- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- 1-99-416/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32939-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- K. K., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- S. Ž.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. nežymiai sužalojo žmogų:: 2019 m rugpjūčio 02 d., apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia peiliu dūrė K. K. į krūtinės sritį, taip nukentėjusiajam K. K. padarydamas krūtinės ląstos dešinės pusės durtinę-pjautinę žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas kaltinamuoju S. Ž. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad nors buvo gerokai išgėręs, tačiau įvykio detales prisimena pakankamai. 2019-08-02 kaimyninio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme išgėrinėjo. Išgertuvėse dalyvavo K. K., E. E. ir L. L., su kuria jie kartu gyvena. Alkoholį vartoti pradėjo apie 11 val. ryto. Apie 23 val. pradėjo skirstytis. Gėrė daug alaus. Išgerto kiekio neprisimena, buvo girti, tačiau ne tiek, kad ko nors neprisimintų. Pirmas išėjo į namus, esančius gretimame name (duomenys neskelbtini), ir užsirakino duris. Netrukus grįžo L. L.. Ją įsileido, duris paskui ją uždarė, tačiau jų neužrakino. Po kelių minučių pro duris pradėjo veržtis K. K.. L. L. tuo metu buvo virtuvėje. K. K. įėjo į butą ir pradėjo kabinėtis. Tuo rankoje turėjo nedidelį peiliuką, kuriuo ketino atsipjauti dešros. Turėtu peiliuku norėjo pagąsdinti atėjusį K. K., todėl juo dūrė į durų staktą. K. K. sužaloti nenorėjo, bet gavosi taip, kad pataikė į krūtinę. Pripažįsta sužalojęs peiliu nukentėjusįjį, tačiau neigia tai padaręs tyčia. Būdamas blaivus, taip pasielgęs nebūtų. 3000 eurų nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta, kadangi jį laiko per dideliu. Koks ieškinys būtų adekvatus, pasakyti negali. Ligonių kasų civilinį ieškinį atlygino. Jį sumokėjo sesuo, norėdama jam padėti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. paaiškino, kad 2019-08-02 pažįstamo E. E. kieme išgėrinėjo. Netrukus atėjo kaltinamasis, o neužilgo ir L. L.. Visi kartu gėrė iki vakaro. Visi buvo gerokai apgirtę. Pirmas namo eiti panoro kaltinamasis. Jis pradėjo kabinėtis prie L. L. ir reikalauti, kad ji eitų kartu. Ši eiti atsisakė ir dar pasiliko su jais gerti. Kaltinamasis išėjo. Netrukus pasirodė policija. Suprato, kad ją iškvietė kaltinamasis, kadangi pareigūnai domėjosi, ar jie prievarta pas save nelaiko L. L.. Šiai pasakius, kad būna savo noru, pareigūnai išvyko. Kadangi L. L. jau buvo stipriai neblaivi, ją kartu su E. E. lydėjo į namus. Ji ėjo pirma, o iš paskos E. E.. L. L. įėjo į butą. Tada po kelių minučių pabeldė į buto duris, nes norėjo sužinoti, ar L. L. viskas gerai, nes S. Ž. prieš tai buvo supykęs, jog ši nėjo kartu su juo į namus. Po pabeldimo, S. Ž. atidarė duris, pasirodė, kad jas prieš tai atrakino, ir iš karto peiliu dūrė į krūtinę. Nebuvo jokio įspėjimo, o tik iškart dūris. Supratęs, kad yra sužalotas, perdavė telefoną E. E., kad šis kviestų medikus. Reiškia 3000 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir prašo jį tenkinti.
