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. R. parinkta kardomoji priemonė–suėmimas panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant R. R. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pilnai baigti.
Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. R. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.