Liudytojas E. E. paaiškino, kad 2019-08-02 visą dieną išgėrinėjo jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo kartu kaltinamasis, nukentėjusysis ir L. L.. Jau po dešimtos valandos vakaro pradėjo skirstytis. Pirmas išėjo S. Ž.. Jis norėjo, kad kartu eitų ir L. L., tačiau ji atsisakė ir pasiliko su jais. Netrukus atvažiavo policija. Suprato, kad juos iškvietė kaltinamasis, nes pareigūnai domėjosi, ar jie per prievartą pas save nelaiko L. L.. Supratę, kad ji kartu yra savo noru, pareigūnai išvyko. Jiems išvykus, šventė baigėsi. L. L. buvo gerokai apgirtusi, todėl nutarė palydėti ją į namus. Ją lydėjo pro namo lauko duris iki buto durų. Jie su nukentėjusiuoju liko koridoriuje, o L. L. įėjo į butą, kuriame jau buvo kaltinamasis. Su nukentėjusiuoju liko koridoriuje, kuriame buvo labai tamsu. Prie pat buto durų stovėjo nukentėjusysis, o jis pats už jo. Netrukus buto durys prasidarė. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų ką nors sakęs. Taip pat nematė, kas vyksta dėl tamsos. Staiga K. K. padavė telefoną ir paprašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tik tada suprato, kad šis sužalotas. Puikiai atsimena, kad viskas staiga įvyko jiems būnant koridoriuje prie buto durų, o ne prie namo lauko durų, vedančių į koridorių. Nukentėjęs kraujavo. Jis iškvietė medikus ir jie lauke prie namo laukujų durų laukė greitosios. L. L. įvykio nematė, nes buvo buto viduje. Jis pats dėl tamsos taip pat nematė dūrio momento. Kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio žodinio konflikto, mano, kad kaltinamasis tai padarė tyčia, nes dūrė nukentėjusiajam tyčia, be jokio perspėjimo, iš pasalų. Nors buvo stipriai išgėręs, bet įvykio aplinkybes gerai prisimena. Į L. L. butą jie užeiti nenorėjo, nes L. L. iki buto tik palydėjo.
Liudytoja L. L. paaiškino, kad 2019-08-02 nuo ryto iki vakaro išgėrinėjo su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju bei E. E.. Yra kaltinamojo sugyventinė, kartu gyvena viename bute. Jau po dešimtos vakaro, kaltinamasis susiruošė namo. Norėjo, kad ir ji eitų kartu, tačiau ji nesutiko ir dar pasiliko. Netrukus atvyko kaltinamojo iškviesti pareigūnai. Išsiaiškinę, kad nieko blogo su ja nevyksta, pareigūnai išvažiavo. Tada ją nukentėjusysis ir E. E. palydėjo į namus. Ji įėjo į butą ir buvo virtuvėje. Kas vyko, nematė ir negirdėjo. Tik po kurio laiko išgirdo, kad atvyko policija ir greitoji. Policija išsivežė kaltinamąjį, o medikai – nukentėjusįjį. Įvykio nematė ir nieko apie jį pasakyti negali. Tik sekančią dieną sužinojo, kad K. K. buvo sužalotas peiliu. Mano, kad viskas įvyko prie namo lauko durų, nes ten ryte matė kraujo pėdsakus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2019-08-03 Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2019-08-02 apie 23.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp K. K., kuriam nustatytas 2,35 prom. girtumas, ir S. Ž., kuriam nustatytas, nustatytas 2,15 prom. girtumas, įvyko konfliktas, kurio metu S. Ž. peiliu vieną kartą dūrė K. K. į krūtinę. Dėl sužalojimo K. K. buvo nuvežtas į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur dėl durtinės žaizdos krūtinėje operuotas (b.l. 7); 2019-09-09 K. K. prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019-08-02 vakare(duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, Marijampolėje, S. Ž. dūrė peiliu į krūtinės sritį ir taip jį nežymiai sužalojo (b.l. 5); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia įėjimo į gyvenamąjį, daugiabutį, dviejų aukštų, namą. Įėjimas į namą yra iš pietinės namo pusės. Atstumas nuo šaligatvio iki namo durų yra 4,8 m. Dešinėje įėjimo pusėje 1,20 m atstumu nuo durų ir 1,20 atstumu nuo namo sienos, ant žemės, yra apie 20x15 skersmens, netaisyklingos formos, raudonos spalvos, dėmės panašios į kraują. Įėjus per duris patenkama į bendrą namo koridorių, kuriame, kairėje pusėje, yra durys į butą. Įėjus per duris patenkama į virtuvę, kurioje, kairėje pusėje, yra durys į kambarį, šalia durų yra dujinė viryklė, krosnis. Dešinėje virtuvės pusėje, gale, yra 3 kėdės su ant jų sudėtais įvairiais daiktais. Taip pat dešinėje virtuvės pusėje, prie sienos, yra spintelė, stalas ir šaldytuvas. Po stalu, prie dešiniosios stalo kojos, 1,5 m atstumu nuo galinės virtuvės sienos ir 1,5 atstumu nuo kairiosios virtuvės sienos, ant grindų yra peilis. Iš įvykio vietos paimtas peilis, šluostė su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu (b.l. 9-11, 12-18); 2019-09-09 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas virtuvinis peilis, kuris yra 19,5 cm ilgio, jį sudaro 11 cm ilgio vidurinėje dalyje 2 cm pločio ir 1,3 cm storio juosvo ebonito gruoblėta rankena bei joje įtvirtinta 8,5 cm ilgio, vidurinėje dalyje 1,7 cm pločio ir 0,1 cm storio pilkšvo metalo, juosvai dažyta vienašmenė smailai pasibaigianti geležtė, kurioje ties galu matyti rusvų, į sudžiuvusių kraują panašių sutepimų (b.l. 64-65); 2019-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 414/2019 (09), iš kurios matyti, kad K. K. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos dešinės pusės durtinė-pjautinė žaizda. K. K. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai-pjaunančio tipo įrankiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. K. K. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu (b.l. 36-37); Alkotesterio prietaisu Nr. ARLL-1102 nukentėjusiajam K. K. 2019-08-02 23.21 val. nustatytas 2,35 promilių girtumas(b.l. 38); Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019-08-02 23.15 val. E. E. nustatytas 3,02 promilių girtumas, 2019-08-02 23.17 val. L. L. nustatytas 2,22 promilių girtumas (b.l. 79-82), 2019-08-02 23.20 val. S. Ž. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b.l. 81-82).
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teigdamas nukentėjusįjį sužalojęs netyčia, dėl neatsargumo, kuomet gąsdindamas jį peiliu norėjo durti į durų staktą, teismas šiais kaltinamojo parodymais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo siekį išvengti griežtesnės atsakomybės bei savo teisinės padėties sušvelninimo. L. L. įvykio nematė. Kaltinamasis pateikia savo įvykio versiją, jog gąsdino nukentėjusįjį ir netyčia jam įdūrė rankoje turėtu peiliu. Tuo tarpu nukentėjęs nurodo, jog kaltinamasis, atidaręs savo buto duris jam nieko nesakęs dūrė peiliu į krūtinę. Liudytojas E. E. dūrio momento nematė, nes buvo tamsu ir stovėjo toliau nuo durų už nukentėjusiojo. Tačiau patvirtina, jog jie į butą nesiveržė, o atsidarius jo durims, nebuvo jokio perspėjimo, grasinimo ar ginčo. Iškart po durų atsidarymo, nukentėjusysis jam padavė telefoną ir paprašė kviesti medikus. Ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir įrodo, jog jam kaltinamojo buvo durta vos atidarius duris, be jokio įspėjimo ar preliminaraus gąsdinimo turėtu peiliu. S. Ž. kaltinamas tyčia nežymiai sutrikdęs sveikatą nukentėjusiajam. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam dėl dūrio peiliu sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad nusikaltimas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Vertindamas įrodymus šioje byloje, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis sąmoningai panaudojo peilį prieš nukentėjusįjį, nes juo be jokio perspėjimo ar kitokių neatsargių manipuliacijų su juo, iškart po buto durų atidarymo, dūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo E. E. parodymai. Taigi, šis kaltinamojo atliktų veiksmų visetas, jų intensyvumas, aiškiai rodo kaltinamąjį veikus tiesiogine tyčia - suvokus pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir siekimą taip veikti. Ištirtų įrodymų visetu yra atmesta kaltinamojo versija dėl netyčinio nukentėjusiojo sveikatos nežymaus sutrikdymo bei neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Todėl kaltinamojo veika padarius K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 231,88 Eur civilinį ieškinį dėl K. K. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 51-52). Byloje yra mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad nurodyta suma Kauno teritorinei ligonių kasai yra atlyginta, todėl ieškinys atmetamas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo (b. l. 171-173). Nurodo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, fizinius sveikatos sutrikimus, ilgalaikius skausmus, nepatogumus. Nukentėjusysis turėjo ilgą laiką elgtis ypatingai atsargiai dėl sužalotos vietos. Buvo sutrikdytas miegojimas, kadangi galėjo miegoti tik ant nugaros. Negalėjo miegoti ant dešinio ir kairio šonų, taip pat ir kniūpščias, kadangi sužalotai vietai kontaktuojant su kitais paviršiais, buvo jaučiamas skausmas. Dėl nuolatinių ir besitęsiančių skausmų buvo iš esmės sutrikdytas nukentėjusiojo gyvenimo ritmas, kadangi jis negalėjo nei dirbti, nei leisti laiką su draugais. Ilgą laiko buvo likę liekamieji reiškiniai, t. y. dėl susiųstos žaizdos bei siekiant, kad nebūtų pažeisti audiniai, nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo dirbti darbų, kurie susiję su rankų judesiais, sunkesnių daiktų kėlimu. Nukentėjusysis patyrė šoką, stresą, kadangi buvo užpultas ir sužalotas peiliu į krūtinės sritį, kuri savaime yra pavojinga, nes tokio pobūdžio sužalojimas gali sukelti pavojų gyvybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.
Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, t. y. tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas krūtinės ląstos dešinės pusės durtinė-pjautinę žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neabejoja, kad dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų bei patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, fizinius sveikatos sutrikimus, ilgalaikius skausmus, nepatogumus. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Prie ieškinio nėra pridėta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškinyje esančius teiginius, kad buvo sutrikdytas miegojimas, buvo likę liekamieji reiškiniai, t. y. dėl susiųstos žaizdos bei siekiant, kad nebūtų pažeisti audiniai, nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo dirbti darbų, kurie susiję su rankų judesiais, sunkesnių daiktų kėlimu.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų praktika, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įvairi (maždaug nuo 100 iki 1450 Eur). Panašaus pobūdžio byloje, kurioje nustatyta daugiau kaltinamojo neteisėtų veiksmų, t. y. žodžiu grasino nužudyti nukentėjusįjį ir kumščiu suduodamas ne mažiau penkių smūgių į veidą, kitas kūno vietas, tampė už plaukų po butą, peiliu dūrė į krūtinės sritį, padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą krūtinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, dešinėje rankoje, kojose, o dėl veido sumušimo išsivysčiusios dešinio trišakio nervo neuropatijos nesunkiai sutrikdė sveikatą, priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-517-175/2015). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam K. K. priteistinos išlaidos, jį atstovavusiam advokatui apmokėti. Iš byloje esančių advokato orderio ir pinigų priėmimo kvito, seka, kad K. K. turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 183). Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.249-6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis), ši suma priteistina iš kaltinamojo K. K..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą. Charakterizuojamas patenkinamai, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas sprendžia, jog tam, kad kaltinamąjį paveikti bei priversti laikytis įstatymų bus pakankama viešųjų darbų bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje artima jos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
BK 66 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio pagrindais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-08-02 iki 2019-08-03.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 231,88 Eur K. K. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.
K. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Iš S. Ž. K. K. naudai priteisti 600,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 600,00 eurų jį atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės AVPK saugomus peilį ir šluostę su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiu – įsinaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.